Ministrės R. Juknevičienės interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“

Autorius: Data: 2011-01-18 , 09:33 Spausdinti

Juokinga girdėti priekaištus dėl kuriamų gynybos planų – ministrė

Vilnius, 2011 m. sausio 17 d. (BNS). Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, jog juokinga girdėti priekaištus, kad Lietuva siekia turėti savo teritorijos gynybos planus, nes taip elgiasi visos valstybės.

„Man juokinga net girdėti kokius nors priekaištus dėl to, kad NATO kažką planuoja ar kokios nors vienos ar kitos valstybės ginkluotosios pajėgos kuria planus ginti savo valstybę ar teritoriją“, – interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos vadovė.

Portalui „Wikileaks“ paskelbus JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentus apie tai, jog NATO parengė Baltijos šalių gynybos planus, Rusijos nuolatinis pasiuntinys Šiaurės Atlanto Aljanse Dmitrijus Rogozinas tai pavadino klaida, kurią būtina ištaisyti.

„Tai daro ir Rusija, ir Baltarusija, ir Lenkija. Tai daro ir kitos valstybės. Toks kariškių darbas – planuoti, jie juk mokosi, mokytis gintis – jų kasdienis darbas“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„AŠ negaliu komentuoti to, ką paviešino „Wikileaks“. Tai, ką jie padarė, – kriminalas. Mes turime ir turėsime planus, kaip gintis nuo visų įmanomų grėsmių. Ir NATO, ir Lietuvoje. Mes turime planus, kurie, žinoma, atitinka Aljanso planus. Mes įstojome į Aljansą, kad jaustumėmės saugūs, kad, jei kas nors nutiktų, kartu su NATO galėtume gintis. Tokia NATO prasmė“, – teigė ministrė.

Lietuva abejoja, ar galima numatyti „Mistral“ panaudojimą – ministrė

Vilnius, sausio 17 d. (BNS). Lietuva abejoja, ar galima prognozuoti karo laivų „Mistral“, kuriuos Prancūzija pardavė Rusijai, panaudojimą, pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Mes, nelaikydami Rusijos savo priešininku, negalime atmesti tikimybės, kad įsigyjama karinė technika, kuri yra išimtinai puolamojo pobūdžio, bus panaudota neprognozuojamai. Mes abejojame jos panaudojimo numatomumu“, – interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė R. Juknevičienė.

Ji pirminė Rusijos karinių jūrų pajėgų vado admirolo Vladimiro Visockio žodžius.

„Jis, pavyzdžiui, agituodamas už šį pirkinį sakė, kad 2008 metų rugpjūčio konflikto su Gruzija metu toks laivas būtų leidęs Juodosios jūros laivynui užduotis įvykdyti per 40 minučių, kai, tuo tarpu, tam prireikė 26 valandų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Įsivaizduokite, kaip turi jaustis tautos, kurios yra Rusijos kaimynės. Jie juk girdi tai, skaito laikraščius“, – dėstė ministrė.

Krašto apsaugos ministerijos vadovės nuomone, sandoris tarp Prancūzijos ir Rusijos buvo per ankstyvas. Jos teigimu, Lietuva yra susirūpinusi, kad Rusija neišpildė visų Gruzijos konflikto paliaubų susitarimo tarpininkaujant Prancūzijai sąlygų, o tik vieną iš jų.

„Tai netinkamas laikas puolamosios ginkluotės pardavimui. (…) Tai gali būti nesuderinama su Europos Sąjungos ir NATO principais ir vertybėmis ar net prieštarauti tarptautinės teisės normoms bei pažeisti regioninio stabilumo interesus, kaip, deja, jau yra buvę“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du „Mistral“ klasės karo laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus. Rusija taip įsigijo licencijas pati pasistatyti dar du tokius laivus.

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

„Mistral“ klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Lietuva suinteresuota taktinių branduolinių ginklų kontrolės mechanizmų sukūrimu, teigia R. Juknevičienė

Vilnius, sausio 17 d. (BNS). Lietuva yra suinteresuota, kad būtų sukurti taktinių branduolinių ginklų kontrolės mechanizmai, pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Deja, nėra jokių tarptautinių forumų, kurie reguliuotų taktinių branduolinių ginklų dislokavimą ir sukurtų kontrolės mechanizmą. Mes suinteresuoti tokiais susitarimais. Taip pat manome, kad jų nebuvimas yra didelis ginklų kontrolės sistemos trūkumas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, Lietuva taip pat susirūpinusi, kad Rusijos karinėje doktrinoje yra numatytas atsakas branduoliniais ginklais į įprastinės ginkluotės panaudojimą. R.Juknevičienės teigimu, tai atrodo neproporcinga.
„Taktinių branduolinių ginklų buvimas netoli mūsų sienų yra natūralus susirūpinimo šaltinis. Žinoma, mes susirūpinę. Tai nepadeda vystyti kaimyninių ryšių ir kurti tarpusavio supratimo“, – kalbėjo ministrė.

Tuo pačiu ji prisiminė Rusijos kariškių dalyvavimą tarptautinėje išminavimo operacijoje Lietuvos teritoriniuose vandenyse pernai rudenį. Toks bendradarbiavimas, KAM vadovės nuomone, yra naudingas abiem šalims.

„Be to, mes siūlome Rusijai tiesioginiu telefoniniu ryšiu keistis informacija apie skrydžius ir pažeidimus pasienyje. Dvišalis kanalas kurtų pasitikėjimą ir leistų išvengti oro erdvės pažeidimų, koks įvyko prieš kelerius metus“, – sakė R. Juknevičienė.

Rusija galėtų vadovautis Vokietijos principais atlyginant už Sausio 13–osios įvykius – R. Juknevičienė

Vilnius, sausio 17 d. (BNS). Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad, svarstant kompensavimo už Sausio 13–osios įvykius klausimą, Rusija galėtų vadovautis Vokietijos principais.

„Vokietija moka kompensacijas už tai, kas buvo padaryta prieš dešimtmečius. Aš manau, kad nuoširdūs nuoširdžių šalių lyderiai galėtų vadovautis tais pačiais principais“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė R. Juknevičienė paklausta, ar Lietuva tikisi kompensacijų iš Rusijos už Sausio 13–osios įvykius.

Tačiau ji pabrėžė, kad „pirmiausia turi triumfuoti teisingumas“.

„Mane stebina, jog Rusijos atstovai niekada nesutiko, kad tų įvykių kaltininkai turi būti atiduoti teisingumui. Mes laukiame, ir tai nėra lengva. Mūsų prokurorai stengiasi pasiekti teisinės pagalbos iš Rusijos ieškant tų, kurie žudė žmones, ir užtikrinti teisingumo pergalę. Tai yra svarbiausia“, – interviu „Interfax“ kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos vadovė.

1991–ųjų sausio 13–ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariškiai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1990–ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Įtariamieji byloje dėl Sausio 13–osios įvykių gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios jų Lietuvai neišduoda.

Alfredo Pliadžio nuotr.

www.kam.lt

Nuotraukoje: R. Juknevičienė

Kariuomenė ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra