Autorius: Voruta Data: 2015-03-30 , 10:38 Spausdinti

Vytautas GULIOKAS, Kaunas

Verbų sekmadienio išvakarėse vedančiosios mūsų šalies politinės partijos savo tarybų posėdžiuose  įvairiuose miestuose aptarinėjo įvykusių savivaldybės merų ir tarybų narių rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną Kauno Karininkų ramonės patalpose įvyko XXII Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimas. Ši visuomeninė organizaija, 2014 metais atšvetusi  25 –ių savo veiklos metų sukaktį, yra vienais metais vyresnė už Lietuvos Nepriklausomybę ir skaitlingumu pranokstą daugelį visuomeninio judėjimo darinių. Lietuvoje turi 53 filialus. Ne mažiau skaitlingas yra nuveiktų darbų sąrašas, vykdant patriotinę švietėjišką veiklą, įamžinant pokario ginkluoto pasipriešinimo epizodus paminkliniais ženklais atokiausiose Lietuvos vietovėse. Ateinančioms kartoms palieka knygose, video medžiagoje bei virtualioje internetinėje erdvėje, laikraštyje „Tremtinys“ buvusių Laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus. Jų tarpe neįkainuojamą likutinę istorinę vertę turi tęstinio leidinio „Lietuvos laisvės archyvas“ 45 tomai. Įkurta eilė muziejų, primenančius rezistencijos kovas ir   okupantų  gyventojų atžvilgiu vykdytas represijas. Tradicija tapo reguliariai organizuoti masinius renginius: saskrydžius Ariogalos  apylinkės Dubysos slėnyje, dainų šventes „Leiskit į Tėvynę“,  jaunimo saskrydžius, išvykas partizanų kovų takais. Šiuose renginiuose skatinamas dalyvauti jaunimas ir jų gretos kasmet auga. Ne atsitiktinai LPKTS skiria pagrindinį dėmesį jaunajai kartai. 2016 metais minėsime liūdną  75-ių metų pirmos Lietuvoje tremties sukaktį, įvykusios  1941 m. birželio 14 d. Ribota žmogaus gyvenimo trukmė šioje žemėje nenumaldomai atlieka savo paskirtį. Naujos jaunesnės jėgos būtinos Sąjungos veiklos tęstinumui. Jaunesnės kartos ryžtu ir gebėjimais galėjo įsitikinti suvažiavimo delegatai. 2014 metais LPKTS pirmininku buvo išrinktas technikos mokslų daktaras Gvidas Rutkauskas, gimęs Tomsko srityje tremtinių šeimoje 1954 metais, turintis politinio veikėjo solidų stažą, jis nuo 2007 m. yra pastoviai renkamas Kauno rajono savivaldybės Tarybos nariu. Buvęs ilgametis LPKTS pirminikas dr. Povilas Jakučionis pagal įstatus negalėjo kandidatuoti, pasibaigus dviejų metų kadancujai. LPKTS valdybos pirmininke tais pačiais metais buvo išrinkta Rasa Duobaitė – Bumbulienė, gimusi 1981 metais buvusių tremtinių šeimoje. Turi du universitetinius išsilavinimus, magistro laipsnį, poliglotė, valdanti lietuvių, anglų, ispanų, vokiečių, rusų, latvių ir lotynų kalbas.

          Iš pateiktų suvažiavimui LPKTS pirmininko dr. Gvido Rutkausko ir vadybos pirmininkės Rasos Duobaitės – Bumbulienės veiklos pranešimų už ataskaitinį laikotarpį suvažiavimo delegatai paliko įsitikinę, kad nauji vadovai pasiryžę tęsti savo pirmtakų darbą ir turi ryžto naujoms įdėjoms.  Kaune 2014 metais, pristatant porą mėnesių trukusią akciją „Mes niekada nepamiršime“, skirtą rinkti medžiagą, pagerbti ir prisiminti  XX amžiaus viduryje vykdytus Sovietų Sąjungos Lietuvos gyventojų įkalinimą ir trėmimus, Gvidas Rutkauskas kalbėjo: „Materialus dalykai dabar jau nėra tokie svarbus – valstybė padeda kuo gali. Labiausia reikia pagarbos, supratimo, nes tai yra žmones, kurie labai daug iškentėjo.“  Rasa Duobaitė – Bumbulienė Kauno centre LPKTS būstinėje, turinčioje erdvias patalpas susirinkimams, organizavo kiekvieną ketvirtadienį vykstančias temines popietes, kurių metu demonstruojami dokumetniai filmai, susitikimai su pokario įvykių gyvais liudininkais, istorikais. Renginiai įgauna vis didėjantį susidomėjimą.

Šiame suvažiavime tarp kasdieninių LPKTS veiklai būtinų sprendimų, buvo priimta rezoliucija „Dėl Nepriklausomybės  kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo“, kuria  prašoma Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos įteisinti 18 val. privalomą programą visose veikančiose mokyklose, skirti tam lėšas, sudaryti palankias sąlygas istorijos mokytojams kelti kvalifikaciją ir tobulinti dėstymo įgūdžius nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos klausimais.

Su panašia rezoliucija LPKTS šiuo klausimus į kompetentingas valstybės institucijas kreipiasi ne pirma ar antrą kartą ir ne tik ji. Savaitraštyje „Tremtinys“ 2000 m. kovo 3 d. buvo išspausdintas Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muzijaus darbuotojo Algimanto Lelešiaus straipsnis “Tautos pasipriešinimo ir kančios istorijos atskiras kursas mokyklose – butinybė“. Ši inciatyva įgavo platų palaikymą, jų tarpe „Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos“ (LLKS) pirmininko Jono Buroko, Sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) ir kitų patriotinių organizacijų. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijojs direktoriaus, istorijos mokytojo eksperto Vidmanto Vitkausko  buvo paruošta 18 valandų programa „Lietuvos ir užsienio lietuvių pasipriešinimo istorijos mokymo programa X – XII klasėse“ Ji buvo patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijos, bet netapo privaloma. Dėstoma tik kai kuriose mokyklose.  Kauno Rezisrencijos ir tremties muziejaus vedėjas istorikas D. Juodis paruošė „Istorinę metodinę  didaktinę priemonę“, skirtą mokytojams, mokiniams, besidomintiems pokario istorija. LPKTS iniciatyva buvo organizuoti specialus seminarai vidurinių mokyklų mokytojams „Pasipriešinimo istorijos dėstymas mokyklose“. Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos buvo ne kartą organizuojami piketai, reikalaujantys įteisinti privalomą pokario pasipriešinimo istorijos dėstymą. Neįvyko lūžis ir 2011 metais, kurie buvo paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais.

Didėjant laiko atstumui nuo menamų pokario įvykių Lietuvoje, daugėja to laikotarpio istorijos interpretcijų net iš istorikų tarpo (Liudas Truska ir kiti) bei kitų garbių žmonių. Ką bekalbėti apie eilinius piliečius. Visa tai jaunimo tarpe neugdo patriotiškumo jausmo ir šiandiena turime rezultatus, kada karinės invazijos povojaus akistatoje, kraujuojant Ukrainai, atvirai abejojama mūsų jaunimu, ar jis pasirengęs gynti savo šalį?  Vilties suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės įkvepiantis sveikinimas LPKTS XXII suvažiavimo dalyviams, kuriame kiekvieną lietuvos gyventoją kvietė puoselėti savo šalį,jos istoriją ir būti būdriems.

Tremtis Kauno karininkų ramovė, leidinys "Lietuvos laisvės archyvas", Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimas