Mirė lietuvininkė Rūta Petraitienė
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Šių metų pradžioje, sausio 7-ąją baigė savo gyvenimo kelią Rūta Mėta Aušraitė-Petraitienė, žymaus mažlietuvių tautinio sąjūdžio veikėjo Jono Aušros duktė.
Gimusi Klaipėdoje 1927 metais vasario 7 dieną, mokėsi Klaipėdoje ir Tauragėje. 1947 metais su tėvais grįžo iš Lenkijos, kur šeima buvo pasitraukusi, kai artėjo frontas. Visi įsikūrė tėvo gimtajame kaime Minjotuose (Katyčių parapija), tolimų giminaičių sodyboje, nes jų ūkis buvo užimtas naujakurių.
Tėvas Jonas Aušra (1890–1960) buvo pamaldžių, susipratusių tautiškai Minjotų kaimo ūkininkų Jurgio ir Erdmutės Aušrų jauniausiasis iš penkių šeimoje augusių vaikų. Baigęs liaudies mokyklą, dirbo Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. Surinko 355 parašus dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas. Dainavo Vydūno vadovaujamame Tilžės lietuvių giedotojų draugijos chore. Jis subūrė Katyčių lietuvių jaunimo draugiją „Vainikas“ ir buvo krašto Lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ vienas steigėjų (1912). Po pirmojo pasaulinio karo iniciavo „Santaros“ atkūrimą, buvo Prūsų lietuvių Tautos Tarybos narys (1921), Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, pasirašęs Šilutės deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos (1923-01-19). Su žmona Mėta Šimkute-Aušriene (1904–1973), kilusia iš Natkiškių parapijos Šlepų kaimo, dainavo Adomo Brako „Aidos“ draugijos ir Anso Baltrio surinkimo choruose, rūpinosi Klaipėdos krašto giedotojų sąjunga. Vienas pirmųjų Klaipėdos krašto darbuotojų, dirbo dar Kretingos, Tauragės geležinkelio, Žemaičių Naumiesčio muitinėse, tarybos pulkininkas, apdovanotas Klaipėdos atvadavimo medaliu, Gedimino ordinu ir kitais valstybės žymenimis. Kalintas nacių (1939) ir sovietų valdžios (1953), 1954–1960 metais dirbo Klaipėdos žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio buhalteriu. Su darna kovojo už lietuvybę ir jo vaikai: velionė Rūta Mėta, sūnus Alvinas Tautvydas, ypač sūnus ekonomistas Jurgis Algirdas (1925–1972) – ilgametis Klaipėdos liaudies operos teatro solistas, duktė pedagogė Ieva Marija Šiaudvytienė, labai prisidėdami telkiant dainininkus.
Rūta Mėta Aušraitė ištekėjusi už finansininko Martyno Petraičio, kilusio iš Paprūsės evangelikų Pėteraičių, apsigyveno Telšiuose. Iki 1987 metų dirbo „Masčio“ fabrike. Dainavo fabriko ir miesto choruose, rūpinosi, kaip gerinti moterų darbo sąlygas. Savo šeimoje puoselėjo tėvų tradicijas. Užaugino du vaikus.
Sūnus Viktoras Petraitis, inžinierius statybininkas, Klaipėdos UAB „Artvė“ direktorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos rėmėjas. Jis vienas lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigėjų, pirmasis (1989–1999) seimelio pirmininkas, įtakojęs geresnį senųjų klaipėdiškių ir naujųjų pajūrio gyventojų tarpusavio supratimą, ryšių su kraštiečiais išeivijoje atkūrimą, rūpinęsis, kad iš Vokietijos į Lietuvą būtų parvežti ir perlaidoti žymių mažlietuvių Vydūno, Martyno Jankaus, kun. dr. Viliaus Gaigalaičio ir jo žmonos Marijos, Erdmono Simonaičio palaikai, tvarkomos senosios evangelikų kapinės. Vaikaičiai: Lina, Mantas ir Eglė.
Dukra Astrida Petraitytė – psichologė, rašytoja ir radijo žurnalistė, pateikusi visuomenei klaipėdiškių etnografinių apybraižų ir novelių, tėvo atsiminimų. Augina sūnų Paulių.
Rūtos Mėtos Aušraitės-Petraitienės budynės buvo surengtos Klaipėdoje, velionė palaidota Lėbartų kapinėse.
