Minties tapyba keturiems veidams

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Po dailininko Adolio Jono Krištopaičio (1925-2000) mirties surengtos dvi parodos – „Tapyti mintį“ ir „Portretas keturiems veidams“ – siejamos su dviem datomis – šiemet menininkui sukaktų 85-eri ir dešimtmetis, kai jis netikėtai išėjo amžinybėn.
 
Viso šio bruzdesio, siekiant priminti talentingo menininko A. J. Krištopaičio kūrybą, kaltininkė – jo vaikaitė menotyrininkė Violeta Krištopaitytė. Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ pristatydama senelio parodą „Portretas keturiems veidams“, ji įvardijo tikslą: „Jei paroda būtų buvusi tik Vilniuje, kažko trūktų. Juk senelis beveik visą savo gyvenimą praleido Kaune, čia kūrė ir turėjo šeimą. Išleistas pomirtinis jo kūrybos albumas alsuoja pirmosios parodos dvasia „Tapyti mintį“, o ši paroda papildo tai, kas į jį netilpo.“
 
Nerasta tinkamos vietos
 
Ekspozicija Kaune turėjo veikti iki gruodžio 7-osios, tarsi tuo buvo siekiama pabrėžti, kad menininko mirties dieną užbaigiama jo kūrybos atkarpa. Bet ši galimybė po tiek tylos metų (dvi ankstesnės pomirtinės parodos buvo surengtos tik 2001 ir 2002 metais) dar kartą pamatyti vadinamojo santūriojo modernizmo kūrybą atskleidė, kad paroda, rodoma per keturis aukštus, sulaukė didžiulio susidomėjimo, tad truks iki ateinančių metų sausio 6 dienos.
 
Vis dėlto tenka liūdnai pripažinti, kad gana ilgai laukta, jog iš naujo galėtume atrasti nepagrįstai pamirštą tapytoją A. J. Krištopaitį. Tai patvirtina ir dvi skirtingos jo parodos Vilniuje bei Kaune, veikusios viena po kitos. Minties tapybą vargu ar galima sutalpinti į portretą keturiems veidams. Ji turi mažiausiai tūkstantį veidų, kaip ir keturi metų laikai.
 
„Man, kaip menotyrininkei, nelengva kalbėti apie savo senelį menininką, kurio kūryba beveik išnyko iš XX amžiaus 7-9 dešimtmečių dailę tyrinėjančiųjų studijų ir tekstų. Nesuklysiu sakydama, kad tinkama vieta to laikotarpio Lietuvos meno kontekste jam vis dar nerasta“, – apgailestavo V. Krištopaitytė.
 
Mėgindama užpildyti atsiradusią nišą, dailininko vaikaitė ėmėsi dar vieno darbo – šiuo metu ji rengia monografiją apie tapytoją A. J. Krištopaitį.
 
Dauguma paveikslų – nematyti
 
„Kai mėginu rasti atsakymą, koks buvo mano senelis kaip kūrėjas, sunku įsivaizduoti jį esant tarp tradicinės Lietuvos tapybos dailininkų kūrybos, nepritampa jis ir prie tyliųjų rezistentų. Kas jis? Šiomis advento dienomis žvakelių šviesoje regiu jį lietuvių mene ne kaip dramatišką kūrėją kataliką. Man jis panašesnis į racionalų protestantą. Gal net budistą?..“, – svarstė menotyrininkė.
 
Jei kas nors tikėjosi, kad parodoje Kaune pamatys bene tuos pačius dailininko darbus, kaip ir Vilniuje, smarkiai apsiriko. Abiejų parodų rengėja V. Krištopaitytė pasirinko sudėtingesnį kelią: dauguma paveikslų nematyti, atkeliavę iš šeimos ir privačių kolekcijų, muziejų. Violetos teigimu, kiekvienas paveikslas nušvinta savaip, kai jam surandamas kitas kontekstas.
 
Pripažinimą atnešė „Giria“
 
„Ši paroda eksponuojama per keturis aukštus, tačiau jei pastatas turėtų dar keletą aukštų – koptume vis aukščiau žiūrėti A. J. Krištopaičio. Kažkaip simboliškai atrodo tas ketvirtas aukštas – ne tiek daug trūksta iki dangaus. Labai gaila, kad parodos atidaryme negalėjo dalyvauti mano močiutė, senelio žmona, ji šiuo metu sunkiai serga“, – prasitarė menotyrininkė.
 
Dailininkui triumfą atnešė paveikslas „Giria“. 1969 metais Lenkijoje vykusiame Belovežo plenere už šį darbą jam buvo įteiktas pagrindinis prizas. Gana simboliškai mėginame klaidžioti po tuos keturis aukštus, ieškodami portreto keturiems veidams. Jo nėra, bet randame daug daugiau, nei tikėjomės. Pirmas aukštas-veidas pavadintas „Ieškantis“, antras – „Mąstantis“, trečias – „Žaidžiantis“, ketvirtas – „Atsiveriantis“. Čia ir sustojame, mėgindami įminti parodos rengėjos pateiktą paslaptį: kas šiandien yra dailininkas A. J. Krištopaitis?!
 
V. Krištopaitytės archyvo nuotr.
 
www.lzinios.lt
 
Nuotraukoje: Gana ilgai laukta, kad iš naujo galėtume atrasti nepagrįstai pamirštą tapytoją A. J. Krištopaitį

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra