Mokytoja Inesa Jančioraitė Tichomirova. Darbas mokykloje ir nuotoliniu būdu

Autorius: Data: 2020-12-23 , 09:37 Spausdinti

Mokytoja Inesa Jančioraitė Tichomirova. Darbas mokykloje ir nuotoliniu būdu

Klasė be mokinių… Autorės nuotr.

Mokiniai dalyvauja tarptautinėje Kings olimpiadoje mokyklos bibliotekoje. Autorės nuotr.

Inesa Jančioraitė Tichomirova, Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos mokytoja metodininkė, www.voruta.lt

Mokykla man kaip antri namai. Čia praleidžiu daug laiko neskaičiuodama valandų. Kiekvienas rytas prasideda šiltu mokinių pasisveikinimu, gražiu palinkėjimu ir žinojimu, kad esi ten, kur ir turi būti.

Jau vaikystėje žinojau, kad būsiu mokytoja ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų galiu pasakyti, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be mokyklos, mokinių ir naujų iššūkių su kuriais tenka susidurti kiekvieną dieną.

Daug kas pasakytų, kad dabar mokykla jau ne ta, kuri buvo prieš 10-20 metų, mokiniai paskendę telefonuose, internetiniuose žaidimuose ir mokykla jiems tik darbas į kurį jie priversti kiekvieną rytą keliauti. Bet visais laikais buvo norinčių mokytis ir ateinančių pasižiūrėti kaip kiti mokosi. Svarbu, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą, kad nebijotų paklausti ko nesupranta, kad iš mokyklos jam nesinorėtų išeiti. O jeigu klasėje bus įdomu, pasimirš telefonai ir laikas mokykloje neprailgs.

 

Mano klasėje mokosi 25 mokiniai. Visi skirtingi, bet jiems patinka mokytis. Jie noriai dalyvauja olimpiadose, konkursuose, klasėje ir už mokyklos ribų rengiamuose projektuose. Dalyvauti mokinius visuomeniniame gyvenime skatinu aš ir jų tėveliai. Juk kaip mes vaiką motyvuosime, skatinsime taip jis ir įpras save realizuoti gyvenime ir visame ugdymo procese. Svarbu nuolatos akcentuoti ir pastebėti netgi mažiausią vaiko sėkmę. Įvertinti jo pastangas. Neleisti jam pasijusti nevykėliu.

 

Jau kovo mėnesį mums kėlė nerimą nuotolinis darbas, sunkiai įsivaizdavome kaip gebėsime pradinuką išmokyti skaityti, skaičiuoti, pastebėti klaidas ir jas analizuoti per kompiuterio ekraną. Kiekvienai pamokai pasiruošti užtrukdavome begales laiko, nes noras perduoti kuo daugiau informacijos nebetilpo į jokius rėmus. Mokiniai labai imlūs, jie greitai išmoko naudotis zoom programėle, o kad atliktus darbus įkelti būtų smagiau, pasinaudojome seesaw platformą. Svarbiausia buvo didelis noras prisijaukinti vaikus prie kompiuterių ekranų, ieškoti būdų juos sudominti, kad jie aktyviai dalyvautų pamokose, o ne žiūrėtų pro langą, tobulėti kartu su visa klase. Vaikai atsakingai mokėsi ir būdami namuose. Laikėsi visų etiketo taisyklių. Tik jų noras bendrauti, atsakinėti į klausimus nebetilpo jokiame laike. Šių pamokų dėka supratau kaip vaikams reikia mokyklos, bendravimo, tos rankos paspaudimo ar patapšnojimo per petį. Jiems reikia draugų, linksmų pertraukų ir nuolatinio mokytojo linksėjimo galva, skatinant juos judėti į priekį.  Net ir šiandien naudodamiesi puikia Microsoft Teams programa mes esame nevaržomi laike, galime paįvairinti pamokas suskirstydami mokinius į grupeles, patalpinti juos skirtinguose kambariuose atliekant grupinį, komandinį darbą, dalintis video medžiaga, kurti su vaikais projektus…viskas įmanoma, tik trūksta vieno svarbaus dalyko, mes nematome kaip vaikas jaučiasi už kompiuterio ekrano, nematome vaiko akių, kurios galbūt bėgioja po kambarį bijodamos ko nors paklausti.

 

Ruošdamasi pamokoms aš nuolatos mokausi. Mokytojo darbas yra nuolatinis mokymasis. Norint suprasti šiuolaikinius vaikus, turi suprasti jų gyvenimą, pabuvoti jų kailyje. Ši karta yra kitokia nei prieš 20 metų. Smagu, kad yra daug kursų, seminarų,  kurių dėka mes išmokstame naudoti informacines technologijas, kurių dėka galime kurti įdomias pamokas ir  sudominti bet kokio amžiaus vaiką.

Pavasarį nemažai mokytojų iš įvairių Lietuvos kampelių dalyvavo Technologijų vedlių mokymuose. Tokių kursų dėka mes išmokstame programuoti, savo patirtimi dalijamės su vaikais. Mokiniams daug įdomiau išspręsti draugo sukurtą uždavinį su scratch programėle nei sprendžiant uždavinius tik iš vadovėlio.

Mokytojo  darbas – tai nuolatinis ieškojimas naujų būdų kaip sudominti vaikus, perteikti jiems žinias taip, kad jie lauktų kitos pamokos, norėdami sužinoti dar daugiau. Tai nuolatinis bendradarbiavimas su tėvais ir pabuvojimas kiekvieno mokinio kailyje. Kad prakalbinti vaiką, turi žinoti kodėl jis nekalbėjo ligi šiol.

Kultūra Lietuva , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra