Minint gegužės 3-iąją ir gamtininko S. B. Jundzilo 250 metų sukaktį

Autorius: Data: 2011-05-04, 15:30 Spausdinti

Libertas KLIMKA

Gegužės 3-ioji yra keleriopai reikšminga data. Mūsų valstybės istorinėje atmintyje tai Konstitucijos diena, primenanti protėvių istorinę pamoką – 1791 metų patriotizmo ir demokratijos testamentą ateinančioms kartoms, lygiai prieš 220 metų priimtą pirmąją Europoje konstituciją, antrąją pasaulyje (po JAV).

Katalikams gegužės 3-ioji yra šventojo Kryžiaus atradimo šventė. Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo motina Elena, 326-aisiais nukeliavusi į Jeruzalę, Kristaus palaidojimo vietoje atrado šventąjį Kryžių. Nuo IV a. kryžius tapo krikščionių tikėjimo simboliu.

Reikšminga ši diena ir lietuviškų papročių kalendoriuje. Priežodžiai, skirti šiai dienai, pasako, kas gi vyksta gamtoje. „Šventas Kryžius – žemės raktas“, – kaime prasidėdavo žemės darbai. „Šv. Kryžiaus sulaukęs, kirpk avis nebtraukęs“, – jau pakanka šilumos, kad avelės ganiavoje neperšaltų, tad tegu atsikrato žieminių kailinių. „Per šv. Kryžių lakštingala prabyla, per šv. Vitą, birželio 15 d., nutyla“, – skubėkime pasidžiaugti pavasariu.

Kiek atvėsę gegužės pradžios orai vis tik nesustabdė pavasario žingsnių, prasidėjo didžioji žalumos sklaida. Tad kaip neprisiminti vieno iš garsiausių Lietuvos gamtininkų sukaktį. Šių metų gegužės 6 dieną bus 250 metų, kai gimė senojo Vilniaus universiteto profesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Pačiu gražiausiu pavasario metu …

Būsimasis mokslininkas kilęs iš neturtingų bajorų šeimos. Jo gimtinė – Jasionių dvarelis Lydos paviete, Varėnavo apylinkėse. Dar būdamas mažas berniukas neteko mamos. Pamotės nemylimas, nusiraminimą rasdavo gamtoje. Įprato stebėti jos reiškinius, o palaipsniui atėjo ir noras pažinti jų priežastis. Paaugęs S. B. Jundzilas mokėsi Pijorų ordino mokykloje Lydoje, o vėliau įstojo į jų vienuolyną, 1784 m. priėmė kunigo šventimus. Ordino tikslas – liaudies švietimas, tad S. B. Jundzilui teko dirbti Raseinių, Ščiučino, Vilniaus pijorų mokyklose, būti privačiu didikų vaikų auklėtoju.

Vilniaus universitete XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėti sistemingi vietinės floros tyrimai, atskleidę nemažai nežinotų augalijos dalykų. Tai išgarsino mokslo pasaulyje Lietuvą, kaip pažangaus floros ištirtumo požiūriu kraštą. Šiems tyrimams pamatus padėjo Vilniaus universiteto profesorius prancūzų mokslininkas Jeanas Emmanuelis Gilibertas, visai pelnytai tituluojamas „Lietuvos botanikos tėvu“.

S. B. Jundzilui buvo lemta tapti J. E. Giliberto floristinių tyrimų tęsėju. Pasimokęs Vilniaus universitete, 1790 m. jis buvo paskirtas pirmuoju gamtos mokslų dėstytoju Vilniaus pijorų mokykloje. Į jo pamokas ateidavo ir universiteto studentai, besidomintys botanika. Laisvu laiku S. B. Jundzilas rinko ir aprašinėjo augalus Vilniaus apylinkėse, o vasaros atostogų metu – kur tik benukeliaudamas…

Šio kruopštaus ir entuziastingo darbo rezultatas – 1791 m. lenkų kalba išleistas veikalas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės augalų aprašymas pagal Linėjaus sistemą“. Leidinyje paminėtos 1070 žiedinių ir 244 sporinių augalų rūšys, taigi gana išsamiai pristatyta mūsų krašto augalija. Veikalas buvo puikiai įvertintas specialistų botanikų, o 1811 m. išleista ir antroji, papildyta bei patikslinta, laida. S. B. Jundzilas ypač išsamiai ištyrė gražiųjų Vilniaus apylinkių augalus. Tik iš jo darbų aišku, kokios įvairios rūšys čia augo daugiau kaip prieš du šimtus metų.

Darbais pagarsėjusį gamtininką Edukacinė komisija 1792 m. paskyrė Vilniaus universiteto, tuomet vadinamo Vyriausiąja Lietuvos mokykla, Gamtos mokslų katedros viceprofesoriumi. Sudarė jam sąlygas penkerius metus stažuotis užsienyje – Krokuvoje, Vienoje, Freiburge, Vengrijoje. Šios ilgos kelionės metu S. B. Jundzilas domėjosi ne tik botanikos sodais, bet ir taikomosiomis gamtos mokslų galimybėmis – įvairiopu augalų panaudojimu, minerologija, kalnakasyba, rūdų paieškos metodais.

Grįžęs, 1799 m. išleido knygą, kurios pilnas pavadinimas taip skamba: „Taikomoji botanika, arba žinios apie augalų ypatybes ir jų panaudojimą prekyboje, ekonomikoje, amatuose, apie jų tėvynę, dauginimą ir išlaikymą, parašyta pagal Linėjaus sistemą“. Tai kartu   buvo ir pirmasis Lietuvoje išleistas vadovas naudingiems augalams pažinti. Yra ten istorinių žinių, pavyzdžiui, bulvių plitimo Europoje faktai, verti nuotykių romano. Gamtininkas patvirtina, kad mūsų krašte šis pagrindinis maistinis augalas atsirado tik XIX a.pradžioje.

Dar būtina paminėti S. B. Jundzilo ekspedicijas, ieškant naudingųjų iškasenų Lietuvoje. Naugarduko apylinkėse jis kartu su fiziku J. Mickevičiumi gręžiniais tyrinėjo durpynus. Biržų apylinkėse jo ieškota druskos klodų, prie Nemuno Vyšniave tyrinėtos balų rūdos atsargos, Stakliškėse matuotas šaltinių druskingumas. S. B. Jundzilas – tikrai reto darbštumo mokslininkas. 1804 m. parašė trumpą botanikos vadovėlį, kuris sulaukė dar dviejų pakartotinių leidimų (1818 ir 1829 m.).1807 m. – vadovėlį „Trumpoji zoologija“, kurį tačiau sudarė trys tomai, net virš tūkstančio puslapių. Įdomios S. B. Jundzilo mintys apie gyvybę: pasak jo, organizmo egzistavimas – tai nuolatinis judėjimas ir kitimas, reaguojant į aplinkos sąlygas. Vienas iš pirmųjų mokslininkas šį judėjimą bandė aiškinti fizikiniais ir cheminiais procesais. Kai kurių kolegų už tai buvo kritikuotas ir smerktas…

Už išskirtinius gamtos mokslų darbus krašto valdovas Stanislovas Augustas mokslininką apdovanojo aukso medaliu su įrašu lotyniškai „Merentibus“ (t. y. nusipelnęs). Taigi S. B. Jundzilas gebėjo suderinti tarnystę Dievui su gamtos tyrimais to laikmečio pažangiausiais metodais bei tapti vienu garsiausių gamtininkų Abiejų Tautų valstybės istorijoje. Jam rekomendavus, 1823 m. Gamtos mokslų katedra buvo padalinta į atskiras Mineralogijos, Botanikos ir Zoologijos katedras. Profesorius sutvarkė ilgokai be globos paliktą, apnykusį universiteto Botanikos sodą užbaigdamas jo perkėlimą iš Pilies gatvės kiemo į Sereikiškes.

Per 27 savo mokslinės ir pedagoginės veiklos metus Vilniaus universitete sodą išpuoselėjo, padarydamas pavyzdiniu, prilygstančiu geriausiems Europoje. S. B. Jundzilas palaikė mokslinius ryšius su kitų Europos kraštų botanikos sodais ir mokslininkais, susirašinėjo bei keitėsi augalų sėklomis. Būdavo leidžiami turimų augalų katalogai, šiltųjų kraštų augmenijai pastatytos oranžerijos. Tad mūsų Botanikos sodas tapo plačiai žinomas už Lietuvos ribų. 1824 m., S. B. Jundzilui išeinant į pensiją, sode tarpo 6565 pavadinimų augalai. Vokiečių botanikas Willibaldas Besseris, spaudoje rašęs apie Lietuvos florą, pavadino savo atrastą erškėtį   mūsų gamtininko garbei jo vardu – Rosa jundzillii Besser.

Gražiai S. B. Jundzilo išplėtotas botanikos mokslo tradicijas Vilniaus universitete pratęsė jo sūnėnas Juozapas Jundzilas, kuris Vilniuje parengė ir išleido išsamų veikalą apie Lietuvos ir gretimų šalių florą. Garbusis profesorius sulaukė 86 metų, mirė 1847 m. balandžio 27 d., palaidotas Vilniaus bernardinų kapinėse.

Sereikiškių parko šiandieniniame rekonstrukcijos projekte numatytas augalų kampelis, primenantis Botanikos sodo istoriją. Jame jau auga Jundzilo erškėtis, atvežtas iš Šveicarijos. Buvusiame Botanikos katedros pastate šiandien įsikūręs Lietuvos liaudies kultūros centras. O buvusiose egzotiškų augalų oranžerijose – garažai. Ir jokio profesoriaus S. B. Jundzilo atminimo ženklo…

Specialistai labai vertina garsiojo gamtininko surinktą floristinę kolekciją, sudariusią didelę dalį Vilniaus universiteto herbariumo. Profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės žodžiais: „Tai ir yra dviejų šimtmečių Lietuvos floros tyrimų istorijos pėdsakais nužymėtasis Lietuvos herbariumas, aiškiai menantis ne tik mūsų krašto žaliojo rūbo tyrimų istoriją, bet ir apskritai Lietuvos mokslo ir prie Pažinimo medžio besiveržiančios tautos istoriją.“ Deja, istorinių įvykių verpetuose herbariumas neteko S. B. Jundzilo kolekcijos. Šiuo metu ji kartu su J. E. Giliberto rinkiniais saugoma Kijevo botanikos institute.

Iškilaus mokslininko sukaktis paminima Vilniaus universitete dviejų dienų tarptautine moksline konferencija.

Pasakojimas skambėjo per Lietuvos radiją

www.lrt.lt

Istorija , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra