Minint Lietuvos kariuomenės dieną Katedros aikštėje vyko iškilminga karių rikiuotė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. lapkričio 23 d., minint 91–ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines, Katedros aikštėje Vilniuje vyko iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvavo apie 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių.
 
Rikiuotei vadovavo brigados generolas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Rikiuotę priėmė vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Vilniaus miesto ir apskrities vadovai, Lietuvos Laisvės Kovų dalyviai ir visuomeninių organizacijų atstovai.
 
„Šalies gynyba – tai ne vien karių užduotis, tai – visų Lietuvos piliečių rūpestis ir pareiga. Labai svarbu, kad visi kartu būtume pasirengę ir pasiryžę kovoti už savo Tėvynės ir savo vaikų laisvę. Tik sujungę karinę galią ir pilietinę valią galime būti tikrai stiprūs savo krašto gynėjai ir patikimi NATO šalių partneriai, – kreipdamasi į karius sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. – Jūs esate tie žmonės, kuriais Lietuvos valstybė gali visiškai pasitikėti. Pasirinkę garbingą ir labai atsakingą kario kelią, Jūs įvykdėte savo pašaukimą būti šalies gynėjais bet kokiomis aplinkybėmis. Noriu jus patikinti, kad nesvarbu, kur atliekate savo tarnybą – Lietuvoje ar užsienyje – atminkite: valstybė rūpinasi ir rūpinsis savo kariais. Visi sunkumai yra laikini, juos įveiksime bendromis pastangomis.“
 
Kreipdamasi į karius Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius palinkėjo kariams dvasinės tvirtybės atliekant savo pareigą Tėvynei. „Lietuvos kariuomenė prieš daugiau nei prieš penkerius metus tapusi NATO nare šiandieną jau ruošiasi ne tik Lietuvos, bet ir NATO ir Europos Sąjungos gynybai. Didžiuojuosi jumis, Lietuvos kariais, atsakingai vykdančiais pavestas užduotis. Jūs esate pavyzdingi savo tautos piliečiai, nepriekaištingai atliekantys karinę tarnybą,“ –  sakė kariuomenės vadas.
 
Rikiuotėje su Lietuvos valstybės, istorine ir kariuomene bei kovinėmis vėliavomis išsirikiavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Logistikos valdybos, Mokymo ir personalo valdybos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono būriai. Rikiuotėje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV amžiaus kario apranga ir ginkluote, Lietuvos kariuomenės orkestras.
 
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai rikiuotėje pagerbė ir parade taip pat nešė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kovotojų – partizanų vėliavas. Vėliava kariams yra garbės, vienybės ir pergalės simbolis, kuris šimtus metų vedė juos į mūšį. Mūšio lauke vėliavos valdydavo daugiatūkstantines kariuomenes. Istorinėse kronikose svarbiausia mūšio statistika – tai ne nukauti priešininkai, o užgrobtos jų vėliavos.
 
Iškilmingos rikiuotės metu buvo iššautos trys stilizuotos salvės – Laisvei ir Nepriklausomybei, Lietuvai Tėvynei ir Lietuvos kariuomenei. Kariai tylos minute pagerbė visus už Tėvynę padėjusius galvas. Už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę ant Laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale, prie paminklo žuvusiems už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę ir prie Nežinomo kareivio kapo Rasų kapinėse buvo išnešamos gėlės.
 
Po iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiavo Gedimino prospektu iki Seimo rūmų.
 
Pirmasis karinis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Kaune Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika – pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika – šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.
 
Kariniai paradai pradėti rengti labai seniai – jau Romos Imperijos laikais kariai kovėsi darniose rikiuotėse. Kovos rikiuotės ilgą laiką buvo efektyvus kovos būdas. Šiai laikais rikiuotės ir paradai – tai karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas – Respublikos Prezidentas.
 
***
Kariuomenės diena – tai visų pirma pačių karių šventė. Šiais metais buvo suplanuotas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje turėjęs vykti renginys „Kariuomenės vado statulėlės „Lietuvos karžygys“ įteikimo ceremonija“ ir šventinis koncertas, tačiau dėl Lietuvoje kilusios gripo epidemijos ši ceremonija bus atidedama vėlesniam laikui. „Karžygio statulėlė“ – tai apdovanojimas kariui už kilnaus gyvenimo ir pasiaukojamos tarnybos pavyzdį Lietuvos kariuomenėje. Šiuo apdovanojimu siekiama išreikšti padėką tam, kuris savo gyvenimu ir atsidavimu garsina kario profesiją, suteikia ypatingos reikšmės Tėvynės gynėjo pašaukimui, o, prireikus, pagrindiniais savo veiklos kriterijais pasirenka Ryžtą, Valią, Garbę, Ištikimybę, Pareigą, Pagarbą, Principingumą, Narsą bei Pasiaukojimą.
 
Lietuvos kariuomenės diena – lapkričio 23–oji – minima nuo 1918 m., kai tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. 1918 m. lapkričio 23 d. laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo diena.
 
Alfredo Pliadžio nuotr.
 
Krašto apsaugos ministerija/Viešųjų ryšių departamentas
www.kam.lt, tel. (8 5) 2735 519, el. paštas: vis@kam.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra