Mirė Vokietijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas, Lietuvos kultūros instituto įkūrėjas ir vadovas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas, Vokietijos lietuvių bendruomenės širdis – dr. Vincas Bartusevičius
Autorius: Voruta Data: 2020-04-23 , 09:19 Spausdinti

Dr. Vincas Bartusevičius
www.vlbe.org
Š. m. balandžio 21 d. mirė Vokietijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas, Lietuvos kultūros instituto įkūrėjas ir vadovas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas, humanitarinių mokslų daktaras, Vokietijos lietuvių bendruomenės širdis – dr. VINCAS BARTUSEVIČIUS.
Ši netektis – didžiulis praradimas Vokietijos ir pasaulio lietuvių bendruomenėms, Lietuvai. Dr. V. Bartusevičius visą savo gyvenimą tyrinėjo ir saugojo lietuvių palikimą Vokietijoje, analizavo Lietuvos raidą XX a. pabaigoje, rengė tarptautines konferencijas, plėtojo tarpvalstybinius santykius. Jo neįkainojamas indėlis į lietuvių bendruomenės gyvenimą ir sėkmingą Vasario 16-osios gimnazijos veiklą. Iki pat šių metų dr. V. Bartusevičius aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime. Jis buvo kaip bendruomenės tėvas – stiprus, protingas, su išlaikytu humoru jausmu ir kantrybe. Bendruomenės nariai vis ieškodavo jo nuomonės ir patarimų, kurie neretai padėdavo surasti savąjį kelią.
Šiais metais už ilgametę mokslinę veiklą išsaugant lietuvių išeivijos kultūrinį paveldą, istoriją, už indėlį stiprinant bendruomenę ir paramą Gimnazijai buvo apdovanotas garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Taip pat jam buvo įteikta LR URM „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius (2014), Reino-Maino/Pietinio Heseno regiono Garbės žymuo už ypatingas pastangas ir nuopelnus Lietuvių kultūros institute Lampertheime ir tautų draugystės suvienytoje Europoje skatinimą (2005), Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo „Garbės aukso ženklu“ už nuopelnus (2005), įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (1999).
Iš dr. Vinco Bartusevičiaus biografijos
Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. birželio 4 d. Bartininkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. 1944 m. vasarą, artėjant rusų frontui, su tėvais buvo priverstas pasitraukti į Vokietiją. 1959 m. baigė Vasario 16-osios gimnaziją. Miuncheno ir Tiūbingeno universitetuose studijavo sociologiją, istoriją ir psichologiją, 1966 m. studijas baigė sociologijos magistro laipsniu. 1999 m. Vilniaus universitetas jam suteikė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnį už apgintą disertaciją „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“.
1967–1974 m. dirbdamas Vasario 16-osios gimnazijoje dėstė istoriją ir visuomenės mokslą. Kartu 1967–1968 m. buvo Vokietijos LB valdybos reikalų vedėju bei jos leidžiamo žurnalo „Informacij“ redaktoriumi, o 1968–1974 m. Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos reikalų vedėju.
Nuo 1974 m. dėstė Wittlicho apskrities mokyklose istoriją, visuomenės mokslą ir ekonomiką, nuo 1981 m. iki išėjimo į pensiją 2003 m. – Rheinland-Pfalzo krašto policijos mokykloje psichologiją, sociologiją ir visuomenės mokslą. 1982 m. Rheinland-Pfalzo krašto istorijos ir visuomenės mokslo mokytojų sąjungos narys steigėjas ir dešimt metų jos valdybos narys.
Vincas Bartusevičius jau gimnazijoje aktyviai reiškėsi moksleivių ateitininkų organizacijoje, vėliau Vokietijos studentų ateitininkų ir Lietuvių studentų sąjungose. 1960–1970 Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos (VSAS) pirmininkas ir sąjungos laikraštėlio „Ateitin!“ redaktorius, Vokietijos lietuvių studentų sąjungos (VLSS) narys, Jaunimo metų komiteto valdybos narys (1966), Jaunimo sekcijos narys (1967) ir jaunimo laikraštėlio „Jaunimo žodis“ redaktorius (iki 1967 m.), IV PLJ Kongreso programos komisijos pirmininkas.
Nuo 1968 m. iki 1974 m. ir nuo 1978 m. iki 2011 m. išrenkamas į Vokietijos LB Tarybą, (38 m.).
1980–1981 m. ir nuo 1982 m. iki 2010.03.20 (29 m.) Vokietijos LB Valdybos narys ir vicepirmininkas. Vokietijos LB Valdybos Informacijų redaktorius 1967 m.–1968 m. ir 2003 m. iki 2009 m.
2010 m. kovo 20 d. Tarybos išrinktas Vokietijos LB Garbės pirmininku.
Nuo 1982 m. iki 2010 m. Fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti valdybos vicepirmininkas.
1981 m. Lietuvių kultūros instituto su centrine lituanistine biblioteka ir archyvu steigėjas ir iki šiol jo direktorius, LKI archyvo vedėjas, LKI metinių mokslinių konferencijų organizatorius ir pravedėjas (34), LKI leidinių serijų „LKI Suvažiavimo darbai“ (25 t.) ir „LKI leidiniai“ (9) leidėjas ir redaktorius. LKI „Vajaus vaistai Lietuvai“ (1990 m.) iniciatorius ir organizatorius.
Skaitė paskaitas Europos lietuviškųjų studijų savaitėse, LKI suvažiavimuose, mokslo konferencijose, kongresuose, o taip pat Vokietijos lietuvių apylinkėse tautinių ir kt. švenčių proga. Tyrė lietuvių išeivijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos raidos XX a. pabaigos problemas.
1965 m. vedė Oną, užaugino sūnų Tomą ir dukrą Ritą.
Vaidmuo mokslo pasaulyje – išskirtinis Vokietijos lietuvių istorijos tyrinėtojas
Dr. V. Bartusevičius išleido šias knygas:
- Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951. Vilnius: Versus aureus, 2012, 608 p.
- 50 Europos lietuviškųjų studijų savaičių. Medžiaga Europos lietuviškųjų studijų savaičių istorijai. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2007, 178 p.
- Liubeko lietuviai 1945–2015, Vilnius: „Jusida“, 2015, 96 p., liet. ir vok. k.
- Su R. Černiauskaitė (Sud.), Iš priklausomybės – į nepriklausomybę. Aus der Unfreiheit zur Freiheit. Klaipėda: Vėjasparnis, 2008, 368 p., liet. ir vok. k.
- Su Vilma Mikutavičiūtė (Sud.), Lietuvių pėdsakai Vokietijoje – Litauische Spuren in Deutschland. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2009, 140 p., liet. ir vok. k.
Su Joachim Tauber ir Wolfram Wette (Sud.), Holocaust in Litauen. Krieg, Judenmorde und Kollaboration in Litauen 1941. Köln: Böhlauverlag, 2003, 337 p.
Daugiau apie dr. Vincą Bartusevičių:
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-13, 16:02
-
Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio (1936-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Rytų Lietuva
2021-01-11, 10:27
-
In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-03, 10:55
-
In memoriam. Algimantas Zolubas (1933-2020)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2020-12-22, 09:46
-
"Lieku toks, koks ir buvau. Šviesiausios mintys". In memoriam. Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. (1925-2020)
~ In memoriam, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Lietuva, Naujienos, Religija
2020-12-17, 14:33