Mirė rašytojas Jonas Mikelinskas

Autorius: Data: 2015-01-28, 14:05 Spausdinti

2015 m. sausio 25 d. Vilniuje mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, pedagogas, aktyvus spaudos talkininkas Jonas Mikelinskas.

“Ši netektis man buvo labai netikėta. Dar prieš savaitę mes su Jonu Mikelinsku kalbėjome dėl jo brolio Petro pomirtinės knygos išleidimo. Mūsų leidykla “Trys žvaigždutės” jau buvo 2007 metais išleidusi Petro Mikelinsko eilėraščių knygą “Būkime, kol esame”. Dabar kalbėjome dėl antrosios Petro knygos “Esame, kol prisimenami” leidimo. Jonas Mikelinskas ir aš parašėme šiai knygai įžanginius žodžius. Ją greitai išleisime. Gaila, kad Jonas Mikelinskas jos jau nepamatys, – sako leidyklos “Trys žvaigždutės” direktorius, rašytojas ir žurnalistas Jeronimas Laucius. – Beje, su Jonu Mikelinsku buvo gera bendradarbiauti. 2004 metais mūsų leidykla išleido jo miniatiūrų knygą “Pasaulis pats sau”.

Būsimasis rašytojas gimė 1922 m. gegužės 6 d. Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje. Jaunystėje priklausė ateitininkų organizacijai. 1942 m. buvo išvežtas į priverstinius darbus Vokietijoje. Po karo grįžo į Tėvynę. 1952 m. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą.

Dirbo mokyklose, švietimo sistemoje. 1944-1947 m. Saločių progimnazijos ir 1952-1954 m. Onuškio vidurinės mokyklos mokytojas. 1953-1962 m. buvo Švietimo ministerijos inspektorius, 1963-1968 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas.

Nuo 1960 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje.

Debiutavo 1960 metais novelių rinkiniu “Senis po laikrodžiu”. 1962 metais išėjo apsakymai vaikams “Ir vėl mažasis”.

Jis aktyviai ir sėkmingai plėtojo novelių žanrą. 1962 m. išleidžia novelių rinkinį “Šiltos rankos”, 1963 m. - ”Pažinai tu jį?”, 1965 m. – “Žiupsnis smėlio”.

Pirmasis jo romanas “Vandens nešėja” pasirodė Vilniuje 1964 m. Vėliau išėjo jo romanai “O laikrodis eina” (1966), ”Genys yra margas” (1976), “Už horizonto – laisvė” (1978 , 2 leid. 1986), ”Juodųjų eglių šalis” (1988 m., 2 leid. 2006), “Kur lygūs laukai” (1983. 1 d. – Duonos keliu, 1981, ” Vilties ir nevilties keliu” (1990), ”Nepagirtas tarp moterų” (1993). Rezistencinis romanas “Nors nešvietė laimėjimo viltis” išėjo 1994 m. Politinis romanas “Čia ir dabar” išėjo 2006 m.

Išleido apysakas “Lakštingala – pilkas paukštis” (1969), “Anonimas” (1976), “Laukinė obelis” (1976),

Rašė ir apsakymus. Išėjo jo apsakymų rinkiniai “Rugpjūčio naktį” (1971), “Paskutinė korta”, (1993). “Žmogaus esmė” (kartu su miniatiūromis, 2001).

Jonas Mikelinskas buvo aktyvus, visuomeniškas žmogus. Savitai reaguodavo į politinę situaciją, mūsų gyvenimišką būvį, lietuvių kultūros ir literatūros raidą. Todėl nemažai paliko ir  kritikos bei publicistikos straipsnių. Išėjo jo straipsnių rinkiniai “Kelionė į Delfus” (1994), “Žmogus ir jo legenda” (2002), “Kada Kodėl taps Todėl?: Holokaustas be politikos ir komercijos” (2004), “Kodėl yra taip, kaip yra?” (2006), “Niurnbergo šešėlis” (2009).

Ankstyvojoje jo kūryboje vyrauja jaunimo auklėjimo, mokyklos temos, jaunos asmenybės formavimosi problematika, būdinga ir didaktika. Vėlyvoje kūryboje atsiranda ir patetika bei polinkis į filosofiją.

Apsakymuose ir apysakose dažniausiai aprašomos individo vidinės problemos. Čia būdinga lakoniška forma, meninės detalės funkcionalumas, neretai vyrauja psichologizmas.

Kūriniuose sukuriamos alternatyvios situacijos, kuriose personažas turi save išbandyti ir lemtingai pasirinkti. Pabrėžiama konkretaus žmogaus vertė, vaizduojama jo psichika ir pasąmonė, slaptos nuojautos, baimės, vaizdiniai, įkyrios būsenos, plėtojamos egzistencializmo idėjos, naudojami psichoanalitinių sapnų motyvai.

Jo knygų herojus – inteligentas, dažniausiai mokytojas, išgyvenantis dvasinę koliziją, todėl jam iškyla dorovinio apsisprendimo, laisvės ir būtinybės, garbės, orumo ir sąžinės problemos.

Jo romanuose atsiradęs medituojantis herojus padėjo formuotis lietuvių vidinio monologo romanui. Romanu „Kur lygūs laukai” jis bando  atgaivinti epopėjos žanrą.

J. Mikelinsko kūrybinis kelias ne visada buvo rožėmis klotas. Išspausdinus apysaką „Trys dienos, trys naktys” už tariamą tikrovės juodinimą vaizduojant atšilimo laikotarpį (romane „Nepagirtas tarp moterų”, atšilimas vertinamas ironiškai) kelerius metus nebuvo spausdinamas, kritikuojamas.

Romanas „Už horizonto – laisvė” pagrįstas atsiminimais iš priverstinių darbų stovyklos per Antrąjį pasaulinį karą, literatūros kritikų buvo kritikuotas kaip fašistinis.

1962-1967 m. jis parašė romaną „Juodųjų eglių šalis”. Jame jis, kurdamas sugestyvią įtampos ir grėsmės atmosferą, pabandė pateisinti partizanų karą. Dėl tikroviškai vaizduojamo pokario šio romano sovietinė valdžia neleido skelbti. Jis pasirodė tik prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1988 metais.

Gerokai pavėlavęs jis išleido ir tarybinės cenzūros neleistų spausdinti apsakymų bei apysakų rinkinį „Paskutinė korta”.

Sovietinės valdžios jis buvo kontroliuojamas, kartais stabdomas, bet galutinai, žinant kad jis talentingas kūrėjas, nežlugdomas.  Būta ir apdovanojimų. 1982 m. jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. 1983 m.  - įteikta valstybinė premija už romaną „Kur lygūs laukai”. 1986 m. jis buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už prozos rinkinį „Nepalaidotos dienos”.

Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, jis buvo apdovanotas ir už tuos kūrinius, kurių anksčiau negalėjo išleisti. 1989 m.  jam suteikiama Juozo Paukštelio premija už romaną „Juodųjų eglių šalis”. 2002 m. – Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 m. – literatūrinė „Varpų premija”. 2007 m. – LŽS ir LRS įsteigta Juozo Tumo Vaižganto premija už knygą „Kodėl yra taip, kaip yra”.

Jo kūryba susilaukė ir tarptautinio pripažinimo.  Ji buvo išversta į čekų, estų, latvių, rusų ir ukrainiečių kalbas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Mikelinsko mirties.

Prezidentės teigimu, būdamas atviras sudėtingai laikmečio tikrovei, nebijodamas pačių skaudžiausių istorijos temų, priartėdamas prie esminių žmogaus egzistencijos problemų, J. Mikelinskas visada išliko vertinamas kritikų ir mylimas skaitytojų.

Dėl rašytojo mirties reiškiame užuojautą Jono Mikelinsko šeimai, Lietuvos kultūros bendruomenei ir visiems jo talento gerbėjams.

Vytautas ŽEIMANTAS

šaltinys: www.lzs.lt

Kultūra Lietuva Naujienos Spauda , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra