Mitingas „Už patriotinę mokyklą“

Autorius: Voruta Data: 2015-09-22, 09:00 Spausdinti

Jonas BUROKAS

Apklausos rodo, kad tik kas antras jaunuolis eitų ginti valstybę, o ir didžiulė emigracija –  patriotinio  ugdymo stokos pasekmė, kelianti pavojų tautos ir valstybės ateičiai. Politiniams kaliniams ir tremtiniams, Laisvės kovų dalyviams nuo pat Atgimimo pradžios rūpėjo ir teberūpi jaunimo patriotinis ugdymas. Jie už savo kuklias pensijas  pastatė  du tūkstančius paminklų Laisvės kovotojams, negrįžusiems iš tremties, lagerių, kalėjimų, organizavo tūkstančius patriotinių renginių, parašė ir išleido daugybę netektis liudijančių knygų. Jie dėjo pastangas, prašydami, patardami, reikalaudami iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sustiprinti patriotinį ugdymą, istorinės atminties įtvirtinimą.

2009 m. Lietuva minėjo garsiosios partizanų Deklaracijos 60-metį. Ta proga didžiausias Lietuvoje Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus organizavo parašų Švietimo ministerijai rinkimą; reikalauta Pasipriešinimo istorijos egzamino 10-ose klasėse. ŠMM, gavusi tūkstančius parašų, deja, nereagavo.

2010 m. gegužės 17 d. prie ŠMM buvo organizuotas protesto dėl reikalavimų nevykdymo mitingas. Deja, Ministerija nenusileido. Tais pačiais 2010 m. spalio 11 d. buvo surengtas protesto piketas, tačiau vėl – be rezultatų. 2011 m. gegužės 23 d. vėl mitinguota. Šį kartą švietimo ministras G. Steponavičius šiek tiek nusileido. 2011 m. birželio 07 d. išleido įsakymą skirti Pasipriešinimo istorijai ne mažiau kaip 18 pamokų. Deja, ne visi mokytojai atsakingai žiūri į Pasipriešinimo istorijos mokymą, švietimo skyriai jiems nuolaidžiauja. Jeigu būtų bent nesunkus egzaminas 10-ose klasėse, padėtis keistųsi, egzaminas mobilizuotų mokytojus geriau paruošti jam moksleivius.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2015-06-05 raštu kreipėsi į ŠMM ministrę Audronę Pitrėnienę  dėl pasipriešinimo istorijos egzamino 10-ose klasėse pateikto klausimyno  pagrindu, tačiau reikalas iš vietos nepajudėjo. Ministerija pripažinusi, kad „laisvės kovų istorijos tema reikalauja išskirtinio dėmesio“, tik pavardino kiek ministerija nupirko ir perdavė švietimo skyriams laisvės kovų tema filmų, knygų, albumų, kompaktinių plokštelių, plakatų. Deja panašu, kad pinigai paleisti vėjais, nes tos gėrybės lieka neįdarbintos, jų panaudojimo niekas nekontroliuoja, egzamino nėra, todėl ir poreikio tarsi nėra.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, Koordinacinės taryba, Lietuvos Sąjūdžio valdyba, Tauro apygardos partizanų muziejus, nepretenduodami į platesnės, tačiau būtinos švietimo reformos įgyvendinimo turinį ir metodiką, ryžosi dar kartą 2015 m. rugsėjo 21 d. mitingu pažadinti užkietėjusius ŠMM biurokratus ir pareikalauti iš esmės keisti požiūrį į jaunimo švietimą, įgyvendinti bent vieną priemonę patriotinio ugdymo link.

Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pasigendama rimto, atsakingo patriotinio ugdymo. Dauguma moksleivių nežino apie sovietų okupaciją, Nepriklausomybės atkūrimo datų, daugelis nežino apie pokaryje vykusį ginkluotą pasipriešinimą. Mokytojai pasimeta tarp siūlomų vadovėlių, programų, metodinių nurodymų, kai užtektų vieno, Nijolės Gaškaitės vadovėlio „Pasipriešinimo istorija 1944–1955“.

1941 metų tremtinys, buvęs Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, dabartinis Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas Algimantas Lelešius jau 15 metų galynėjasi su ŠMM dėl jaunimo patriotinio ugdymo mokyklose. A. Lelešius yra profesionaliai parengęs metodinę medžiagą istorijos mokytojams, lieka įvesti papildomų bent aštuoniolika istorijos pamokų ir privalomą nesunkų egzaminą. Ministerija pripažįsta, kad „laisvės kovų istorijos tema reikalauja išskirtinio dėmesio“, tačiau tik vardina kiek nupirko ir perdavė švietimo skyriams laisvės kovų tema filmų, knygų, albumų, kompaktinių plokštelių, plakatų. Deja, panašu kad pinigai paleisti vėjais, nes tos gėrybės lieka neįdarbintos, jų panaudojimo niekas nekontroliuoja, egzamino nėra, todėl ir poreikio tarsi nėra.

Mitingo dalyviai įsakmiai reikalavo visose klasėse istorijos pamokose ypatingą dėmesį skirti patriotiniam ugdymui, 10-ose klasėse įvesti patriotinio ugdymo bent 18 privalomų pamokų, o antrose gimnazijų klasėse – privalomą pasipriešinimo istorijos egzaminą vieno iš mitingo organizatorių A. Lelešiaus pateikto ministerijai klausimyno pagrindu. Mitingo dalyvių plakatuose užrašai bylojo: Emigruojantiems tautiečiams palinkėkime neužmiršti biblinės sąvokos „30 sidabrinių“; Valstybinė įstaiga- ŠMM –žemina atminimą tų, kurie už tą valstybę kovojo ir kentėjo; Okupantai kovojo prieš partizanus, o ŠMM – prieš jų atminimo įamžinimą jaunimo tautinėje savimonėje; Partizanų vėlės: „Mes kritome kovoj, neturime net kapo, o apie mūsų kovą jie gaili pamokų kelių“; Švietimo ministerijos „patriotinio“ ugdymo rezultatai: jaunimo bėgimas iš Lietuvos kaip nuo maro, ten dalies jaunimo plėšikavimas“; Daugiau patriotiškumo, mažiau emigracijos; Nijolė Gaškaitė: Partizanų kova – gražiausias mūsų istorijos deimantas“; Reikalaujame Pasipriešinimo istorijos egzamino 10-ose klasėse; Abejingumas patriotizmui naudingas svetimai valstybei; Pasipriešinimo istorija – neišsenkantis dvasingumo ir patriotizmo šaltinis; Visų dalykų mokytojai, būkite kaip prieškaryje patriotai, nes Lietuvai pavojus.

Mitingo deleguoti asmenys ŠMM viceministrei įteikė rezoliuciją, kurioje įsakmiai reikalaujama:

Visose klasėse istorijos pamokose ypatingą dėmesį skirti patriotiniam ugdymui, 10-ose klasėse įvesti patriotinio ugdymo bent 18 privalomų pamokų, o antrose gimnazijų klasėse – privalomą pasipriešinimo istorijos egzaminą vieno iš mitingo organizatorių A. Lelešiaus pateikto ministerijai klausimyno pagrindu.

Švietimo ir mokslo ministerijai, programą suderinus su Krašto apsaugos ministerija, parengti ir įvesti karinio parengimo discipliną gimnazijose ir aukštosiose mokyklose, atgaivinti skautų, jaunųjų šaulių ir kitų visuomeninių patriotinių jaunimo organizacijų veiklą.

J. Česnavičiaus ir J. Dingelio nuotraukose: A. Lelešius skaito reikalavimus ministerijai 

Apie patriotinio ugdymo stoką mokyklose kalba V. Keršanskas 

Lietuva Mitingas, patriotinis ugdymas, Švietimas

---

---