Minėjimo aidai…

Autorius: Data: 2013-08-28, 13:45 Spausdinti

Minėjimo aidai…

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas

2013 m. rugpjūčio 23-ąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  (LGGRTC) vadovybė pakvietė mus dalyvauti tarptautinės kilnojamosios parodos „Totalitarizmas Europoje“ atidarymo šventėje.

Šiuo renginiu susidomėjimas buvo didelis. Konferencijų salė vos sutalpino atvykusius žmones. Pažymėtina, kad ši kilnojama paroda jau pabuvojo šešiose Europos šalyse bei Europos Parlamento rūmuose Briuselyje. Ją padėjo rengti ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimo centras. Stendų juoduose lapuose pro akis praslenka Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų valstybių pavadinimai, kuriose siautėjo raudonasis ir rudasis totalitarizmas. Pateikiama totalitarizmo nusikaltimų statistika, nurodoma, kiek civilių nukentėjo nuo genocido, holokausto, priverčiamo darbo, masinių žudynių, deportacijų, etninio valymo, įkalinimo, mirties bausmės vykdymų ir kitų tarptautinių nusikaltimų. Čia taip pat matome politinių lyderių, atsakingų už įvykdytus nusikaltimus, portretus.

Parodą savo įtaigia kalba pradėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Kalbėjo ir iš užsienio atvykę svečiai. Ši paroda veiks iki šių metų rugsėjo 30 dienos. Tikimasi, kad šis kruopščiai realizuotas projektas padės labiau susigaudyti tarptautinę visuomenę, pasmerkiant ne tik nacių, bet ir komunizmo nusikaltimus.

Iš Kauno į Vilnių mūsų nemaža Lietuvos Sąjūdžio grupė vyko ne tik į jau minėtą parodą, bet taip pat ir į mitingą, organizuotą Lietuvos Sąjūdžio vadovybės prie Adomo Mickevičiau paminklo, minint legendinį Baltijos kelią bei pirmąjį 1987 metais Lietuvos Laisvės Lygos surengtą viešą mitingą, pasmerkusį slaptąjį Molotovo-Ribentropo paktą, turėjusį įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Kelionės metu buvo prisimintas ir 1919 metais rugpjūčio mėnesį lenkų klastingai nuo Lietuvos atplėštas Seinų kraštas, dabar jame esančios lietuvybės bei lietuviškų mokyklų išsaugojimo problemos, Lenkijos valdžios šiame krašte vykdoma polonizacija, tomaševskininkų vis agresyvesni reikalavimai pačioje Lietuvoje.

Gaila, kad parodos „Totalitarizmo Europoje“ atidarymo pradžios laiką nuo kito renginio – Atminimo šv. Mišių skyrė tik valanda laiko. Todėl negalėjome laukti parodos atidarymo šventės užbaigimo. Tik pavieniui savo iniciatyva suspėjome aplankyti memorialo kolumbariumą – koplyčią, tylia malda atiduodami pagarbą sovietinių budelių nužudytiems žmonėms.

Mišios buvo aukojamos atnaujintoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Jas aukojo du kunigai su patarnautojais, o prasmingą pamokslą pasakė bažnyčios klebonas dekanas Medardas Čeponis. Šv. Mikalojaus bažnyčia viena iš seniausių Vilniuje. Manoma, kad ji įsteigta dar Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laikais, o rašytiniuose šaltiniuose minima 1387 m. Jai buvo duotas Šventojo Mikalojaus – keliautojų, pirklių bei vaikų globėjo titulas. Šv. Mikalojus susijęs ir su gerojo Kalėdų Senelio įvaizdžiu. Šioje bažnyčioje lietuvių kalba pamaldos pradėtos laikyti nuo 1901 metų. Lenkų okupuotame Vilniuje tai buvo vienintelė bažnyčia, kurioje buvo meldžiamasi ir pamokslai sakomi lietuviškai. Kitos miesto bažnyčios buvo paverstos lenkiškos dvasios skleidimo židiniais. Bažnyčios dešinėje navoje 1930 metais, švenčiant Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Vilniaus lietuvių pastangomis skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus iš vario ir marmuro nukaldintas stovi Vytauto Didžiojo skulptūrinis biustas. 1959 m. šventoriuje buvo pastatyta Vilniaus globėjo Šv. Kristupo skulptūra. Jos autorius Antanas Kmieliauskas už tai buvo sovietinės valdžios persekiotas, pašalintas iš tuometinės dailininkų sąjungos. Duoną galėjo užsidirbti tik nelegaliai versdamasis privačiais užsakymais. Dabar A. Kmieliauskas – iškilus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, profesorius. Per šias Atminimo Mišias jis kartu su mumis meldėsi, dalyvavo ir mitinge. Man Šv. Mikalojaus bažnyčia primena ir Universiteto studijų metus, kai mes joje kiekvieną sekmadienį dalyvaudavome šv. Mišių aukoje, kurių metu savo galingu balsu Viešpatį šlovindavo to meto Konservatorijos studentas Jonas Kastytis Matulionis. Už giedojimą bažnyčioje sovietinė valdžia su juo taip pat brutaliai susidorojo: talentingas studentas buvo pašalintas iš Konservatorijos. Vėliau jis save realizavo, skirdamas jėgas Lietuvos atgimimui kunigo tarnystėje – kartu su fizikos matematikos mokslų daktaru Jonu Boruta ir filologijos mokslų daktaru lituanistu Kazimieru Ambrasu baigė pogrindinę kunigų seminariją bei slapta buvo įšventintas į kunigus.

Šventojo Mikalojaus bažnyčia mena sovietiniuose lageriuose nukankinto vyskupo – buvusio prieškario Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru Mečislovo Reinio, tremtinio arkivyskupo Julijono Steponavičiaus, vyskupo Juozo Tunaičio ir žinomo kunigo Kazimiero Vasiliausko žingsnius…

Po Mišių didžiulis žmonių būrys su Trispalvėmis ir savo organizacijų vėliavomis nužingsniavo prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą pradėjo Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus. Kaip visada brandžiai ir įtaigiai kalbėjo Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas, europarlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis, taip pat dėmesingai buvo išklausytos Antano Terlecko vaikaičio taip pat Antano, monsinjoro Alfonso Svarinsko, LR Seimo nario Ryto Kupčinsko ir kitų kalbos. Iš dalyvavusių ansamblių sklido lietuviškos dainos, o mitingas buvo baigtas Lietuvos himnu, primenančiu bei raginančiu visada eiti į Lietuvą su tyra širdimi Šviesos ir Tiesos keliu.

Nuotraukose:

1. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje parodos „Totalitarizmas Europoje“ atidarymo dalyviai

2. Tuskulėnų memorialo koplyčioje – kolumbariume prie sovietinių okupantų nužudytų žmonių urnų sienelės

3. Atminimo šv. Mišių auka Šv. Mikalojaus bažnyčioje

4.  Šv. Mikalojaus bažnyčios dešinėje navoje stovi Vytauto Didžiojo skulptūrinis biustas

5. Eisena link Adomo Mickevičiaus paminklo

6. Mitinge kalba prof. V. Landsbergis – pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas, Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas

7, 8. Mitingo dalyviai

9. Lietuvos Sąjūdžio aktyvas. Viduryje – legendinis kovotojas už Lietuvos ir Bažnyčios laisvę mons. A. Svarinskas. Kairėje pusėje įteiktas gėles laiko profesorius A. Kmieliauskas

10. Mitingo dalyviai. Iš kairės: Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, įžymus Lietuvos istorikas akademikas Antanas Tyla, buvęs ELTA generalinis direktorius Adolfas Gurskis, sąjūdininkas Vincas V. ir laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda

Rugpjūčio 23-čioji , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra