Minėtos kunigo Petro Kraujalio 130-osios gimimo metinės

Autorius: Data: 2012-07-16, 14:02 Spausdinti

Minėtos kunigo Petro Kraujalio 130-osios gimimo metinės

Monika RYBELIENĖ, Molėtai

2012 m. liepos 14 d., šeštadienį, Stirnių kaime (Mindūnų seniūnija, Molėtų rajonas) buvo paminėtos kunigo, profesoriaus, lietuvybės skleidėjo Petro Kraujalio (1882-1933) 130-osios gimimo metinės.

Šia proga Stirnių šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčioje šv. Mišias aukojo kunigas vikaras Mindaugas Grenda, kuris meldėsi ne tik už kunigą P. Kraujalį, bet ir už visą Kraujalių giminę, visiems linkėjo bendrystės bei noro dažniau susiburti kartu. O kiek vėliau dalijosi savo pastebėjimais iš Petro Kraujalio biografijos, bei sakė, kad drąsos puoselėti anais laikais lietuvybę kunigas sėmėsi tik iš Dievo ir tik su Aukščiausiojo malone drąsiai skelbė Dievo žodį.

Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos Senųjų giesmių ansamblis (vadovė Janina Bukantaitė). Po jų apie kunigą kalbėjo ir į minėjimą atvykusius svečius pristatė paskutinioji Žagarų kaimo, iš kurio yra kilęs ir a. a. P. Kraujalis, gyventoja, Mindūnų kultūrinės veiklos vadybininkė Irena Rimydienė. Iš Kraujalių giminės kilusi moteris apgailestavo, kad gražaus jubiliejaus minėjimas vyksta Stirnių bažnyčioje, o ne gimtajame kunigo Žagarų kaime, tačiau iki jo sunku suvažiuoti, tad kaimą aplankyti buvo galima kiekvienam jau po minėjimo tik savarankiškai.

Prisiminimais apie kunigą dalijosi jo giminaitis Algirdas Kraujalis: „Menu, kaip per vasaros atostogas Petras atvykdavo atostogauti į Žagarus, kaip iš ankstyvo ryto – 6 val. jau būdavo pakinkytas arklys ir Jis vykdavo į Labanorą laikyti Mišių. Į P. Kraujalio laikomas Mišias susiburdavo pilna bažnyčia, nes Jis sakydavo labai gražius pamokslus, buvo mylimas žmonių. Tarnystė Dievui jam buvo labai svarbi, tačiau ne mažiau Jam širdį sopėjo ir dėl Lietuvos likimo. Petras labai pergyvendavo, kad mūsų mažą tautą puolą įvairūs nelabieji, kad lietuvių kalba sparčiai nyksta. Jis sakydavo, kad vienintelis kelias lietuviams išlikti – mokslas, nes kai tauta mokyta, protinga, jai atsilaikyti prieš įvairias priespaudas daug lengviau. Jis labai mylėjo savo kraštą, žmones ir bažnyčią, kiekvienu rūpinosi kaip savu. Negailėjo savęs, gal todėl taip anksti, vos sulaukęs 51 metų, ir mirė. Būdamas profesoriumi daug keliavo, lankėsi Vatikane, kitose svečiose šalyse, tačiau grįžęs visada sakydavo, kad visur žmonės gražiai gyvena, bet „mana Lietuvėla žydi, kaip balta obelėla“. Labai geras žmogus buvo P. Kraujalis, tik labai gaila, kad Jo gimtieji Žagarai šiandien žolėse skendi, kad deramos pagarbos lietuvybės skleidėjui šiandien nesugebame parodyti.“

Apie lietuvybę, jos puoselėjimą kalbėjo kraštietis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas bei restauratorius dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas.

Prisiminimais, pastebėjimais ir per daugelį metų sukaupta informacija dalijos Lietuvos lazerių technologijos įmonės „EKSMA“ prezidentas 2007 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatas, internetinio puslapio apie Petrą Kraujalį kūrėjas Rimantas Kraujalis, kuris pateikė daug įdomios ir niekur neskelbtos informacijos apie kunigą, kaip antai, kad iš tiesų Jis neturėjo profesinio išsilavinimo diplomo, tačiau pagal lenkų laikų tradiciją Jį vadino profesoriumi, nes tuomet dėstantieji kunigų arba mokytojų seminarijoje buvo vadinami ne dėstytojais, o profesoriais. Iš tiesų Petras Kraujalis turėjo tik teologijos magistro diplomą ir tada, kai dėstė Stepono Batoro universitete lietuvių kalbą. Tačiau šiandien niekas nė nesiginčija, kad už nuveiktus lietuvybės vardan darbus Jį reikia laikyti profesoriumi.

Taip pat buvo sužinota, kad svarbų vaidmenį kunigo gyvenime suvaidino lietuvybės kėlėjai Petras ir Jonas Vileišiai. Pasak R. Kraujalio, knygose daug rašoma apie Petrą Kraujalį, tačiau ne visi faktai yra tikri. Lietuviškas žodis iki kun. Petro atėjo nuo Jono Burbos, kuris iš pradžių buvo Daugeliškio klebonas, o vėliau, kunigaudamas Labanore, mokė Karolį Baužį, kuris užaugęs tapo knygnešiu ir daraktoriumi. K. Baužys 50 metų zakristijonavo Labanoro bažnyčioje ir savo įgytas žinias perdavė kitiems šiose apylinkėse augusiems vaikams, tarp jų ir Juozapui bei Petrui Kraujaliams. Karolis buvo didžiai gerbiamas žmogus Labanoro apylinkėse, jis bendravo su dvarininkais. Turėjo pusbrolį, kuris Vilniuje buvo Aušros vartų koplyčios zakristijonu bei palaikė puikius ryšius su broliais Vileišiais ir Jonu Basanavičiumi. Šviesuomenė anuomet buvo sudariusi tam tikrą tinklą, kuris padėdavo labai gabiems vaikams siekti mokslo aukštumų. Šį tinklą labai kuravo broliai Vileišiai, o iki jų Petrą Kraujalį palydėjo Karolis Baužys. Vileišiai remdavo gabius jaunus žmones, tarp jų ir Petrą Kraujalį, todėl Jis galėjo mokytis įvairiose prestižinėse to meto mokyklose, o vėliau, pakreiptas tinkama linkme, ir pats stojo į kovą bei visomis išgalėmis skleidė lietuvišką žodį. Ne pats P. Kraujalis 1911 metais nutarė tapti ir „Aušros“ laikraščio redaktoriumi, šiai veiklai Jį pastūmėjo vienas iš Vileišių…

Visiems atvykusiems į minėjimą dėkojo Mindūnų seniūnė Virginija Salapėtienė bei prieš perskaitydama eiles visus kvietė jų metu asmeniškai pagalvoti apie kunigą ir Jo padarytus didžius darbus lietuvybės skleidimo vardan. Viso minėjimo metu vyko spaudinių ir nuotraukų paroda, skirta kunigui P. Kraujaliui.

Po minėjimo koncertavo Videniškių kaimo kapela (vadovas Juozas Vasiliauskas), buvo vaišinama virta žuviene.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Kun. P. Kraujalio giminaitis Algirdas Kraujalis

2. Architektas ir restauratorius dr. K. N. Kitkauskas

3. Internetinio puslapio apie kun. Petrą Kraujalį įkūrėjas Rimantas Kraujalis

4. Kun. M. Grenda laikė šv. Mišias Stirnių šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčioje

Voruta. – 2012, rugpj. 4, nr. 16 (754), p. 15.

Katalikų kunigai , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra