Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną kariams įteikti „Jūriniai mazgai“

Autorius: Data: 2012-05-14, 15:25 Spausdinti

2012 m. gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, labiausiai pasižymėjusiems ryšių su visuomene ir visuomenės informavimo srityje krašto apsaugos sistemos (KAS) atstovams Lietuvių kalbos institute, Vilniuje, buvo įteikti jau tradiciniais tapę Lietuvos kariuomenės vado apdovanojimai – „Jūriniai mazgai“.

Į renginį, kuris Lietuvių kalbos institute vyko pirmą kartą, susirinkusius karius ir civilius tarnautojus pasveikino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis ir Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Kreipdamasi į susirinkusius karius, kariūnus, krašto apsaugos sistemos tarnautojus, Lietuvių kalbos instituto darbuotojus ir kitus šventės dalyvius, krašto pasaugos ministrė R. Juknevičienė sakė, kad žmonės su uniforma yra ypač stebimi visuomenės, todėl labai svarbu, kad kariai kalbėtų taisyklinga lietuvių kalba.

Pasak R. Juknevičienės, kariuomenei vis svarbesnis tampa žodis, žinia – komunikuojant ir aiškinant visuomenei apie kariuomenės veiklą. „Turime mokėti valdyti žodį, kad net ir biurokratinė kalba taptų suprantama žmonėms“, – sakė ministrė.

Doc. dr. J. Zabarskaitė, Lietuvos kalbos instituto direktorė, lietuvių kalbą pavadino tautos vertybių sistemos ašimi ir kvietė kalbos puoselėtojus ir tėvynės gynėjus, karius, sutelkti bendras pastangas skleidžiant žinią apie savo kalbą. „Džiaugiuos, kad galime suremti pečius puoselėdami ir saugodami kalbą ir valstybę“, – sakė doc. dr. J. Zabarskaitė.

Generolas majoras E. Mažeikis pabrėžė kalbos kaip valstybės stiprybės ir nepriklausomybės garantą ir nepriklausomos ir profesionalios spaudos vaidmenį padedant kariuomenei ir kitoms institucijoms palaikyti ryšius su visuomene ir tobulėti.

Šiais metais „Jūrinio mazgo“ nominacijas kariai gavo pagal keturias kategorijas: už ryšius su žiniasklaida, už geriausią metų padalinio viešųjų ryšių projektą, už geriausią vidaus komunikacijos projektą ir vidaus komunikacijos renginį. Renginyje taip pat buvo įvertinti perspektyvūs KAS komunikacijos ir viešųjų ryšių projektai ir veikla, pagerbti kuriantys ir puoselėjantys gimtąją kalbą krašto apsaugos sistemos darbuotojai.

Kasmet Karinių jūrų pajėgų atstovai surezga vis kitokius jūrinius mazgus. Šių metų mazgus išrinko ir surišo Jungtinio štabo karininkas kpt. ltn. Petras Ramanauskas.

Jūriniu mazgu „Gelbėjimo(si) kilpa“ už ryšius su žiniasklaida, iniciatyvumą, organizuotumą ir puikų visuomenės informavimą apdovanotas Karo policijos Ikiteisminio tyrimo analizės ir metodikų rengimo skyriaus viršininko pareigas einantis kpt. Arnoldas Ruginis.

Antroji nominacija už vidaus komunikacijos projektą ir „Austrės mazgas“ skirta Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono viešųjų ryšių karininkei kpt. Tatjanai Ramonienei už PAG-13 karių šeimų paramos grupės organizavimą ir veiklą.

„Tiesusis“ jūrinis mazgas už vidaus komunikacijos renginį atiteko Krašto apsaugos savanorių pajėgoms už ilgametį ir gausiausiai dalyvių sutelkiantį renginį – KASP sporto žaidynes. 1991 m. liepos 4–5 d. Vilniuje, Vingio parke, vyko pirmosios Savanorių žaidynės, kurios buvo ne tik sporto renginys, bet ir politinė pasipriešinimo sovietiniams okupantams akcija. Šiais metais vyks jau 22-osios žaidynės, kuriose, kaip ir kasmet, tikimasi sulaukti daugiau nei tūkstančio karių savanorių iš visų KASP rinktinių.

„Dirižablio (cepelino) mazgas“ už geriausią viešųjų ryšių projektą skirtas už kariuomenę ir visuomenę vienijantį bėgimą aplink Ruklą Nepriklausomybės dieną suorganizavusiam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajam batalionui. Bataliono organizuotame bėgime Kovo 11-ajai paminėti susitelkė beveik visi Ruklos įgulos daliniai, taip pat prie bėgančiųjų kolonos prisijungė Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos moksleiviai su mokytojais, miestelio gyventojai – iš viso bėgančiųjų koloną sudarė daugiau nei 700 žmonių, tai – kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimo pavyzdys, žinia ir nuotraukos iš šio renginio plačiai nušviestos šalies žiniasklaidoje.

Už taiklią frazę šio Nepriklausomybės dienos bėgimo dalyviams – „Kartu išlietas prakaitas yra klijai, kurie sulipdo kolektyvą geriau nei patys Super Glue“ – padėka skirta Algirdo bataliono vadui mjr. Ričardui Dumbliauskui.

Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas krašto apsaugos sistemos vešiesiems ryšiams ir vidaus komunikacijos projektams vaizdo, socialinių tinklų ir internetinių svetainių srityse.

Diplomą ir tūtą už Lietuvos kariuomenės kūrėjams ir jos draugams bendrauti skirtą interneto svetainę www.vilkuklubas.lt pasiėmė tinklalapio iniciatorius Jungtinio štabo atstovas mjr. Aleksiejus Gaiževskis.

Už perspektyviausią krašto apsaugos sistemos dalinio profilį socialiniame tinkle „Facebook“ apdovanotos Karinės oro pajėgos.

Atkakliai reklamuojantį kario tarnybą patį aiškiausią filmuką apie kariuomenės dalinį susuko ir už tai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga padėka už pagarbą gimtajai kalbai apdovanota KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento atstovė Kristina Šapkinaitė.

Šiais metais pirmą kartą „Jūrinių mazgų“ renginyje apdovanoti ir KAS kariai, darbuotojai ir jų šeimų nariai, rašę kūrinėlius konkursui „Ne veltui bočiai tave taip gynė“ – apsakymus, pasakas, satyras, eilėraščius ir miniatiūras – iš žodžių, kurie prasideda viena vienintele raidyno raide. Konkursą inicijavo KAM Administracijos departamento kalbos tvarkytoja Pranė Kuprienė. Už labiausiai patikusį kūrinį KAS darbuotojai galėjo balsuoti intranete – iš viso balsavo daugiau nei 400 KAS darbuotojų ir karių.

Prieš prasidedant renginiui literatūrinio konkurso dalyviai ir viešųjų ryšių karininkai, taip pat kiti šventės dalyviai apsilankė išskirtiniame Lituanistikos židinio Kalbos muziejuje, kuriame eksponuojami archyviniai dokumentai, kalbininkų asmeniniai daiktai, kita autentiška intriguojanti medžiaga, taip pat elektroninės vartyklės su išsamia informacija apie įvairias kalbos mokslo sritis, o norintieji galėjo išbandyti save tarmių karaoke.

Literatūrinio konkurso „Ne veltui bočiai tave taip gynė“ geriausias kūrinys, komisijos galvomis, – „Prano penktadienis“, sukurtas iš P raidės. Įdomus siužetas, gražiai parinkti žodžiai, o šauniausia, kad šį kūrinį parašė vyras ir žmona, Rita ir Darius Vilkeliai. Kpt. D. Vilkelis tarnauja Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre.

Už labiausiai patikusį kūrinį KAS darbuotojai galėjo balsuoti intranete. Daugiausia, lygiai 100, balsų ir skaitytojų nominacija atiteko KAM Administracijos departamento vyr. specialistei Dominykai Pauraitei-Lukoševičienei už kūrinį „Paika pelukų pasaka pabiručiams“.

Penktokė Gerda Kožemiakinaitė savo pasaką „Pelėda puošė pušį“ konkursui atsiuntė antroji. Kario dukros kūrinėlis dailus, skambus, skaitytojas net nejaučia, kad tas pasakojimas iš vienos raidės žodžių.

Už prasmingą eilėraštį „Lietuva laukia“ apdovanojimas atiteko Karo medicinos tarnybos dr. kpt. Ramutei Vaičaitienei. Apdovanota karininkė susirinkusiems atliko savo kūrinio dainuojamąją improvizaciją.

Šventei pasibaigus, susirinkusieji galėjo apžiūrėti literatūrinio konkurso kūrinių ekspoziciją ir klausėsi uždegančių Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas“ (vad. Vytautas Verseckas) atliekamų dainų.

„Jūrinio mazgo“ apdovanojimas buvo įsteigtas 2000 m. tuometinio kariuomenės vado generolo majoro Jono Kronkaičio iniciatyva. Taip iki šiol skatinami ir pagerbiami kariai, prisidedantys visuomenės informavimo apie Lietuvos kariuomenę, formuojantys jos įvaizdį ir branginantys gimtąją kalbą.

Daugiau apie mazgus:

Gelbėjimosi kilpa. Mazgas, sukeliantis nuostabą visiems, kas domisi mazgais. Archeologai teigia, jog šitas mazgas buvo žinomas senovės egiptiečiams ir finikiečiams prieš tris tūkstančius metų prieš mūsų erą. Tai universalus mazgas ir ne kiekvienas mazgas gali su juo konkuruoti: mažas, lengvai ir paprastai rišamas, net didelės jėgos veikiamas „mirtinai“ neužsitempia, negadina virvės, pats neatsiriša, bet lengvai atrišamas būtinai prireikus. Gali būti naudojamas žmogui aprišti per pažastis jį keliant ar nuleidžiant. Gana paprasta užrišti viena ranka – tai ypač svarbu iškritus žmogui už borto (viena ranka nukentėjusysis laikosi už paduotos virvės, o kita apsijuosęs laisvu virvės galu per pažastis suriša mazgą). Gali būti naudojamas švartuojant laivą, dviem virvėms surišti ir t. t. Įvairiose šalyse jis vadinamas vis kitaip, pavyzdžiui, angliškai „Bowline“ (angl. bow – lankas arba kilpa), o Lietuvoje šis mazgas, tiek tarp skautų, tiek tarp jūrininkų, žinomas kaip „gelbėjimo(si) kilpa“.

Austrės mazgas. Gana įdomi šio mazgo atsiradimo istorija, kuri ir davė jam pavadinimą. Apie 1910 metus Klifordas Ašlis (Clifford Ashley) mėgino nukopijuoti mazgą, kurį matė austrių žvejybos laive, tačiau vėliau, kai turėjo galimybę atidžiau jį apžiūrėti, paaiškėjo, jog tai tebuvo blogai surištas ir vandenyje išbrinkęs aštuoniukės mazgas, kuris naudojamas virvei pastorinti. Naujasis austrės mazgas (angl. Oysterman’s stopper) kur kas didesnis už aštuoniukės mazgą, todėl buvo pamėgtas ne tik jūrininkų – virvei storinti, bet ir muzikantų – smuiko, gitaros ar mandolinos stygoms prie instrumento tvirtinti, taip pat dėl savo simetrijos yra naudojamas ir kaip dekoratyvinis mazgas drabužiams papuošti.

Tiesusis mazgas. Tai mazgas, kurį moka visi, net nežinantys jo pavadinimo. Kai batus susirišame „kilpele“, surišame juos Rifo mazgu, o kai „kilpelė“ išslysta, – lieka tiesusis mazgas, kartais dar vadinamas tikruoju mazgu (angl. Square Knot, Reef Knot). Tai patikimas, lengvai surišamas mazgas vienodo storio virvėms surišti. Archeologų teigimu, Egipte šis mazgas buvo naudojamas jau penkis tūkstančius metų prieš mūsų erą. Senovės graikai ir romėnai šį mazgą vadino Heraklio mazgu (lot. Nodus Hercules). Pasak legendos, mitinis graikų didvyris Heraklis vietoj apsiausto nešiojo Nemėjos liūto kailį, o priekines letenas buvo surišęs šiuo mazgu.

Dirižablio (cepelino) mazgas. Tai gan „jaunas“ mazgas, atsiradęs XX a. JAV kariniame jūrų laivyne. Laivyno karininkas Rosendalis (Rosendhal) sukūrė šį mazgą tuometiniams orlaiviams (dirižabliams) švartuoti. Iš čia ir kilo mazgo pavadinimas: dirižablis angliškai – Zeppelin, o lietuviai juos įpratę vadinti cepelinais. Tai labai lengvai surišamas, ypač patikimas ir neužsiveržiantis mazgas. Naudojamas dviejų vienodo storio virvių galams surišti, taip pailginant virvę arba formuojant neužsiveržiančią kilpą. Šis mazgas unikalus tuo, kad jį ypatingai lengva atrišti net ir tokiais atvejais, kai pasitaiko didelė apkrova ar virvei sudrėkus.

Vaizdo medžiaga (aut. L. Kalvaitis)

Fotogalerija (nuotr. aut.-G.Maksimovicz ir E.Žygaitis)

Daugiau informacijos apie Lietuvių kalbos institutą: www.lki.lt

Giedrės Maksimovič (KAM) ir Eugenijaus Žygaičio (KASP) nuotr.

www.kam.lt

Kariuomenė , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra