Monsinjoro Alfonso Svarinsko ir jo bendražygių minėjimas

Autorius: Data: 2016-07-26, 11:21 Spausdinti

Monsinjoro Alfonso Svarinsko ir jo bendražygių minėjimas

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, d. vyr. ltn., Kaunas

Su Kauno įgulos karininkų ramovės automobiliu, vairuojamu  šaunaus vairuotojo ir tautodailininko Žilvino Lekečinsko į Didžiosios kovos apygardos partizanų parke vyksiantį renginį išvykome liepos 16 dienos rytmetį.  Šis renginys, globojamas vyskupo Jono Kaunecko ir Ukmergės rajono mero Rolando Janicko,  buvo  skirtas įžymaus kovotojo dėl Bažnyčios  ir Lietuvos laisvės -    d. pulkininko, vyriausiojo partizanų kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko antrosioms mirties metinėms paminėti.  Jo metu pašventinti ir du nauji parke pastatyti kryžiai, skirti veikliems rezistentams kunigams: Juozui Zdebskiui – pogrindžio spaudos bendradarbiui, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariui ir Broniui Laurinavičiui – Helsinkio grupės nariui  atminti.  Prisimintina, kad kunigo Broniaus  Laurinavičiaus išraiškinga skulptūrinė kompozicija, sukurta skulptoriaus profesoriaus Antano Kmieliausko, puošia  vieną Vilniaus skverelį,  jo vardu pavadinta ir viena miesto vidaus transporto stotelė. Kunigas Juozas Zdebskis, kaip ir minėtas kunigas,  savo kilnius kunigavimo pėdsakus yra palikęs daugelyje Lietuvos vietovių.Jo memorialinė lenta, kunigo Ričardo Mikutavičiaus rūpesčiu, įrengta ir Kauno Šv. Arkangelo Mykolo ( Įgulos ) bažnyčioje.

        Renginys sutraukė gausų būrį žmonių, panorusių dar kartą pabūti su garbingojo monsinjoro Alfonso Svarinsko ir jo bendražygių gyvąja dvasia.

        Pradžioje bendra malda ir Lietuvos himno giesme pagerbėme Monsinjoro atminimą prie jo kapo Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse. Čia jautrų žodį tarė Pietų Lietuvos partizanų srities vado, Laisvės Kovotojo Karžygio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio  vaikaitis – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas kunigas Gintaras Vitkus SJ.Jis pažymėjęs vykusią herojišką partizaninę kovą prieš sovietinį okupantą, priminė ir dabarties žmogaus sąžinėje  dažnai vykstančią moralinę kovą tarp gėrio ir blogio.

 Kalbėjusi viena iš renginio organizatorių – Kauno technologijos universiteto docentė Lina Šulcienė pabrėžė, kad Monsinjorui, atlikusiam didelį savo  gyvenimo žygdarbį, visada rūpėjo priminti ne save, o kitus Lietuvos sūnus ir dukras, savo gyvenimą ir gyvybę paaukojusius savo Tėvynei ir Bažnyčiai. Todėl  šiandien prisimename ir Monsinjoro bendražygius – laisvės kovotojus kunigus Juozą Zdebskį ir Bronių Laurinavičių. Monsinjorą Alfonsą Svarinską ir minėtus du kunigus kalbėtoja pavadino tikrais mūsų tautos perlais, padedančiais mums būti tikrais Lietuvos vaikais.

Padėję gėles ir uždegę žvakeles prie monsinjoro Alfonso Svarinsko ir čia palaidotų jo bendražygių kapų, pasukome į Kadrėnų kaimą, kuriame vaizdingoje aplinkoje to paties Monsinjoro iniciatyva įkurtas  Didžiosios kovos apygardos partizanų parkas.

Keliomis mintimis  žvilgtelkime  į  šios partizanų apygardos istoriją. Didžiosios kovos apygarda įkurta 1945 metų balandžio mėnesį partizano Jono Misiūno-Žalio Velnio iniciatyva. Apygardą sudarė A ir B rinktinės. A rinktinė veikė kairėje Neries upės pusėje, B rinktinė – dešinėje. Narsiai apygardos partizanai kovėsi su sovietine kariauna Švenčionių apskrities Pabradės valsčiuje, Ukmergės apskrities Veprių apylinkėse ir kitose vietose.  Žalio Velnio  vadovaujami mobilūs partizaniniai būriai  sukeldavo siaubą okupacinės valdžios pareigūnams. Savo narsa ir sumaniu  įžvalgumu pasižymėjo ir vėlesnis apygardos vadas – Alfonsas Morkūnas-Plienas.

          Parkas pradėtas kurti 1993 metais. Pradžioje pastatyti atskiri  kryžiai kiekvienam Didžiosios kovos apygardos batalionui, apygardos vadams, sudarę 14 paminklinių kryžių ansamblį.  Vėliau iškilo kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečiui pažymėti.

Paminklinis kryžius, kaip dėkingumo ženklas,  pastatytas ir iškiliajam JAV prezidentui Ronaldui Reigenui.  Jį sudaro devynios kryžmenos, simbolizuojančios devynias Lietuvos partizanų apygardas. Su šiuo Prezidentu teko asmeniškai pabendrauti, patiriant jo nuoširdumą, ir pačiam monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Monsinjoras per susitikimą  R. Reigenui padovanojo sovietiniame lageryje dėvėtą kalinio  aprangą, kuri ir dabar eksponuojama tenykščiame JAV muziejuje.

         Du naujus kryžius, skirtus kunigams  Juozui Zdebskiui ir Broniui Laurinavičiui, sukurtus tautodailininkų Kazimiero Martinaičio ir Adolfo Teresiaus,  pašventino taip pat aktyvus rezistencijos dalyvis, artimas monsinjoro A. Svarinsko bičiulis– kovotojas už Lietuvos ir Bažnyčios laisvę, Vyčio Kryžiaus ordininkas  Panevėžio vyskupas emeritas  Jonas Kauneckas. Jis su dideliu kunigų būriu, dalyvaujant Kaišiadorių vyskupui emeritui Juozui Matulaičiui, aukojo ir šv. Mišias, savo homilijoje šiltais žodžiais prisimindamas Monsinjorą, minėtus kunigus ir kitus kovojusius už Lietuvos laisvę. Per Mišias giedojo Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis.

       Po šv. Mišių vyko konferencija, skirta trijų įžymių kunigų – monsinjoro A. Svarinsko, J. Zdebskio bei  B. Laurinavičiaus atminimui. Ją pradėjo savo įžangine kalba Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.  Konferencijoje  buvo pažvelgta ir į dabartinės Lietuvos situaciją buvusių rezistencinių kovų požiūriu.  Ypač brandžios filosofinės teologinės minties teiginiais pasižymėjo disidento, buvusio ilgamečio Lietuvos  „Caritas“ vadovo kunigo Roberto Grigo pranešimas.  Susirinkusieji su dideliu atidumu išklausė   ir buvusio  Lietuvos partizano Jonas Kadžionio, Nepriklausomybės akto signataro disidento Algirdo Endriukaičio, dr. Ramunės Butkevičiūtės-Jurkuvienės, dr. Vincento Vobolevičiaus bei Pro Patria valdybos pirmininko Vytauto  Sinicos  pranešimus.

      Renginį paįvairino skambėjusios politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Tremtinys“, aktoriaus ir režisieriaus  Arnoldo Jalianiausko, folklorinio ansamblio „Ūla“ (vadovė Janina Bukantaitė), Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) dainos ir kiti muzikiniai garsai. Visi atsistoję, susikibę rankomis ir suartėjusiomis širdimis padainavome patriotinę K. Vasiliausko dainą „Brangiausios spalvos“. Dvasinės Šviesos pakylėti prisiminėme Jono evangelisto mintis, užrašytas ant dailininko Stasio Stanišauskosukurto paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ Kauno senosiose kapinėse – nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti…

     Malonu, kad renginyje dalyvavo  ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininkas d. pulkininkas Jonas Čeponis, LR Seimo narė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos kariuomenės,  LLKS Valdybos, Lietuvos šaulių sąjungos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos moterų lygos, „Vilnijos“ draugijos ir kt. visuomeninių organizacijų atstovai.

     Būtų gera jei minimų  monsinjoro Alfonso Svarinsko, kunigų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus pasėta kilnaus bei pasiaukojančio gyvenimo sėkla, pralauždama kasdienybės  dulkių dangą,  sudygtų meilės ir gražių darbų želmenėliu mūsų širdyse, Lietuvos žemėje.

Rezistencija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra