Minint dr. Petro Gaučo 70-ties metų sukaktį

Autorius: Data: 2012-06-07, 15:01 Spausdinti

Minint dr. Petro Gaučo 70-ties metų sukaktį

Regina BUGOREVIČIENĖ, Vilniaus universiteto Kartografijos centro vyresnioji specialistė, Vilnius

2012 metų balandžio mėnuo būtų buvęs mums mielo ir brangaus žmogaus – mokslininko, istoriko, geografo, demografo, pagal profesiją kartografo – dr. Petro Gaučo 70-mečio paminėjimo mėnuo. Toks jubiliejus, kada galima būtų pasidžiaugti nuveiktais darbais ir žmogaus branda…

P. Gaučas išėjo prieš 11 metų, bet praradimo jausmas, juoda širdgėla pažinojusiems, o ir ne tik pažinojusiems išliko iki šių dienų.

2002 m. balandžio 4 d. minint Petro Gaučo 60-metį – jau be Petro Gaučo – Vilniaus Universitete Gamtos mokslų fakultete Jo garbei buvo surengta mokslinė konferencija „Rytų Lietuvos geografija, kalbos, švietimas“. Konferenciją organizavo ir vedė Vilniaus Universiteto Kartografijos centras ir „Vilnijos“ draugija. Susirinko daug mokslo, darbo draugų, bendraminčių, garbingų akademinės visuomenės mokslininkų, giminaičių…

Konferenciją pradėjo dr. Kazimieras Garšva perskaitydamas informatyvų pranešimą „Rytų Lietuvos kultūra ir Europos Sąjunga“ (Lietuvių kalbos institutas). Bendradarbiai ir Petro pažįstami pristatė pranešimus įvairiomis svarbiomis temomis: prof. Zigmas Zinkevičius „Rytinio lietuvių kalbos ploto raida“ (Vilniaus Universitetas); dr. A. Vidugiris „Gudijos lietuvių tarmės ir jų istorija“ (Lietuvių kalbos institutas); L. Grumadienė „Sociolingvistiniai rytų Lietuvos tyrinėjimai“ (Lietuvių kalbos institutas); dr. V. Daugirdas, dr. R Baubinas, dr. D. Burneika „Socialinio ekonominio monitoringo išbandymas Ignalinos AE regione“ (Geografijos institutas); J. Vasiliauskas „Vilniaus apskrities švietimo įstaigų tinklas“ (Vilniaus apskrities viršininko administracija); N. Balčiūnienė „Dr. Petro Gaučo veiklos (švietimas) „Vilnijos“ draugijoje apžvalga“ („Vilnijos“ draugija); dr. M. Dumbliauskienė „Dr. Petro Gaučo mokslinis indėlis Lietuvos kompleksiniame kartografavime“ (Vilniaus Universitetas); R. Bugorevičienė „Kartografija – asmenybės, mokslininko, mokytojo, piliečio pozicijų raiškai“ (Vilniaus universitetas) ir kiti. Moksliniai pranešimai bylojo, kad Petro Gaučo pradėti darbai tęsiami, rūpėti klausimai ir temos nagrinėjamos, vykdomos įvairios priemonės švietimo padėčiai Vilniaus krašte gerinti, ypač kaimų pradinėse mokyklėlėse. Ilgai dar vyko diskusijos, prisiminimai ir pasisakymai apie Petro vaikystę, jaunystę, meilę bendrakursei Nijolei, tapusiai žmona. Nijolė pasakojo, koks buvo jautrus Petras Tėviškės žmonių ir savo tėvų sunkaus darbo kaimiečių gyvenimui. Buvo paskaitytos ištraukos iš Petro, dar studento, laiškų, kur nuoširdžiai, jausmingai pasakoja apie apsilankymus pas tėvus studijų Vilniuje metais…

Dalyvavusieji kalbėjom apie Petrą kaip apie mokslininką, apie pedagogą, apie dukros Rasos tėvą, vedusį dukrą geografijos–kartografijos mokslų keliu, apie vaikaitės Emilijos nuostabų senelį, dievinusį vaikaitę, kaip ir kitus vaikus, mokinukus. Daug kalbėjom kaip apie Mokytoją, Švietėją, Žmogų – didžiąja prasme, kartu studijavę, dirbę – kaip apie bendradarbį ir vadovą. Mes, bendradarbiai, galime pasididžiuoti – Petras niekada mūsų neišdavė, kaip neišdavė savo pirmos ir vienintelės darbo vietos Vilniaus Universitete, neišdavė kartografo profesijos, nors Petras dar mokykloje svajojęs būti istoriku. Įstojęs studijuoti geografiją ir tapęs kartografu (nors stojant į pirmą kursą, kartografijos studijų programose dar nebuvo), sakydavo „jei taip likimas lėmė būti kartografu – reiškia, reikia pamėgti, pamilti tą profesiją“. Ir pamėgo, ir pamilo ir tobulino, ir garbino – ši profesija leido Petrui kaip gamtininkui, istorikui, mokslininkui, o paprasčiausiai kaip aktyviam visuomenės piliečiui, išreikšti savo pasaulėžiūrą, nuostatas, rūpimus Lietuvai, jaunimui, mokiniams švietimo klausimus ir sprendimus, kartografiškai parodyti visuomenei statistinius duomenis apie įvairias gyvenimo sferas.

P. Gaučas 1972–1991 m., 1993–1994 m. (iš viso 21 metus) vadovavo, buvo Vilniaus universiteto Kartografijos laboratorijos vedėju. Nemėgo administravimo ir vedėjo pareigų, sakydavo „ir kas išgalvojo tą vedėjavimą, o ir ką gi padarysi, jeigu reikia“. Didžiausiu džiaugsmu, laime šviesdavo, kai galėdavo išsakyti savo konkrečių tyrimų, apklausų, raštiškų suvestinių statistinius duomenis išraiškingai kartografiškai – žemėlapiais, diagramomis – aiškiu, visiems suprantamu vaizdu: sakydavo: „daug lapų: skaičiai, aprašymai, o va – viskas vienam vaizde, vienoj plokštumoj, su galimybe palyginti, analizuoti“. Per maža pasakyti žodžiu „labai“ kaip Petrui rūpėjo, istorikų galimybės naudotis kartografijos metodais straipsniuose ir darbuose. Ne veltui jo įvesta dėstyti kartografijos programa Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto studentams buvo pripažinta ir patvirtinta. Tokia buvo I konferencija P. Gaučo garbei…

2005 m. balandžio 6 d. buvo sukviesti visi, kuriuos domino P. Gaučo nagrinėtos temos: į jo monografijos „Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida (XVII a. antra pusė – 1939 m.)“ pristatymą. Tai Kartografijos centro vedėjo doc. dr. Albino Pilipaičio ir kolektyvo iniciatyva UAB „Inforastras“ išleido 1997 m. birželio 19 d. apgintos daktarinės disertacijos medžiagą atskira knyga (124 p.). Leidinio reikėjo įvairiam skaitytojų ratui, disertacijos duomenų, tekstų teiraudavosi studentai, mokytojai, tautinių mažumų klausimų specialistai, etnografai, istorikai ir t. t. Susirinko apie 60 įvairių specialybių ir profesijų atstovų; buvo pasidžiaugta gražiu leidiniu, įgyvendintais Petro planuotais svarbiausiais darbais. 2001 m. išleistas, Petro iniciatyva ir vadovavimu sudarytas „Lietuvos istorijos atlasas“ (Vilnius, „Vaga“, išleistas po mirties). Daug metų Petrui buvo svarbiausia, kad Lietuva turėtų išsamų, tikrų Tiesų, o ne primestų iš didžiųjų kaimyninių valstybių, savo didingos ir skaudžios istorijos atlasą. Apie istorijos atlasus sakydavo: „tai valstybės dokumentas amžiams“. Paminėta, pasidžiaugta išleistu „Visuotinės istorijos atlasas mokykloms“ („Šviesa“, 2004, 64 p.). P. Gaučas su mokytojomis ekspertėmis Jūrate Šačkute ir Sigita Kaikariene buvo sudaręs turinį, kokios svarbiausios temos turi atspindėti žmonijos vystymosi istoriją, ir kad mokiniams per visus mokymosi metus būtų įdomu nuosekliai pažinti ir vertinti visus istorinius faktus ir vingius. Šis atlasas iki šiol tiražuojamas kas kiekvieni metai – tai įrodymas kaip tinkamas pasaulio istorijos mokymui. Reikia pasakyti ir tai, kad šis atlasas išverstas į latvių kalbą „Zvaigzne ABC“ ir yra naudojamas Latvijos Respublikos mokyklose.

Per šį susitikimą Rita Trakymienė (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) supažindino su Visuotinės lietuvių enciklopedijos (2004 m.) 6-ame tome p. 454 esančia informacija apie P. Gaučą. Tai neilgas, bet daug pasakantis tekstas apie profesinę, švietėjišką, pilietiškai aktyvią ir mokslinę veiklą Vilniaus universitete, „Vilnijos“draugijoje, Vilniaus apskrities Švietimo taryboje, Lietuvių kalbos komisijoje ir t. t.

2010 m. lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto Kartografijos centre ruošėmės susikaupimu, apmąstymais, prisiminimais paminėti tą lemtingą, prieš 10 metų įvykusios nelaimės, skaudžios netekties dieną. Išdėstėm nuotraukų, sutikom atėjusius svečius, tuoj susėsime santūriam pabendravimui, pokalbiui… Kolegė doc. dr. Dovilė Krupickaitė įeina su elegantišku jaunuoliu, kuris, pasirodo, studentas magistrantas iš Vengrijos, domisi P. Gaučo nagrinėtomis temomis, straipsniais, disertacijos medžiaga, žemėlapiais… Apsidžiaugė, galėjęs įsigyti knygą – monografiją ir kompaktinį diską, o mes, Kartografijos centro darbuotojai, šypsomės nuščiuvę: toks sutapimas, kokia mistika. Petro darbai reikalingi, aktualūs ir istorine-geografine analize padedantys „augantiems“ mokslininkams ir nesvarbu, kiek metų praėjo…

Tai ne pirmas ir ne vienintelis atvejis. Dar Petrui gyvam esant, dideliu draugu ir bendraminčiu buvo mgr Lech Haydukiewicz iš Krokuvos pedagogikos akademijos Geografijos instituto (Akademia Pedagogicna Instytut Geografii). Pripažinimą ir pagarbą P. Gaučui šis tada prieš keliolika metų jaunas mokslininkas parodė atveždamas sunkų ir didžiulį savo formatu atlasą dovanų „Atlas Rzeczypospolitej Polskiej“. Paskutiniu metu kreipėsi mokslininkai iš Baltarusijos Artur Judickij, Olga Geročinskaja, norėjo suderinti sąlygas ir turėti minėtos monografijos vertimo į rusų ir baltarusių kalbas teises, nes šie P. Gaučo darbai reikalingi Baltarusijos Universitetų studentams, doktorantams, jų moksliniams darbams…

Yra skaudžių temų, kurių be P. Gaučo dar niekas giliai, rimtai netyrinėja. Tai konfesijų, tikybų Rytų Lietuvos regione istorinė raida. Bendraujant su kunigais, gražiais susirašinėjimais buvo surinkta daug informacijos. Dideli užmojai, įdomios temos… pradėtos…

Vilniaus Universitete Kartografijos centre sudaryta ir išleista daug geografijos atlasų mokykloms; jau yra atlasai visų klasių mokiniams. Tai lyg mūsų mylimo Mokytojo, Kolegos P. Gaučo keltų tikslų, siekių, turėto kasdieninio rūpesčio dėl Lietuvos mokyklos ir mokinių švietimo išpildymas ir įgyvendinimas.

Dr. Petro Gaučo darbai ir mokymas, Jo Asmenybė skatina pažinti ir domėtis įvairiomis temomis, jas kartografuoti ir pateikti visuomenei, kad būtų ugdomas istorinis sąmoningumas, mokoma jaunoji karta.

Nuotraukoje: 1997 m. P. Gaučas rengiasi ginti daktaro disertaciją „Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida XVII a. antroje pusėje1939 m. (Istorinė-geografinė analizė)“

Voruta. – 2012, birž. 9, nr. 12 (750), p. 9.

Istorija , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra