Mirė buvęs VU rektorius prof. J. Kubilius

Autorius: Data: 2011-10-31, 10:01 Spausdinti

Eidamas 91-uosius metus, 2011 m. spalio 30-ąją, sekmadienio vakare, mirė buvęs ilgametis Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius Jonas Kubilius, pranešė LTV „Panorama”.

Jurbarko rajone gimęs matematikas ilgiausiai – net 33 metus, nuo 1958 iki 1991 m. – ėjo VU rektoriaus pareigas. Jis tapo ir jauniausiu rektoriumi universiteto istorijoje – juo tapo būdamas vos 37-erių.

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras buvo Lietuvos mokslų akademijos narys, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas. 1992–1996 m. buvo išrinktas į Seimą.

Profesorius yra du kartus tapęs Lietuvos valstybinės premijos laureatu, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Profesorius specializavosi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymo, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos srityse. Tyrinėjo matematikos istoriją Lietuvoje.

J. Kubilius parašė veikalus „Tikimybių metodika skaičių teorijoje“, „A. Baranauskas ir matematika“, 4 uždavinynus, 2 vadovėlius, apie 100 mokslinių straipsnių, kelis šimtus publicistinių straipsnių.

Velionis pašarvotas šv. Jonų bažnyčioje. Laidotuvės numatomos trečiadienį (lapkričio 2 d.).

D. Grybauskaitė: J. Kubilius išliks sektinu mokslininko ir piliečio pavyzdžiu

Sekmadienį miręs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius išliks sektinu mokslininko ir piliečio pavyzdžiu, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pirmadienį, 2011 m. spalio 31 d., paskelbtoje užuojautoje šalies vadovė teigė, kad J. Kubiliaus mirtis yra didelė netektis ne tik mokslui, bet ir visai šaliai.

Pasak D. Grybauskaitės, neeiliniu matematiko talentu apdovanotas J. Kubilius pasižymėjo išskirtiniu darbštumu, svariai prisidėjo prie tikimybinės skaičių teorijos plėtros ir Lietuvos matematikos mokslo pasiekimus išgarsino visame pasaulyje.

„Velionis buvo apdovanotas ir neeiliniu vadovo talentu, jis daugiau nei tris dešimtmečius buvo Vilniaus universiteto rektoriumi, aktyviai dirbo Lietuvos Mokslų akademijos prezidiume bei Lietuvos matematikų draugijoje. Iki paskutinių savo gyvenimo dienų profesorius buvo kūrybingas, pilnas idėjų ir sumanymų – toks jis išliks mūsų atmintyje. Išliks sektinu mokslininko, piliečio pavyzdžiu ne tik savo bendraamžiams, bet ir jauniesiems kolegoms“, – teigė D. Grybauskaitė.

I. Degutienė pareiškė užuojautą dėl akademiko J. Kubiliaus mirties

Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus, akademiko, buvusio Seimo nario Jono Kubiliaus mirties.

„Velionio profesinė ir asmeninė veikla visada turėjo dvi kryptis: dirbti pasauliui ir dirbti Lietuvai. Jos visada buvo glaudžiai susipynusios, viena kitą papildančios, ir visada – profesionalios, kūrybiškos, sąžiningai dirbamos, negailint ir netaupant savęs“, – teigė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pastebi, kad dirbdamas pasauliui, pasaulio mokslui, pasaulio matematikos tradicijai Jonas Kubilius puikiai realizavo savo mokslininko talentą, sukūrė lietuviškąją matematikos mokyklą.

„Tačiau ne mažiau vertinga, prasminga ir toliaregiška buvo principinė nuostata kuo daugiau lietuvių mokslo darbų skelbti svarbiausiuose pasaulio leidiniuose. Iš to laimėjo ir pasaulio, ir Lietuvos mokslas, bet svarbiausia – laimėjo jaunesnių kartų Lietuvos žmonės, kuriems buvo dar kartą priminta: kad ir kur gyventume, kad ir kaip būtų susiklostę likimai, kad ir kokie istorijos lūžiai būtų įvykę, lietuvių tauta yra viena ir atstumai tarp jos žmonių – tik geografiniai“, – užuojautoje rašo I. Degutienė.

Seimo pirmininkės nuomone, daugelis išraiškingiausiu Jono Kubiliaus darbu Lietuvai pelnytai laiko daugiau nei trisdešimt metų trukusį vadovavimą Vilniaus universitetui.

„Ir didžiausia šio darbo vertė ta, kad Vilniaus universitetas netapo sovietinės ideologijos centru, kokį jį buvo tikėtasi padaryti. Vilniaus universitetas atsilaikė prieš spaudimą visus dalykus dėstyti rusų kalba – ir tai buvo išimtis visoje sovietinėje erdvėje. Universitetas neišsižadėjo senų lituanistikos tradicijų ir, formaliai atiduodant duoklę sovietinei ideologijai, realiai tapo stipriu lietuvybės, tautinės kultūros, tautinės atminties centru. Su didžiausiu dėkingumu ir nuoširdžia pagarba tesaugo tautos atmintis šviesų Jono Kubiliaus vardą ir atminimą“, – teigė I. Degutienė.

Č. Juršėnas: J. Kubilius buvo didis Lietuvos patriotas

Buvęs Seimo pirmininkas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas atkreipė dėmesį į J. Kubiliaus nuopelnus ugdant lietuvišką inteligentų kartą.

„Jonas Kubilius tai visų pirma didis žmogus, didis mokslininkas, didis Lietuvos patriotas. Jis tai įrodė nuo pat pradžios, kai ėmė vadovauti universitetui. Jo pagrindinis uždavinys buvo ugdyti lietuvišką inteligentų kartą“, – Lietuvos radijui pirmadienį sakė Č. Juršėnas.

Jis prisiminė ir universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimą, kuris, Č. Juršėno teigimu, buvo tiesioginis akibrokštas Maskvai.

Wikipedia nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: A. A. J. Kubilius

In memoriam , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra