Mirė lenkų istorikas J. Lileyko

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Varšuvoje 2009 m. gruodžio 2 dieną mirė vienas iš žymiausių lietuvių kilmės lenkų meno istorikų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis profesorius Jerzy Lileyko, dažnai vadintas Lenkijos meno istorijos patriarchu, valdovų mecenatystės, karališkųjų insignijų, istorinių rezidencijų tyrinėtoju, pranešė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
 
Šviesaus atminimo popiežiaus Jono Pauliaus II Liublino katalikiškojo universiteto profesorius habilituotas daktaras J. Lileyko gimė 1932 m. Lietuvos Brastoje. Jis visada pabrėždavo esąs lietuvis, senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis. Studijavo Varšuvos universitete, mokslinį darbą pradėjo vadovaujamas garsių lenkų meno istorikų Wladyslawo Tomkiewicziaus ir Stanislawo Lorentzo, kurie taip pat buvo artimai susiję su Lietuva ir daug dėmesio savo darbuose skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui.
 
Baigęs studijas J. Lileyko dirbo Lazenkų karališkųjų rūmų muziejuje, vėliau Varšuvos miesto istorijos muziejuje, o 1974-1979 m. itin aktyviai prisidėjo prie Varšuvos karališkosios pilies atkūrimo projektavimo ir įgyvendinimo, ekspozicijų įrengimo darbų.
Nuo 1980 m. profesorius dirbo Lenkijos mokslų akademijos Meno institute Varšuvoje, kuriame sulaukė emeritūros. Nuo 1988 m. J. Lileyko savo veiklą susiejo su Liublino katalikiškuoju universitetu, o 1989 m. tapo Naujųjų laikų meno istorijos katedros vedėju, 1992 m. – ordinariniu Liublino katalikiškojo universiteto profesoriumi, o 1996 m. jam patvirtintas Lenkijos mokslų akademijos mokslinis profesoriaus titulas.
 
Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Baltarusijoje (visos – buvusios Abiejų Tautų Respublikos politinės ir kultūrinės tradicijos paveldėtojos) profesorius J. Lileyko buvo ir yra laikomas vienu žymiausių, kompetentingiausių, produktyviausių valdovų mecenatystės, Respublikos Seimo, kultūros istorijos, Varšuvos praeities ir šio miesto karališkosios rezidencijos tyrinėtojų.
 
J. Lileyko parengė ir išleido keliolika monumentalių veikalų, tapusių meno ir kultūros istorijos tyrinėjimų klasika, kaip daugeliu kalbų išleistas „Varšuvos karališkosios pilies vadovas“ (1980), „Senieji Varšuvos karališkosios pilies rinkiniai“ (1983), „Varšuvos pilis – karališkoji rezidencija ir Respublikos valdžios buveinė 1569-1763 m.“ (1984), „Kasdienis Varšuvos gyvenimas Vazų laikais“ (1984), „Lenkijos regalijos“ (1988), „Senosios Lenkijos architektūros perlai“ (1993), „Lenkijos seimas: tradicija, ikonografija, menas“ (2003) ir kt.
 
Profesorius taip pat buvo daugelio mokslinių konferencijų organizatorius ir jų medžiagos, kitų straipsnių rinkinių leidėjas ir redaktorius, kelių šimtų mokslinių publikacijų periodinėje spaudoje autorius, redagavo periodinį mokslinį leidinį „Renesanso ir baroko meno studijos“, rašė apie Lenkijos ir Lietuvos valdovų Lazenkų, Ujazdovo, Kazimiero rezidencijas.
 
Visuose savo mokslo darbuose Profesorius daug dėmesio skyrė Lietuvai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumui, kultūros ir meno paveldui. 2009 m. liepos 6 d. profesorius paskutinį kartą lankėsi Vilniuje ir dalyvavo simbolinio atkurtų, bet neįrengtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymo ceremonijoje.
Profesoriaus Jezy Lileykos laidotuvės vyks gruodžio 8 d. Varšuvos priemiesčio Vavžyševo (Wawrzyszew) kapinėse, laidotuvių pamaldos – 12 val. netoliese esančioje Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje.
 
www.lrytas.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra