Mirė lietuvininkė Rūta Petraitienė
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Šių metų pradžioje, sausio 7-ąją baigė savo gyvenimo kelią Rūta Mėta Aušraitė-Petraitienė, žymaus mažlietuvių tautinio sąjūdžio veikėjo Jono Aušros duktė.
Gimusi Klaipėdoje 1927 metais vasario 7 dieną, mokėsi Klaipėdoje ir Tauragėje. 1947 metais su tėvais grįžo iš Lenkijos, kur šeima buvo pasitraukusi, kai artėjo frontas. Visi įsikūrė tėvo gimtajame kaime Minjotuose (Katyčių parapija), tolimų giminaičių sodyboje, nes jų ūkis buvo užimtas naujakurių.
Tėvas Jonas Aušra (1890–1960) buvo pamaldžių, susipratusių tautiškai Minjotų kaimo ūkininkų Jurgio ir Erdmutės Aušrų jauniausiasis iš penkių šeimoje augusių vaikų. Baigęs liaudies mokyklą, dirbo Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. Surinko 355 parašus dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas. Dainavo Vydūno vadovaujamame Tilžės lietuvių giedotojų draugijos chore. Jis subūrė Katyčių lietuvių jaunimo draugiją „Vainikas“ ir buvo krašto Lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ vienas steigėjų (1912). Po pirmojo pasaulinio karo iniciavo „Santaros“ atkūrimą, buvo Prūsų lietuvių Tautos Tarybos narys (1921), Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, pasirašęs Šilutės deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos (1923-01-19). Su žmona Mėta Šimkute-Aušriene (1904–1973), kilusia iš Natkiškių parapijos Šlepų kaimo, dainavo Adomo Brako „Aidos“ draugijos ir Anso Baltrio surinkimo choruose, rūpinosi Klaipėdos krašto giedotojų sąjunga. Vienas pirmųjų Klaipėdos krašto darbuotojų, dirbo dar Kretingos, Tauragės geležinkelio, Žemaičių Naumiesčio muitinėse, tarybos pulkininkas, apdovanotas Klaipėdos atvadavimo medaliu, Gedimino ordinu ir kitais valstybės žymenimis. Kalintas nacių (1939) ir sovietų valdžios (1953), 1954–1960 metais dirbo Klaipėdos žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio buhalteriu. Su darna kovojo už lietuvybę ir jo vaikai: velionė Rūta Mėta, sūnus Alvinas Tautvydas, ypač sūnus ekonomistas Jurgis Algirdas (1925–1972) – ilgametis Klaipėdos liaudies operos teatro solistas, duktė pedagogė Ieva Marija Šiaudvytienė, labai prisidėdami telkiant dainininkus.
Rūta Mėta Aušraitė ištekėjusi už finansininko Martyno Petraičio, kilusio iš Paprūsės evangelikų Pėteraičių, apsigyveno Telšiuose. Iki 1987 metų dirbo „Masčio“ fabrike. Dainavo fabriko ir miesto choruose, rūpinosi, kaip gerinti moterų darbo sąlygas. Savo šeimoje puoselėjo tėvų tradicijas. Užaugino du vaikus.
Sūnus Viktoras Petraitis, inžinierius statybininkas, Klaipėdos UAB „Artvė“ direktorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos rėmėjas. Jis vienas lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigėjų, pirmasis (1989–1999) seimelio pirmininkas, įtakojęs geresnį senųjų klaipėdiškių ir naujųjų pajūrio gyventojų tarpusavio supratimą, ryšių su kraštiečiais išeivijoje atkūrimą, rūpinęsis, kad iš Vokietijos į Lietuvą būtų parvežti ir perlaidoti žymių mažlietuvių Vydūno, Martyno Jankaus, kun. dr. Viliaus Gaigalaičio ir jo žmonos Marijos, Erdmono Simonaičio palaikai, tvarkomos senosios evangelikų kapinės. Vaikaičiai: Lina, Mantas ir Eglė.
Dukra Astrida Petraitytė – psichologė, rašytoja ir radijo žurnalistė, pateikusi visuomenei klaipėdiškių etnografinių apybraižų ir novelių, tėvo atsiminimų. Augina sūnų Paulių.
Rūtos Mėtos Aušraitės-Petraitienės budynės buvo surengtos Klaipėdoje, velionė palaidota Lėbartų kapinėse.
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose