Minėdamas 90-metį Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato dvi naujas ekspozicijas

Autorius: Data: 2011-02-10, 08:21 Spausdinti

2011 m. vasario 15 d. minėdamas 90-metį, Vytauto Didžiojo karo muziejus pristatys dvi naujas ekspozicijas, bylojančias apie Lietuvos karybos istoriją nuo seniausių laikų iki XVII a.

Pirmieji ekspozicijas muziejuje Kaune apžiūrės iškilmingo minėjimo svečiai. Planuojama, kad iškilmingame renginyje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius ir kiti garbūs svečiai.

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune yra vienas š seniausių šalies muziejų, pradėtas realiai kurti 1921 m. sausio 22 d. Tądien pasirašytas įsakymas kariuomenei Nr. 17 skelbė: „kuriamas Karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. Muziejui buvo skirta sena rusų cerkvė ir buvęs 111-ojo Dono pėstininkų pulko maniežas.

Tų pačių metų vasario 16 d. muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Muziejų atidarė prezidentas Aleksandras Stulginskis, pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Iškilmėse dalyvavo daug svečių: Latvijos Steigiamojo Seimo delegacija, Kaune rezidavusių estų, italų, britų diplomatinių misijų atstovai, Steigiamojo Seimo, Vyriausybės nariai, kariuomenės, Kauno visuomenės atstovai.

Renkant muziejui eksponatus buvo kreiptasi į kariuomenę ir visuomenę. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai – 1919 metų gruodį iš bermontininkų atimtos rusiška ir vokiška patrankos, iš lenkų – prancūziška patranka „Jadzė“, trofėjinis austriškas karabinas, amerikinis „Winchester“ šautuvas. Šie ir kiti eksponatai sudarė pirmąją muziejaus ekspoziciją.

1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, buvo pašventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujasis muziejaus pastatas, kuriame yra įsikūręs ir šių dienų Karo muziejus, buvo atidarytas 1936 m. vasario 16 d.

Sovietmečiu muziejus neteko nemažai tarpukariu surinktų eksponatų: kariuomenės pulkų vėliavų, albumų, nuotraukų ir kt. Muziejuje veikė Kauno valstybinis istorijos muziejus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. sausio 29 d. muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas.

Nuo 2006 m. Krašto apsaugos ministerija iš Kultūros ministerijos perėmė muziejaus steigėjo teises.

Apie naująsias ekspozicijas

Ekspozicija „Karyba priešistoriniu laikotarpiu“

Priešistorinio laikotarpio ekspozicijoje – akmens amžiaus akmeniniai kovos kirviai, titnaginiai ietigaliai, titnaginių strėlių antgaliai, kauliniai durklai ir neolito pabaigos Žemaitiškės 1-osios gyvenvietės gynybinio įtvirtinimo maketas. Bronzos amžiaus karybą parodo įvairių tipų bronziniai kovos kirviai, ietigaliai ir tuo metu dar naudoti akmeniniai ginklai. Geležies amžiaus karybą atspindi ginklai, X–XII a. aukštaičių, skalvių, kuršių kario aprangos ir ginkluotės rekonstrukcijos, Rėkučių gynybinis įtvirtinimas, XIII a. pabaigoje besiformuojančios valstybės šiaurinės gynybinės sistemos dalis. Kaip Lietuvoje buvo statomos medinės pilys XIII a. bus galima įsivaizduoti apžiūrint rąstinės pilies sienos ir bokšto fragmento maketą.

Ekspozicija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII–XVII a.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos salėje lankytojai susipažins su XIII–XVII a. Lietuvos karybos raida ir pamatys, kad Lietuvos kariai savo ginkluote nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių. XIV–XVI a. pradžioje Lietuvos kariai buvo apsiginklavę vietos meistrų pagamintais ir įvežtiniais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, ietimis, arbaletais ir lankais. XIV a. pabaigoje pradėti naudoti parakiniai šaunamieji ginklai – bombardos.

Ekspozicijos dalyje, skirtoje XVI–XVII a., bus galima pamatyti, kokią įtaką Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karybai darė aplinkinės šalys. XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje pradėjo tarnauti samdiniai (sunkieji pėstininkai) iš Vakarų Europos,  iš Vidurio Europos atkeliavo husarai, iš Kaukazo priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai. Geriausi jų kariavimo būdai buvo perimami ir toliau tobulinami – apie tai byloja išlikę ginklai, šarvuotė ir ekipuotė.

Muziejuje taip pat bus eksponuojamos žymiausių kariuomenės vadų (etmonų), mūšių, istorinių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapių graviūros, batalinės tapybos kūriniai, įamžinantys svarbiausias šio laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergales: prie Žalgirio (1410), Oršos (1514) ir Salaspilio (Kircholmo) (1605). Bus galima pamatyti ir 1362 m. kryžiuočių vykdomo Kauno pilies puolimo maketą, XIV–XV a. Lietuvoje statytų mūrinių pilių sienos ir bokšto fragmentą, XV a. ir  XVI a. pradžios karių aprangą, šarvuotę bei ginkluotę.

Apie Vytauto Didžiojo karo muziejų

Vienas iš seniausių Lietuvos muziejų buvo pradėtas kurti dar tebevykstant Nepriklausomybės kovoms. 1919 m. gruodžio 15 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 205 šis darbas buvo pavestas istorijos paminklų rinkimo žinovui gydytojui plk. Vladui Nagevičiui. Tačiau ką nors reikšmingesnio nuveikti tada nespėta – sutrukdė prasidėjusios žūtbūtinės kovos su lenkais.

Realiai muziejus buvo pradėtas kurti 1921 m. sausio 22 d. Tą dieną pasirašytas įsakymas kariuomenei Nr. 17 skelbė, jog „kuriamas Karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. Muziejui buvo skirta sena rusų cerkvė ir buvęs 111-ojo Dono pėstininkų pulko maniežas.

Kuriant muziejų iškilo nemažai sunkumų. Kadangi trūko eksponatų, buvo kreiptasi į kariuomenę ir visuomenę. Kariuomenės dalių suvažiavime buvo pabrėžta, kad atrenkant eksponatus turi būti prisiminti visi svarbesni atsitikimai pulke ar dalyje ir kiekvieno karininko bei kareivio nuopelnai Tėvynei. Visuomenės buvo prašoma „atnešti į kuriamą muziejų ką turintys padovanoti, o jei ne, tai padaryti tų eksponatų kopijas“.

Pirmieji eksponatai, gauti iš pulkų, buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai: 1919 metų gruodį iš bermontininkų atimtos rusiška ir vokiška patrankos, iš lenkų – prancūziška patranka „Jadzė“, trofėjinis austriškas karabinas, amerikinis „Winchester“ sistemos šautuvas. Iš šių ir kitų eksponatų per 24 dienas buvo parengta pirmoji ekspozicija.

1921 m. vasario 16 d. muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Jį atidarė prezidentas A. Stulginskis, pašventino kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas. Iškilmėse dalyvavo daug svečių: Latvijos Steigiamojo Seimo delegacija, Kaune rezidavusių estų, italų, anglų misijų atstovai, Lietuvos Steigiamojo Seimo, Vyriausybės nariai, visų ginklų rūšių kariuomenės, Kauno visuomenės atstovai. Tarpukario Lietuvos prezidentai po inauguracijos pirmiausia apsilankydavo Karo muziejuje, tuo visuomenei pademonstruodami savo vertybes, pagarbą valstybės istorijai ir Nepriklausomybės gynėjams.

Muziejus buvo kuriamas kartu su sodeliu ir turėjo sudaryti visumą, atspindinčią Lietuvos valstybingumo idėjos įgyvendinimą ir kovas dėl jos. Pirmuoju simboliu tapo paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, atidengtas 1921 m. spalio 16 d. 1922 metais Amerikos lietuviai padovanojo Laisvės varpą, kuris buvo pakabintas muziejaus bokšte (iškilmingomis progomis jis skamba ir dabar). Nutarus bokšte įrengti karilioną, buvo įkelti dar 9 varpai. Muziejaus sodelyje buvo pasodinta 1000 rožių krūmų. 1923-iaisiais pastatytas dr. J. Basanavičiaus biustas ir įrengtas fontanas su „dievaičio kaukelio skulptūra“. Tų pačių metų birželį buvo pradėti vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonialai, skirti pagerbti žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, kuriuos atlikdavo karo invalidai.

Gen. ltn. V. Nagevičiaus puoselėjamas Karo muziejaus sodelis buvo įvertintas – 1924 metais žemės ūkio ir pramonės parodoje apdovanotas aukso medaliu. 1927 m. gegužės 15 d., minint Steigiamojo Seimo metines, sodelyje buvo pastatyti Simono Daukanto ir dr. Vinco Kudirkos biustai, o 1928-aisiais, Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga, iškilo Laisvės statula.

1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, buvo pašventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tų pačių metų spalio 9-ąją, minint Vilniaus užgrobimo 10-metį ir 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutarties sulaužymo faktą, sodelyje pastatytas „Juodasis paminklas“. 1934 metais prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ buvo perlaidoti kovose su bolševikais žuvusio Nežinomo kareivio palaikai.

Naujasis muziejaus pastatas ir ekspozicija buvo atidaryti 1936 m. vasario 16 d. Už nuopelnus organizuojant muziejaus darbą brg. gen. V. Nagevičius buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu.

1936–1940 metais muziejus toliau kaupė vertingus eksponatus, surinktus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gražėjo ir ekspozicijos, ir Karo muziejaus sodelis. 1937 m. rugsėjo 8 d. muziejaus bokšte buvo pašventinti trisdešimt penki Kovų varpai, 1938 metais pastatyti Povilo Lukšio, Antano Juozapavičiaus, gen. Silvestro Žukausko ir Vlado Putvinskio biustai. Muziejuje atidaryta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta, kurioje aukso raidėmis buvo įrašytos Nepriklausomybės kovose žuvusių karininkų, puskarininkių, karių, šaulių ir partizanų vardai ir pavardės. 1939 metais Karo muziejaus sodelyje pastatyti Martyno Jankaus ir Petro Vileišio biustai. Visos valstybinės šventės būdavo švenčiamos sodelyje, o iškilmingi minėjimai vykdavo muziejuje.

1940 metais raudonoji okupacija pakeitė ne tik Lietuvą, bet ir Karo muziejų. 1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo ir buvo pavadintas Kariškai istoriniu. Nacių okupacijos metais senasis pavadinimas buvo grąžintas, tačiau antrosios sovietinės okupacijos metais muziejus vėl buvo pavadintas Kariškai istoriniu, o nuo 1956-ųjų – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi. Muziejus neteko ir nemažai tarpukariu surinktų eksponatų: kariuomenės pulkų vėliavų, albumų, nuotraukų ir kt., buvo priverstas propaguoti svetimą ideologiją. Pasikeitė ir sodelis: Laisvės statulos vietoje buvo pastatytas Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, Nežinomo kareivio palaidojimo vietoje – Felikso Dzeržinskio biustas.

Lietuvos atgimimas tapo ir Karo muziejaus atgimimu. 1988-aisiais muziejuje buvo surengta paroda, skirta Tautinės olimpiados 50-mečiui, 1989 m. rugpjūčio 23-iąją atidaryta paroda, skirta Ribentropo-Molotovo pakto 50-mečiui. 1990 m. sausio 29 d. muziejui buvo grąžintas Vytauto Didžiojo vardas, surengtos parodos „Lietuviai tremtyje“, „Iš Lietuvos kariuomenės istorijos“, „Steigiamasis Seimas 1920–1922 m.“ Muziejaus darbuotojų dėka susigrąžinta ir dalis eksponatų, sovietinės okupacijos metais išvežtų į Vidaus reikalų ministerijos archyvus. Muziejus praturtėjo ir Lietuvos žmonių per visas okupacijas išsaugotomis ir padovanotomis relikvijomis: tarpukario karininkų ir kareivių, valstybės veikėjų, diplomatų asmeniniais daiktais, apdovanojimais ir dokumentais. Muziejaus rinkiniuose kaupiami Lietuvoje ir kitose šalyse pagaminti ginklai, šaudmenys, amunicija, karinė technika, uniformos ir jų dalys, archeologiniai radiniai, istorijos, dailės, fotografijos, karinės literatūros, faleristikos ir kiti eksponatai. Atkurtas ir muziejaus sodelis. 1989 m. vasario 16 d. buvo atstatyta Laisvės skulptūra, 1990-aisiais – paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir  perlaidotas Nežinomas kareivis, žuvęs kovose su lenkais. Vėliau atkurti ir kiti sodelyje stovėję paminklai. 1998 metais buvo atkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta. 2010 m. vasario 11 d. po kapitalinio remonto atidaryta Didžiosios salės ekspozicija.

„Mums, lietuviams, reikia siekti to, kas aukšta, prakilnu. Svarbu ne namas, į kurį renkamės, bet nuotaika, kuri mus apima. Mūsų sieloje slypi jausmas siekti prakilnumo. Čia matome daug daiktų, kurie gal nedaug teturi meno, bet daug mums pasako, nes vaizduoja mūsų tautos praeitį ir kovą už laisvę“ (brg. gen. V. Nagevičius).

Vytauto Didžiojo karo muziejus yra karybos istorijos muziejus, biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, konservuojanti, restauruojanti, eksponuojanti ir populiarinanti muziejines vertybes, atspindinčias Lietuvos valstybės kovas už laisvę ir nepriklausomybę, karų, kariuomenės ir karo meno istoriją, taip pat jų poveikį valstybės ir visuomenės raidai.

Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Pastaba žurnalistams. Žurnalistai į renginį įleidžiami pateikę žurnalisto pažymėjimą.

Renginio pradžia – 14.00 val.

15.10 val. žurnalistai kviečiami į ekspozicijos „Karyba priešistoriniu laikotarpiu“ salę susitikti su prezidente D. Grybauskaite.

15.15–15.25 val. – prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su žurnalistais.

Vieta: Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64, Kaunas

Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejus, tel. (8 37) 32 09 39

Nuotraukose: Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijos

KAM

Vytauto Didžiojo karo muziejus , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra