Mons. A. Svarinsko kalėdinis sveikinimas

Autorius: Data: 2011-12-22, 08:58 Spausdinti

Mons. Alfonso Svarinsko kalėdinis sveikinimas

Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiem žmonėms. (Lk 2,14)

Džiūgauk Siono dukra, šlovink, Jeruzale: štai ateina pas tave šventasis pasaulio Išganytojas, (iš šv. Kalėdų mišių)

Mato visas pasaulis išganingą Dievo veikimą. (Ps 97,3)

Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė. (1 J4,8)

Pirmąjį Advento sekmadienį (Adventas prasideda sekmadienį, kuris yra artimiausias šv. Andriejaus šventei, lapkričio 30 d.) prasideda nauji B ciklo bažnytiniai metai, keturių savaičių pasiruošimas Kalėdoms – Kristaus gimimo šventei laikotarpis.

Antrasis šv. Trejybės asmuo Dievo sūnus Jėzus Kristus įsikūnijo ir iš Mergelės Marijos priėmė Žmogaus kūną. Žmonija ilgus amžius laukė Mesijo atėjimo į mūsą istoriją. Po pirmųjų žmonių nusikaltimo, žmonija prarado nemirtingumą, sielos bei kūno harmoniją ir savo veido prakaitu turėjo pelnyti duoną.

Rytą išmintis ir Antikos protas negalėjo atsakyti į rūpimus, taip vadinamus, būties klausimus: iš kur mes ateiname, kodėl gyvename žemėje, kodėl vyksta nuožmi kova mūsą širdyje tarp gėrio ir blogio ir kas mūsą laukia po mirties. Šitą ilgą Mesijo laukimą geriausiai išreiškia žydų pranašas Izaijas: „Rasokite dangūs, iš aukštybių, ir debesys te išlyja teisumą. Žemė te prasiveria, te dygsta išganymas“ (lz 45,8)

Atėjęs Kristus – Dievo sūnus – mums paskelbė didį džiaugsmą, kad Dievas mus myli ir mes galime kreiptis į Jį „Tėve mūsą…“ maldos žodžiais, kad žemė žmonėms tik išbandymo laikas, kad po žemiško gyvenimo mus laukia amžina laimė, kurios trokšta mūsą prigimtis. Ir Kristaus atnešta geroji Naujiena atsako į visus būties klausimus. Taigi, jau nebeesame istorijos nešiojamos smiltelės, bet per krikštą tampame Bažnyčios vaikais ir Dangaus paveldėtojais.

Po Kristaus atpirkimo Bažnyčia mus moko Kristaus vardu ir stiprina gyvenimo kelyje Sakramentų malone.

Dabar mums reikia nuolatos ruoštis Kristaus užgimimui mūsų širdyse. Bažnyčia sėja Kristaus tiesos grūdą į mūsą širdis, o mūsą pareiga nuolat purenti savo širdies dirvą, norint gauti šimteriopą vaisių.

Lietuva jau daugiau nei šeši šimtai metų švenčia Kristaus gimimo šventę. Bet tos šventės ne visada būna džiaugsmingos. Jų poveikis dažnai priklauso nuo gyvenamojo momento įvykių. Liūdni ir tragiški buvo 1948-ieji metai. Iš lietuvių okupantai atėmė žemę, laisvės kovotojus, dažnai dar pusgyvius, mėtė ant miestelio turgaviečių grindinio, kitus gyvuliniais vagonais vežė į Gulagą arba Sibiro tremtį. Tada tautos tikėjimas į Dievą ir Tėvynės šviesesnę ateitį buvo gyvas. Dėka šito tikėjimo tauta iškentė badą, šaltį ir ilgą, kruviną okupaciją. Tūkstančių tūkstančiai aukų už Dievą ir Tėvynę nupelnė mums laisvę.

Šios Kalėdos yra mums džiugios ir verčia susimąstyti. Ačiū Dievui, kad patekome į NATO ir ES, bet šios organizacijos mus tegali apginti tik nuo išorinio priešo, o nuo vidinio priešo turime apsiginti mes patys. Danijos lakūnai, kurie šiuo metu saugo mūsą padangę, tvirtina, kad šiuo metu intensyvėja rusų karinė aviacija. Liūdna, kad Lietuvoje nieko nekalbama apie dvasinę krizę, kuri yra ekonominės krizės priežastis. Sovietų okupacijos metais vienam žmogui alkoholio teko 12 l, o dabar – 20 l. Didėja narkotikų vartojimas.

Nieko nekalbama apie nužudytus 17 ministrų, 9 generolus, 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, apie nužudytus vyskupus ir kunigus.

Šiais metais Vilniaus savivaldybė gėjams davė leidimą 2012 m. Kovo 11-ąją žygiuoti per Vilnių. Ir tai vyks Kovo 11-ąją, kai Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Nesenai Vilniaus teismas nubaudė trečios kartos Algirdą Paleckį sąlyginai vieneriems metams už tai, kad jis skelbė, jog nebuvo jokios okupacijos, o lietuvis šaudė į lietuvį.

Dievo ir Lietuvos mylėtojai, ar galima labiau paniekinti tūkstančių lietuvių kovų aukas žuvusias už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Gal išvengsime tautos teismo, bet Dievo teismo tikrai neišvengsime. Už tylą ir abejingumą katalikai ir lietuviai Dievui turės duoti dar didesnę apyskaitą, nes beveik iš kiekvienos šeimos yra žuvusių arba kentėjusių Sibire.

Broliai ir seserys, nedarykime šios tragiškos abejingumo bei tylos klaidos. Ne tik patys nedarykime, bet ir kitus sulaikykime.

Mes likome per šitą baisią okupaciją ne dėl savo asmeninių nuopelnų: Dievas norėjo per mus perduoti savo valią ateinančioms kartoms - kurti krikščionišką, šventą ir demokratišką Lietuvą. Šis mūsų įsipareigojimas tepaskatina mus išlikti sąmoningais katalikais ir lietuviais.

Kristaus gimimo proga nuoširdžiai sveikinu partizanus, ryšininkus, politinius kalinius, tremtinius ir visus geros valios kovotojus užsienyje bei Lietuvoje, visus kurie myli Dievą ir Tėvynę labiau negu savo gyvybę. Linkiu visokeriopos Užgimusiojo palaimos, sveikatos ir ryžto, Dievui padedant, laimėti didžią Lietuvos laisvės kovą. Už gyvuosius ir mirusius Laisvės kovotojus nuoširdžiai melstis.

Užgimusiojo palaimos Redaktoriui ir visiems bendradarbiams

Katalikų kunigai , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra