Minčių kelionė

Autorius: Data: 2013-07-23, 09:30 Spausdinti

Minčių kelionė

Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys 

Minint Atlanto nugalėtojų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio jubiliejinius metus, su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narių grupe apsilankėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos centriniuose rūmuose, kurie glaudžiai susiję su mūsų tautos didvyrių vardu.

Čia žuvusių lakūnų kūnai buvo balzamuoti. Jų balzamavimui vadovavo profesorius Jurgis Žilinskas, aktyviai talkinant profesoriui Kaziui Oželiui. Balzamavimas truko devynis mėnesius. Nuo 1934 m. iki 1937 metų Visų Šventųjų šventės ir nuo 1940 m. gruodžio vidurio iki 1944 m. kovo 18 dienos jie buvo pašarvoti Akademijos koplyčioje. Artėjant antrai sovietinei okupacijai, baiminantis, kad balzamuotus lakūnų kūnus okupantai nesunaikintų – kauniečio Tomo Zaukos iniciatyva, pritariant Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto profesoriams Vladui Lašui ir Benediktui Šiauliui, keletas Lietuvos patriotų, prisiekę niekam apie tai neprasitarti, nuleidę liftu varinius karstus su lakūnų palaikais į rūsį, juos užmūrijo sienos nišoje. Šioje slaptavietėje Dariaus ir Girėno palaikai išbuvo net dvidešimt metų, kol atėjo 1964 m. rugpjūčio mėnesio 12 dieną galimybė juos palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Senoji Medicinos fakulteto koplyčia išliko iki dabar. Tačiau, deja, Kauno medicinos universiteto vadovybė (rektorius Remigijus Žaliūnas) nepanorėjo išsaugoti tautos didvyrių palaikus slėpusios nišos nei greta jos veikusio memorialo, nei kitų čia buvusių Dariaus ir Girėno istorinių relikvijų. Visa tai buvo sunaikinta 2005 metais, o jų išvakarėse – 2004 metų gruodžio mėnesį, nepaisydama visuomenės protesto ženklų, tuo metu Kauno savivaldybei vadovavusi Arvydo Garbaravičiaus ir Eriko Tamašausko kompanija užvertė žemėmis Dariaus ir Girėno mauzoliejaus išlikusią požeminę dalį. Skaudžiausia, kad tai vyko minint Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 15 metų sukaktį… Miesto vadovai turėtų rūpintis tautos materialinių ir dvasinių vertybių, tautos gyvybės išsaugojimu, o ne vien savo asmeninio turto kaupimu. Čia pat prisimenama, kaip vadinamo istorinio paveldo vadovai iki šiol energingai rūpinasi mums svetimų okupacinių simbolių išsaugojimu ant Vytauto Didžiojo tilto kolonų. Tuo tarpu Medicinos akademijoje į mūsų tautos didvyrių Dariaus ir Girėno materialinės atminties išsaugojimą buvo tik numota rankomis. Dariaus ir Girėno mauzoliejus Senosiose miesto kapinėse buvo vienas iš svarbiausių objektų, prie kurio sovietinės okupacijos metais per Vėlines Senosiose kapinėse rinkdavosi žmonės tiesdami rankas į laisvos Lietuvos skrydį. Ir tai buvo visai nesvarbu tuometiniam Kauno miesto merui A. Garbaravičiui ir jo pavaduotojui E. Tamašauskui, inicijavusiems mauzoliejaus užkasimą.

Pakylėję laiptais, pravėrėme Anatomijos muziejaus duris. Jo pagrindinę ekspoziciją sudaro 1920-1940 m. to pačio, balzamavusio Dariaus ir Girėno kūnus – profesoriaus Jurgio Žilinsko ir jo bendradarbių surinkti muziejiniai preparatai. Įdomu tai, kad vadovaujant profesoriui, kruopščiausieji studentai muziejaus eksponatus papildydavo iš medžio, molio, vaško ir vielos pagamintais anatominiais modeliais. Jie buvo daug didesni už natūralius, bet lengviau buvo prisiminti įvairias anatomines žmogaus struktūros detales. Žmogaus kūno tyrinėjimas turi ir savo istoriją. Ji prasidėjo nuo XVI amžiaus – iš pradžių tai daryta slapta, pavogus lavonus iš kapinių. Tik vėliau pradėta leisti tyrinėti žmogaus kūną oficialiai. Kūrėsi anatomijos mokslas – mirusieji tarnavo gyviesiems. Anatomijos institutą papildydavo mirusių kalinių ar benamių palaikai. Vienu tarpu sovietiniais metais dar gyvas žmogus savo kūną tyrinėjimams galėjo parduoti už du ar tris šimtus rublių. Dabar žmogus tik pagal testamentą ar paskutinės valios išraišką gali palikti savo kūną Anatomijos institutui, medicinos mokslo studijoms.

Daug sužinojome ilgokai užtrukę Histologijos ir embriologijos katedros mokomoje auditorijoje. Pirmučiausiai į akis krito tvarkingai ant stalų eilėmis išdėstyti modernūs mikroskopai. Stengėmės išsiaiškinti šios katedros pavadinimo sąvokas. Histologija, glaustai tariant, – tai biologijos šaka, tyrinėjanti žmogaus audinius ir jų struktūrą, o embriologija tyrinėja žmogaus ar kitos užsimezgusios gyvybės gemalo vystymąsi. Supratome, kad čia be mikroskopų neapsieinama. Histologijos ir embriologijos katedra įkurta 1923 metais atvykusio iš Šveicarijos Berno universiteto profesoriaus E. Landau. Jis ir buvo šios katedros pirmasis vedėjas, dirbęs pagal sutartį iki 1932 metų. Katedrai kurį laiką vadovavo ir jau mūsų minėtas profesorius J. Žilinskas. Nuo 2003 metų katedrai vadovauja profesorė habilituota dr. A. Valančiūtė. Katedra pagrindinį dėmesį skiria eksperimentinės išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto problemų sprendimui. Čia mus labiausiai sudomino Siamo dvynių istorija. Apie tai mums buvo parodytas dokumentinis filmas. Kodėl prie vienas kito suaugę žmonės vadinami Siamo dvyniais? Tai buvo garsiausių dvynių pora, gimusių Siame (Tailande). Suaugę dvyniai Čangas ir Engas Bankeriai, gyvenę XIX amžiuje 63 metus dirbo cirke ir žiūrovams būdavo pristatomi kaip Siamo dvyniai. Jie buvo sujungti kūnų kremzlėmis ir odos ruožu. Lietuvoje 1987 metais gimė Siamo dvynės dzūkaitės Vilija ir Vitalija, suaugusios galvomis. Dvejus metus jos miegodavo vienoje lovoje, buvo maudomos vienoje vonioje. 1989 metais joms buvo sėkmingai atlikta galvų atskyrimo operacija, įgalinusi tolimesnį mergaičių pilnavertį gyvenimą.

Mūsų ekskursijai šauniai vadovavo kaip tik minėtos – Histologijos ir embriologijos katedros dėstytojas profesorius Aleksandras Vitkus, garsėjantis ne tik savo histologiniais, bet ir Lietuvos istorijos tyrinėjimais, jos įvykių sisteminimu. Profesoriaus tęstinės knygos Lietuvos istorijos įvykių chronologija – tai tikra Lietuvos įvykių bei datų enciklopedija. Ji praverčia ne tik istorikams, bet ir mokytojams, mokiniams ir visiems besidomintiems mūsų krašto istorijos puslapiais.

Profesoriaus A. Vitkaus vadovaujama ekskursija tai buvo lyg gyvoji pamoka, mintimis prasidėjusi nuo 1920 metų Aukštuosiuose kursuose įsteigto Medicinos skyriaus, peraugusio į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą. 1930 metais, švenčiant Vytauto Didžiojo jubiliejų, Lietuvos universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu. Pirmasis Medicinos fakulteto dekanas buvo profesorius Petras Avižonis, kiek vėliau įkūręs Akių ligų kliniką. Nauji fakulteto rūmai, suprojektuoti žinomo architekto Vladimiro Dubeneckio, buvo atidaryti 1933 metais. Sovietinę valdžią gąsdino Vytauto Didžiojo vardas – 1940 metais okupavus Lietuvą šis vardas iš universiteto pavadinimo buvo ištrintas. 1950 metais minimas universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą ir Kauno politechnikos institutą. Medicinos instituto vadovu buvo paskirtas profesorius Juozas Kupčinskas – dabartinio LR Seimo nario Ryto Kupčinsko tėvas ir miesto mero Andriaus Kupčinsko senelis. 1989 metais Kauno medicinos institutas virto Kauno medicinos akademija. Po devynerių metų – 1998 m. ši aukštoji mokykla tapo Kauno medicinos universitetu, o 2010 metais kovo mėn. Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti į Sveikatos mokslų universitetą.

Tuo ir baigėsi mūsų minčių pažintinė kelionė….

1-oje nuotraukoje: Prie koplyčios, pažymėtos Dariaus ir Girėno atminimo lenta – Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir kiti ekskursantai

Aviacija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra