Parodos, skirtos Spaudos dienai, atidarymas LR Seime

Autorius: Data: 2012-05-17, 16:25 Spausdinti

Vidmantas STANIULIS, Vilnius

2012 m. gegužės 7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną įvyko Apžvalginės spaudos draudimo laikotarpio leidinių parodos pristatymas LR Seime Vilniuje.

Išnyksta valstybės ir miestai, o šventės ateina ir praeina, prisiminimai ir tie išblėsta, bet knygos lieka amžiams.

Po 1863-1864 metų sukilimo numalšinimo rusų valdžia uždraudė Lietuvoje ir kitose Vakarinėse gubernijose spausdinti, įvežti bei platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki 1904 m. gegužės 7 d. Buvo leidžiama platinti tik kirilica parašytas maldaknyges, giesmynus, elementorius, kalendorius. Mes įpratę šiuos leidinius vadinti „graždankomis“. Prieš šią spaudą ypač kovojo žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Jis ne tik degino kirilica išleistas knygas, bet ir nurodė kitų parapijų klebonams jų netoleruoti.

M. Valančius vienas iš pirmųjų organizavo ir pradėjo leisti suklastotas knygas – kontrafakcijas. Kaip pavyzdį galima pateikti pirmąjį knygos leidimą „Mokslas Rima – Kataliku“, kurios tituliniame puslapyje nurodoma išleista Vilniuje, 1863 metais. Faktiškai knyga išleista Tilžėje apie 1869 m. Tai ne vienintelė vyskupo klastotė. Vien jo „Kantyczkų“ galima priskaičiuoti daugiau kaip trisdešimt kontrafakcinių laidų. Įdomu pastebėti, kad, „Vaikų knygelė“ [Tilžė, 1868] išspausdinta be išleidimo vietos ir metų tituliniame puslapyje. Manau, kad M. Valančius neleido leidėjams meluoti vaikams.

Vilniaus spaustuvininkui ir leidėjui Juozapui Zavadzkiui apie 1879 m. pavyko išsirūpinti leidimą išspausdinti keletą lietuviškų pavadinimų knygų legaliai. Tuo sumaniai pasinaudojo ir lietuviškų knygų leidėjai Mažojoje Lietuvoje. Knygnešių į Lietuvą gabentose knygose nurodyta išleidimo metai bei vieta Vilnius, 1879. Nors ištiesų, ir daug vėlesniais metais, jos dažniausiai buvo leidžiamos Tilžėje.

Gyventojai priešinosi spaudos draudimui, steigėsi slaptos draudžiamosios spaudos platinimo draugijos. Pirmąją nelegalią knygnešių organizaciją 1867 m. sukūrė vyskupas Motiejus Valančius. Apie 1880 m. šių draugijų pastangomis prasidėjo savotiškas atšilimas. Jau sutinkama nemažai leidinių su tikrąja leidimo metrika. Greta M. Valančiaus nuopelnų būtina paminėti ir profesorių Eduardą Volterį, taip pat Peterburgo dvasinės akademijos dėstytojus ir studentus, nepamiršti brolių Juškų indėlio į lietuvybės puoselėjimo aruodą Rusijos gilumoje. Spaudos draudimas skatino lietuvių tautinį sąjūdį ir antirusiškas nuotaikas, tačiau smarkiai pristabdė kultūros raidą.

Labai svarbų vaidmenį spaudos atgavimui suvaidino pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių pasirodymas. Vien ko verti laikraščių „Aušros“, „Varpo“ ar „Tėvynės sargo“ bendradarbiai, platintojai ir tokie nusipelnę Lietuvai veikėjai, kaip dr. Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas.

Nemažai lietuviškų knygų XIX a. antroje pusėje išleido lietuvių išeivija Amerikoje. Šioje parodoje yra ir pirmasis poeto Prano Vaičaičio eilių leidimas, išspausdintas 1903 m. Plymute. Sakoma, kad poetai miršta du kartus. Pirmoji mirtis – fizinė, o antroji ištinka tada, kai jo kūrybos nebespausdina ir nebeskaito. O P. Vaičaičio eilės spausdinamos, skaitomos, deklamuojamos, dainuojamos ir verčiamos į kitas kalbas.

Ši paroda yra kaip spaudos draudimo laikotarpio apžvalga, suskirstyta į keturias grupes ir atspindi vietoves, kur buvo leidžiami, spausdinami oficicialūs ir caro draudžiami leidiniai. Ekrane galima pamatyti to meto Prūsijos, Mažosios Lietuvos, Amerikos, Rusijos vaizdus iš kurių į Lietuvą keliavo knygos ir periodinė spauda.

Šioji paroda pirmą kartą buvo eksponuojama 2011 m. gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, vėliau – Trakų istorijos muziejuje. Seime šiuo metu eksponuojama atnaujinta paroda, kuri čia veiks iki gegužės 11 dienos. Penktadienį iki 16 val. parodą galima aplankyti visiems norintiems. Labai norėčiau šiuos rinkinius eksponuoti savo gimtinėje, Šakiuose, bet nežinaus, ar bus galimybė.

Naudodamasis proga, noriu pranešti, kad šiais metais yra įkurta asociacija „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“ renkanti aukas paminklo šiam poetui pastatymui Sintautuose. Iš čia jis yra kilęs, šio miestelio kapinėse ir palaidotas.

Noriu padėkoti pirmiesiems atsiliepusiems į kvietimą aukoti paminklo statybai ir parėmusiems šį projektą savo lėšomis. Personaliai noriu padėkoti Šakių rajono merui Juozui Bertašiui, sutikusiam globoti Fondą. Gerbiamas meras atvyko su gėlėmis, kurios, manau, skirtos mano bendraminčiai žmonai Danutei, ir sutiko mums tarti keletą žodžių. Už tai mes visi Jam dėkingi.

Nuotraukose: Parodos atidarymo metu Seime

Voruta. – 2012, geg. 26, nr. 11 (749), p. 6.

Parodos , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra