Liaudies tradicijų pėdsakais

Atvelykis, pirmasis sekmadienis po Velykų, gražių šventinių tradicijų gausa bei spalvingumu nė kiek nenusileidžia didžiajai Kristaus prisikėlimo dienai. Jo metu ir vėl ridenami dailiausiai išmarginti velykaičiai, supamasi sūpuoklėse, gardžiuojamasi namuose keptais mielinės tešlos pyragais, puošiamasi tautiniais drabužiais, o šventiniuose žaidimuose atgyja liaudies papročiai.

Visgi šiandien Velykėlių tradicijos puoselėjamos ne visose šeimose: Atvelykio kiaušinius vis dažniau pakeičia ant laužo kepta mėsa, o senolių menamos liaudies dainos ir šokiai nublanksta prieš ilgus pasisėdėjimus gamtoje. Štai kodėl vertėtų pasidžiaugti Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokytojų iniciatyva jau daugelį metų organizuojama Atvelykio švente, išsaugojusia liaudies kultūros ženklus, tebetęsiančia lietuviškąsias tradicijas.

Atvelykis, dar vadinamas mažosiomis Velykėlėmis, Stanislovo Rapolionio gimnazijoje švenčiamas jau daugiau nei dešimt metų. ,,Žinote, mes pirmieji rajone atkūrėme lietuvišką vidurinę mokyklą, todėl norėjome išsaugoti ir visas mūsų protėvių tradicijas. Taigi ir šventės liko pas mus. Vėliau, pamažu atsikūrus kitoms mokykloms, jas ,,pasidalinome“: Atvelykis liko mums, „Poezijos pavasarėlis“ nukeliavo į Poškonis, „Šalčios aleliumai“ – į Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją.“- prisimena buvęs Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorius dailės mokytojas Vytautas Dailidka. Paklausta apie šventės rengimo tradiciją bei motyvus, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Kiriuškinienė akcentuoja, kad pagrindinis Atvelykio gimnazijoje tikslas – ne tik skatinti visų rajono lietuviškų mokyklų bendravimą, bet ir drauge prisiminti liaudies kultūros paveldą: ,,Atvelykis mūsų gimnazijoje švenčiamas jau labai seniai. Pasikeitė tik tai, kad anksčiau šventę organizuodavome kasmet, o štai nuo 2008 m. – kartą į du metus. Visada kviečiame ir laukiame visų rajono lietuviškų mokyklų delegacijų: Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos, Baltosios Vokės „Šilo“, Dieveniškių „Ryto“, Jašiūnų „Aušros“ vidurinių mokyklų,  Poškonių, Kalesninkų Mykolo Rudzio, Butrimonių pagrindinių mokyklų mokytojų. Kiekvieną kartą pasikviečiame ir folkloro ansamblį, štai, pavyzdžiui, šįsyk laukiame Varėnos rajono Žilinų kaimo folkloro kolektyvo. Šventės metu žaidžiame tradicinius liaudies žaidimus, šokame, klausomės kultūros paveldą menančių dainų.“

Stanislovo Rapolionio gimnazijoje Atvelykiui ruošiamasi iš anksto: mokytojai susiburia į organizacinę grupę, kartu rengia šventinę programą: ,,Tradiciškai renginį veda mūsų Velykų bobutė ir diedukas ( mokytojai Laima Bandalevičė ir Romas Urvikis). Ruošiame vaidinimą, planuojame žaidimus. Kadangi sakoma, jog per Atvelykį būtina pasisupti (tam, kad metai būtų laimingi, gražūs), šiemet netgi atsigabenome į gimnaziją sūpuokles,“ – šypsodamasi kalba E. Kiriuškinienė.

Iš kultūros paveldo kraičio

Šventė gimnazijoje prasidėjo nuotaikingu ir kiek netikėtu svečių sutikimu: kiekvienas atvykusysis buvo pasveikintas tautiniais drabužiais pasipuošusių Velykų bobutės ir dieduko, turėjo nusiplauti rankas tyrame vandenyje, o atminčiai gavo po dailų velykinį margutį, ištrauktą iš gausybės preciziškai išraižytų, su įkvėpimu dabintų velykaičių pintinės.

Visus susirinkusius palinkėdama gražaus pavasario, stiprios sveikatos nuoširdžiai pasveikino gimnazijos direktorė Danutė Zuzo. Vėliau susirinkusieji buvo pakviesti prie Atvelykio stalo, o šventės organizatoriai pastaruosius pradžiugino linksmu vaidinimu, sveikino liaudies daina. Netrukus ant Velykų medžio sužibo jaukumo aplinkai suteikusios žvakelės.

Po Velykų bobutės ir dieduko pasirodymo sekė svečių prisistatymas, kurio metu gražių žodžių bei palinkėjimų Stanislovo Rapolionio gimnazijai negailėjo ,,Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. Dr. Kazimieras Garšva,  buvęs ,,Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius,  ,,Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys, Lietuvos istorijos laikraščio ,,Voruta“ steigėjas bei vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius, VSAT Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos vadas Petras Česokas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Poškonių pagrindinės mokyklos mokytoja Birutė Žibortienė, Kalesninkų Mykolo Rudžio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas  Povilas Ramaška, Baltosios Vokės „Šilo“ vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Balinskienė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lilija Ragožienė.

Prieš prasidedant liaudies žaidimamas ir šokiams, Atvelykio dalyviams buvo pademonstruotas iš ankstesniųjų švenčių akimirkų ,,sulipdytas“ filmukas, kartu prisimintos smagiausios, daugiausiai įspūdžių palikusios akimirkos.

Vakarui įsibėgėjus, šventės vedėjai išjudino svečius kultūros paveldą menančiais žaidimais: burtų keliu išrinktiems dalyviams teko kuo greičiau nupiešti Velykinį margutį. Paties įspūdingiausiojo piešinio autoriaus laukė apdovanojimas – pasisupimas Atvelykio sūpuoklėse. Kitame žaidime  susirinkusieji pasijuto tikrais pasakų personažais – gimnazijos mokytojos Emilija Zuzienė ir Birutė Lukaševičienė iš skirtingų pasakų fragmentų sukūrė vaidinimą, kurio pagrindiniais aktoriais ir tapo Velykėlių svečiai.

Šventinę nuotaiką vakaronėje palaikė Varėnos rajono Žilinų kaimo folkloro ansamblis, atlikęs daugybę liaudiškų dainų. Besiklausydami jų, Atvelykio dalyviai sukosi valso žingsneliu, šoko ir lietuviškąją polką ,,su ragučiais“.

Artėjant šventės pabaigai, gimnazijos dailės mokytojas Vytautas Dailidka mielai sutiko aprodyti savo iniciatyva sukurtą muziejų. Įspūdis išties neeilinis: greta seniausių verpimo ratelių, lininių drobių ir paties mokytojo savame sodelyje išaugintų linų puikavosi preciziškai nutapyti paveikslai, nepatyrusio lankytojo akį džiuginę sodriais spalvų tonais, priminę laiko suniokotus rajono pastatus, vandens telkinius. Muziejuje buvo galima išvysti ir mūsų protėvių (baltų) paveldą – akmeninius, titnaginius kirvių antgalius, rėžtukus. ,,Prie jų rinkimo prisideda mokiniai,- šypsodamasis sakė V. Dailidka,- po to išrenkame tuos, kurie iš tikrųjų nėra paprastas akmuo..“. Išliekamąją vertę turinčios knygos, laiškai, bylojantys apie tautos praeitį, rankraščiai – visa tai taipogi atrado savo vietą S. Rapolionio gimnazijos muziejuje.

Atvelykio šventė Stanislovo Rapolionio gimnazijoje ne tik padeda suburti visas rajono lietuviškąsias mokyklas, bet ir apeliuoja į kiekvieno žmogaus sąžinę: Velykėlių metu prisimenama tai, kas šiandien daugumai primiršta, neaktualu. Siekiama akcentuoti ir pratęsti liaudies tradicijas, atkreipti dėmesį į kultūros paveldo gelmes. Taigi vertėtų pasidžiaugti ir tarti nuoširdų ,,ačiū“ gimnazijos direktorei Danutai Zuzo, visiems mokytojams, svečiams, prisidėjusiems prie tautos papročių minėjimo vakaro.

Ilona JANUŠKEVIČIŪTĖ

 Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Atvelykio dalyvių suvaidinta pasaka apie vištą ir kiaušinį

2. Mokyklos direktorė Danuta Zuzo

3. Direktorės pavaduotoja ugdymui Eglė Kiriuškinienė

Mokytoja Emilija Zuzienė