Miškas – visų namai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Mūsų darželis įsikūręs Mickūnuose, nuostabios gamtos apsuptyje. Kur pažvelgsi – miškai, pušynėliai, alsuojantys dešimtmečių dvasia, žaliuojantys kalneliai ir kalvos. Čia Vilnelė tyvuliuoja savo vingiuota vaga. Ir tik užklupusi žiema sujaukia sodrias gamtos spalvas. Bet po žiemos visuomet sugrįžta pavasaris, ir vėl viskas atgimsta.
 
Mūsų darželio auklėtiniai – Mickūnų seniūnijoje gyvenantys vaikai. Jiems įprasta namuose vakarais, atsigulus į šiltas lovytes, girdėti, kaip už lango medžių viršūnėse vėjas švilpauja, o žaismingas lapelių šiurenimas pritaria mamos niūniuojamai lopšinei. O ryte, vos pabudus, klausytis paukštelių čiulbėjimo.
 
Vaikui augant, plečiasi jo gamtos pažinimas. Natūralu, kad darželyje daug dėmesio skiriame gamtai. Tai atsiskleidžia darželinukų darbeliuose, žaidimuose, su vaikais daug tyrinėjame, eksperimentuojame gamtoje. Mes iškėlėme tikslą: per pagarbą gamtai ugdyti mažylių dvasingumą, tobulinti kalbos gebėjimus. Su vaikais daug kalbame apie gamtą, norime ją labiau pažinti ir gerais darbais prisidėti prie jos tausojimo.
 
Tai paskatino mus kreiptis į Mickūnų girininką Vilių Bereznauską, pasiūlyti jam organizuoti projektą „Sugrįžk, paukšteli. Projekto tikslas – pasirūpinti žiemojančiais paukšteliais, pasitikti sugrįžtančius. Girininkas pritarė šiam mūsų projektui, įsitraukė ir visą bendruomenė – darželinukai, tėvai, broliai, seneliai, pedagogai, girininkijos darbuotojai.
 
Buvo žiema, šalta ir mūsų sparnuotieji draugai negalėjo pasirūpinti maistu. Todėl kiekviena vaikų grupė darželio kieme pakabino savo lesyklėlę ir rūpinosi, kad ji nebūtų tuščia. Kasdien vaikai matė paukštelius, atskrendančius palesti, stebėjo juos. O namuose su tėveliais, broliais, seneliais gamino inkilus.
 
Atėjo diena, kai į darželio kiemą įriedėjo miškininkų mašinos, susirinko mūsų bendruomenė, nešina inkilais, o jų buvo nemažai – 40 puikių namelių. Į priekabą sudėję inkilus, keliavome į mišką.
 
Ten girininkas papasakojo, kaip reikia inkilus iškelti, kad jų nepasiektų plėšrūnai, kad pakankamai patektų saulės spindulių ir šviesos, kad paukščiams būtų saugu ir jauku juose gyventi ir perėti jauniklius. Girininkijos darbuotojai inkilėlius pritvirtino aukštai medžiuose.
 
Visi drauge sutvarkėme aplinką, surinkome šiukšles. Smaguriavome lauže keptomis dešrelėmis, o valgyti visada skaniausia gamtoje. Buvo nepaprastai smagu. Padirbėję, pakvėpavę grynu pušyno oru ir nuoširdžiai padėkoję miškininkams ir giriai už svetingą priėmimą, išvykome truputį pavargę, bet kupini įspūdžių. Darželyje savo įspūdžius įamžinome piešiniuose, aplikacijose.
 
Šis bendras projektas paskatino mus kreiptis į Vilniaus urėdiją dėl įstojimo į jaunųjų miškininkų būrelį. Bendradarbiaujant su miškininkais ir mūsų darželis išsikėlė tikslą ugdyti vaikų gebėjimą pažinti, saugoti ir globoti mišką, jo augaliją ir gyvūniją, skatinti stebėti, tirti ir analizuoti tai, kas vyksta miške.
 
Miškas – dalelė gamtos. Pabuvojęs jame suvoki, kad medžiai reikalingi kaip oras, be jų neįmanoma gyventi. Miškas, medžiai formuoja žmogaus charakterį bei pasaulėjautą. Atėjęs į žaliuosius rūmus pajunti jų paslaptingumą.
 
Psichologai teigia, jog teisingas gamtos suvokimas padeda vaikui suprasti, kad jis – milžiniško pasaulio dalis, įsisąmoninti, kad pasaulyje viskas turi savo vietą ir paskirtį. Sąlytis su gamta suteikia jiems sveikatos bei žvalumo.

Nuotraukose:

1. Mūsų inkilėliai paukšteliams
2. Girininkijos darbuotojai padėjo pritvirtinti inkilėlius aukštai medžiuose

Voruta. – 2010, saus. 23, nr. 2 (692), p. 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra