Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka

Autorius: Data: 2021-08-31 , 16:20 Spausdinti

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka

www.voruta.lt

Rugpjūčio 31 d. eidamas 92-uosius mirė teisininkas, advokatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.

Kazimieras Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune.

1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. – Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.

1949–1950 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Teisės fakultete, 1950–1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. tęsė studijas Vilniaus valstybiniame universitete.

1954–1960 m. dirbo Lietuvos TSR prokuratūroje tardytoju, skyriaus prokuroru, ypatingai svarbių bylų tardytoju, skyriaus viršininku, Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroru.

1960–1990 m. – Lietuvos advokatų kolegijos narys, Advokatų kolegijos prezidiumo narys, dirbo advokatu Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Varėnos rajono juridinėse konsultacijose.

1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis.

1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.

1989–1990 m. buvo vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu.

1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu Varėnos nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje, 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys, dirbo komisijoje Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politiniam ir teisiniam įvertinimui atlikti.

1989 m. rugpjūčio 6 d. – Gotlando komunikato signataras.

1990 m. vasario 24 d. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Raseinių rinkimų apygardoje Nr. 84.

1990 m. kovo 3 d. – 1990 m. kovo 9 d. buvo į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų, rengusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinių dokumentų rinkinį, darbo grupės narys.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys, buvo paskirtas į redakcinę grupę Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms parengti. Nuo 1990 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pilietybės komisijos pirmininkas, nuo 1990 m. liepos 6 d. – Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 m. liepos 11 d. – Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSR Sąjunga komisijos narys, šios komisijos Piliečių teisių ekspertų grupės narys (nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d.), nuo 1990 m. spalio 31 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Malonės komisijos pirmininkas, nuo 1991 m. sausio 15 d. – Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje pirmininko pavaduotojas, nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. – Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininko pavaduotojas.

1992 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

1996 m. įkūrė savo vardo teisininkų kontorą, iki 2004 m. buvo jos seniūnas. „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

1998–2002 m. – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.

Sportinio šaudymo meistras. Pagal 1988 m. gruodžio 11 d. padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime dalyvavo atkuriant Lietuvos Tautinį Olimpinį komitetą.

LTOK Garbės teismo narys, buvo Vilniaus universiteto tarybos pirmininku.

2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2000 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2008 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

In memoriam Lietuva



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra