Ministras Ažubalis: valstybės užvaldymo nebėra

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, iš „valstybininkų“ paveldėjęs vieną iš labiausiai pažeistų institucijų, tvirtina, kad Lietuvos užsienio politika tampa vis skaidresnė ir išsivaduojanti iš buvusių įtakų – praeities, Rusijos.
 
Ministro teigimu, išsakomos dvejonės dėl pašlijusių santykių su JAV yra tik kai kurių valstybių noras matyti iškreiptą realybę.
 
Mūsų nuolatinis uždavinys – budėti
 
Tokie svarbūs Lietuvos politinio gyvenimo įvykiai, kaip Seimo narių dalyvavimas įvairiausiuose šou projektuose, beveik užgožė net Lisabonoje vykusį NATO viršūnių susitikimą. Bendrus naujosios Aljanso strategijos principus išgirdome. Kokias šio susitikimo svarbiausias žinias išskirtumėte Jūs?
 
Pagrindinė žinia yra ta, kad Aljansas išlieka konservatyvus, o man, kaip konservatoriui, tai yra gerai. Ypač pabrėžiamas 5-asis sutarties straipsnis. Solidarumas – pabrėžiamas. Ir visi mūsų siūlymai, dėl kurių derėtasi, priimti. Lietuvos esminiai reikalavimai ir tikslai NATO strateginėje koncepcijoje yra patvirtinti.
 
Santykiai su Rusija taip pat yra labai gerai atspindėti – ir abipusiškumas, ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, ir skaidrumas. Patvirtinta ir NATO atvirų durų politika, kurioje minima ir Gruzija, ir Ukraina, jei ji bei jos piliečiai to norės.
 
Santykiuose su Rusija pabrėžiama bendradarbiavimo siekiamybė priešraketinėje gynyboje, tačiau NATO ir Rusijos sistemas paliekant atskiras. Nekalbant apie jokias pasidalijimo ar įtakos zonas. NATO yra ir lieka vientisas kūnas, ir vientisa gynybos sistema, kuri gali bendradarbiauti su Rusijos sistema, keičiantis informacija bei atremiant galimus smūgius.
 
Kalbant apie NATO, kuri į savo darbotvarkę jau įtraukia ir energetinio saugumo klausimus, kyla ir gana paprasti ar sudėtingi pamąstymai, prisimenant Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos dvišalius santykius. Vieni, dangstydamiesi privačiais interesais, tiesia abejotino saugumo dujotakius Baltijos dugnu, kiti, pridengdami tuo pačiu, prekiauja puolamaisiais desanto laivais „Mistral“. Ar ateityje tokie skaldantys Europą ir NATO dvišaliai santykiai išliks, ar bus veikiama labiau konsoliduotai, išvien?
 
Bandymus skaldyti Europą, transatlantinius ryšius mes stebime. Mūsų pagrindinis uždavinys, kad šie ryšiai ne silpnėtų, o stiprėtų. Mes matome požiūrių į branduolinės atgrasos politiką skirtumus tarp mūsų ir Vokietijos ar Prancūzijos. Mes tai suprantame, politikai atstovauja žmonėms, kurių vyraujančios nuomonės yra būtent tokios. Svarbiausia, kad buvo pasiektas kompromisas ir buvo sutarta, kad branduolinė atgrasa nėra priešraketinės gynybos papildinys. Branduolinė atgrasa yra esminis punktas, nesusikertantis su priešraketine gynyba.
 
Anksčiau buvo kalbėta tik apie JAV planus Europoje, dengiant sąjungininkus, o dabar sutarta, kad NATO kurs bendrą priešraketinės gynybos skydą.
 
Išcentrinės jėgos bando išsukti NATO, kai kas iš valstybių partnerių nori išcentruoti, o mūsų nuolatinis uždavinys – budėti. Skamba gana dramatiškai, bet politika yra nuolatinis budėjimas, savo interesų saugojimas. Tai mes darome, ir, manau, Lisabonoje vėl sėkmingai savo darbą atlikome.
 
Jau kelerius metus vis priiminėjame Pilietybės įstatymą, kuris netenkina tai Konstitucinio Teismo, tai išeivijos, kurią neseniai lankėte Čikagoje. Buvo galima įsivaizduoti, kad Užsienio reikalų ministerija galėtų būti viena iš tų žinybų, kuri bent išsiaiškintų, kiek mūsų bendrapiliečių pageidautų dvigubos pilietybės, nes apie tai kalbama daug, tačiau konkrečių skaičių, regis, niekas nežino?
 
Ministerija nežino ir neturi teisės nei prašyti, nei reikalauti tokių žinių. Galiu priminti kiek ankstesnį mūsų vieną nevykusį bandymą, kai buvo bandyta sužinoti, kiek lietuvių studentų studijuoja užsienio aukštosiose mokyklose, kad paskui galėtume bandyti vienoje ar kitoje valstybėje pradėti susigrąžinimo procesus. Atsakymas buvo labai paprastas – tai prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisėms. Kiekvieno teisė yra saugoti savo privatumą, studijuoti ten, kur tik nori.
 
Lygiai taip pat yra ir su lietuvaičiais. Mes galime apytikriai spėti pagal tai, kiek jie deklaruoja savo išvykimą. Ypač dabar, kai siekiama gauti privalomąjį sveikatos draudimą, mokant tam tikras įmokas. Tad skaičiais būtų galima tik spekuliuoti.
 
Minėtoje Čikagoje, kurioje esama apie 200 tūkst. lietuvių, kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene darome gerą darbą, palaikydami sekmadienines lietuviškas mokyklas, o jos labai svarbios, išlaikant tautinę savimonę tiems jauniems žmonėms.
 
„Aštuonkojo“ valymas vyksta
 
Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, kelias dešimtis metų dirbęs Valstybės departamente, pasakojo, kad diplomatinė ir specialiosios tarnybos, dirbdamos tai pačiai valstybei, vis tik griežtai skirdavo ir nepainiodavo įtakos sferų. Lietuvoje buvo įprastos ir tebeišlieka diplomatų „komandiruočių“ į saugumą praktika. Ar, prisimenant su šiuo bendradarbiavimu susijusius skandalus, neketinama šios tradicijos keisti?
 
Lietuva nėra išimtis, kai kalbama apie tradicinį bendradarbiavimą tarp specialiųjų tarnybų ir diplomatų. Taip vyksta visame pasaulyje, šis bendradarbiavimas neišvengiamas, nes atstovaujama valstybės interesams.
 
Diplomatų delegavimas į vieną ar kitą instituciją (ar atvirkščiai) metams ar dvejiems yra geras dalykas. Mano pastangomis buvo priimtos įstatymų pataisos, ribojančios delegavimo laiką iki dvejų metų. Tai sveikintina, jei X ministerija nori stiprinti savo Europos ar Išorinių santykių departamentus diplomatais.
 
Bet dar kartą noriu pasakyti, kad esu prieš tai, kad viena ar kita valstybės institucija taptų tam tikru aštuonkoju, kuris aprėptų visus ir turėtų neformalius įtakos svertus. Jų išvengti sunku, nes institucijos konkuruoja, bendrauja, bet perlenkimai visada yra blogi ir žalingi, nes tai ardo tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Ir vieną instituciją padaro nelygią su kitomis, viršesnę. Tai yra blogai. To dabar tikrai nėra.
 
Taigi ankstesnės kalbos apie du valstybės užvaldymo židinius – VSD ir URM – jau praeityje?
 
Nekalbėsiu apie konkrečias institucijas. Pasakysiu kitaip – TO NEBĖRA! Ta praktika NEBETAIKOMA! Ir tai yra teisinga.
 
Džiugu. Tai gal paneigsite ir dar vieną plačiai diskutuotą temą apie tai, kad URM aukšto rango pareigūnai į šalį žarstė Baltarusijos opozicijai skirtus pinigus. Ar, tapęs ministru, bandėte aiškintis šiuos pasibaisėtinus įtarimus?
 
Bandžiau žiūrėti, domėtis šiais dalykais, bet atvirai pasakysiu, kad gal neįdėmiai žiūrėjau, bet jokių panašių patvirtinimų įtarimams neradau. Pinigai, kurie buvo skirti vystomajam bendradarbiavimui, kuriuos tikrino Seimo Audito komitetas, kiti kontrolieriai, buvo skirti pagal paskirtį. Buvo kritinių pastabų, kad ne visada buvo laikomasi vidaus norminių aktų, bet apie tuos teiginius, kurie buvo plačiai aprašomi spaudoje, kad kažkas kažkur žarstė milijonines sumas, jokių patvirtinimų neradau.
 
Tai, kas susiję su ministerijos biudžetinėmis lėšomis, kurios buvo skirtos jūsų minimam reikalui, jokių neskaidrių dalykų nevyko. Tai galiu tvirtai pasakyti. Kitų dalykų komentuoti negaliu.
 
KGB šleifas dingo?
 
Kai praėjusios kadencijos metu darbavotės Seimo Užsienio reikalų komitete, buvo minimi nuo dešimties iki tuzino Lietuvos diplomatų, kurie buvo pagrįstai įtariami praeityje turėję sąsajų su KGB. Buvo minimos ir konkrečių asmenų, kurių dalis iki šiol darbuojasi diplomatinėje tarnyboje, pavardės. Ar tų asmenų patirtis yra tokia vertinga, kad jų negali pakeisti diplomatų be praeities šleifo karta?
 
Taip, buvo minimos tos pavardės. Kai kurie tų, viešoje erdvėje minėtų, jau nebedirba. Dėl kitų buvo kreiptasi į atitinkamas tarnybas ir gauti atsakymai, kurie neįgalina manęs imtis tam tikrų veiksmų.
 
Jau šių metų pabaigoje bus nauja „porcija“ kandidatų, kurie bus teikiami Lietuvos diplomatiniais atstovais. Ir įvedžiau tokią naują taisyklę. Prieš teikiant naują kandidatūrą, nesvarbu, kas ją teiktų, kreipsiuosi į Liustracijos komisiją…
 
…kuri neveikia…
 
… ir prašysiu jos atsakymo į klausimą, ar tas asmuo turėjo kokių nors sąsajų su sovietų specialiosiomis tarnybomis. Kai gausiu vienokį ar kitokį atsakymą, kuris bus pateiktas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto nariams, vadovaudamiesi gauta medžiaga balsuosime už potencialius kandidatus. Kilus abejonėms, reiks apsispręsti remiantis politine valia. Tai geriausias filtras, leidžiantis situaciją padaryti skaidresnę.
 
Kita vertus, laukiu sausio 1-osios, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos, vykdydamos naujojo Liustracijos įstatymo nuostatas, pradės skelbti Ypatingojo archyvo duomenis. Čia bus didžiausias situacijos skaidrinimo mechanizmas.
 
Santykiai su JAV tik stiprėja
 
Pastaruoju metu gausu spekuliacijų Lietuvos ir JAV – gerėjančių ar šąlančių – santykių tema. Visi prisimena lentą ant Vilniaus Rotušės su prezidento G. Busho žodžiais, bet ar ji jau nėra įdėtina į gedulo rėmelius?
 
Lenta ant Rotušės yra labai gera. Manau, kad, kai kas labai sąmoningai nori padaryti, kad prezidento G. Busho pasakymas, charakterizuojantis mūsų transatlantinius santykius, būtų įdėtas į juodus rėmelius. Kai kas siekia parodyti šio laiko Lietuvos užsienio politiką kaip atsisakymą palaikyti glaudžius santykius su JAV.
 
Paskutiniuose susitikimuose su prezidentu B. Obama jis mums pasakė vieną talpią frazę: „Mes remiame viską, ką jūs dabar darote!“
 
Tai gal reikėtų dar vieną lentą pasikabinti, šalia pirmosios?
 
Tai būtų visai neblogai. Tai, kad JAV ne karinio tranzito kanalas eis per Lietuvą, liudija ne blogėjančius santykius, o priešingus dalykus. Labai daug politinio pyrago sluoksnių slypi ir po valstybės sekretorės H. Clinton pasakymu, kad JAV remia Lietuvos energetinį saugumą.
 
Jau esu sakęs, kad mūsų diplomatinės tarnybos veikimas tapo mažiau afišuojamas išorėje, mažiau „herojiškas“, mažiau deklaratyvus, tačiau mes dirbame labai konkrečius darbus. Ir jie yra matomi. Dar daugiau. Kai man sako, kad atsisakėme savo kurtos Rusijos sulaikymo strategijos, paprasčiausiai įžūliai meluojama. Lietuva vienintelė, dabar prisijungė ir Estija, pradėjo įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą. Kas yra sunkiau – padaryti pareiškimą, kad remi Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir neleisti teisės aktų, kurie ją stiprintų, kaip darė socialdemokratai ir buvusieji „Daukanto aikštės gyventojai“, ar pradėti tai įgyvendinti realiai?
 
Pradėjome pramogomis, tai gal jomis ir baikime. Kol nebuvote ministru, nors jau daug metų esate politikoje, savo satyrinio prototipo TV laidose neturėjote. Dabar užsienio ministras Ažubailys – dažnai pasirodantis personažas. Kaip jis Jums?
 
Nepatinka. (Juokiasi.) Bet nuo platesnių komentarų susilaikysiu.
 
Tomo Lukšio (fotodiena) nuotr.
 
www.alfa.lt
 
Nuotraukoje: Ministras A. Ažubalis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra