Metų apžvalga: nuo besiblaškančio B. Obamos iki milijardus ir amnestijas dalijančio V. Putino

Autorius: Data: 2013-12-31, 14:25 Spausdinti

Metų apžvalga: nuo besiblaškančio B. Obamos iki milijardus ir amnestijas dalijančio V. Putino

Odeta Vasiliauskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

2013-ieji buvo itin svarbūs ne tik Katalikų bažnyčiai: netilo kalbos dėl įvykių Sirijoje ir Irane, JAV nuvilnijo šnipinėjimo skandalai, o Rusijos prezidentas nusprendė įteikti „dovanų“ Ukrainai ir pasigailėti politinių priešų. 

Pontifiko atsistatydinimas

Vasario 11-ąją žaibišku greičiu pasaulį apskriejo žinia, kad popiežius Benediktas XVI atsistatydina. Pasak apžvalgininkų, tai buvo ne tik labai netikėtas, bet iš esmės ir precedento neturintis įvykis. Ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė sako, kad vienu metu netgi imta nerimauti, jog įvyko kažkas labai rimta. Vėliau suvokta, kad Benediktas XVI žengė labai atsakingą ir drąsų žingsnį, nes apskritai bažnyčios istorijoje nieko panašaus nėra buvę.

„Dažnai minimas Celestino atsistatydinimas vis dėlto buvo visai kitokiame kontekste, paskui keli popiežiai buvo atstatydinti. Taigi tai beprecedentis įvykis, pakeitęs požiūrį į pačią popiežystę“, – kalba ji.

Kas taps naujuoju katalikų bažnyčios vadovu, spėliota beveik mėnesį. O kovo 13 d. iš Siksto koplyčios Vatikane pasirodė baltas dūmas, reiškiantis, kad kardinolai antrąją konklavos dieną išrinko naują popiežių.

Iš Argentinos kilęs, buvęs Buenos Airių kardinolas 76 metų Jorge Bergoglio pasirinko Pranciškaus vardą. Popiežiumi pirmąkart išrenkamas jėzuitas, pirmąkart ne europietis, o jo pasirinkto vardo neturėjo nė vienas pontifikas. I. Vaišvilaitė sako, kad, vos pradėjęs vadovauti Katalikų bažnyčiai, popiežius Pranciškus ėmėsi reformų. Pirmiausia – kurijos, nors reformos gairės dar nėra labai aiškiai matomos, taip pat itin pabrėžia ganytojo misiją.

„Tai sukelia labai stiprų atgarsį, nes kasrytinės popiežiaus mišios, per kurias jis sako pamokslą, yra visiškai naujas dalykas. Tikėjimo ir krikščioniško gyvenimo klausimais joks popiežius nėra taip dažnai viešai, paprastai, neiškilminga, kasdiene forma kalbėjęs“, – pabrėžia ambasadorė.

Cheminė ataka Sirijoje

Konfliktas Sirijoje tęsiasi ne vienerius metus, tačiau šiemet, pasak apžvalgininkų, didžiausias dėmesys buvo nukreiptas ne į augantį aukų skaičių, kuris jau viršijo 100 tūkstančių, bet į rugpjūtį surengtą cheminę ataką prie Damasko. Žinomas buvo tik žuvusiųjų skaičius – 1 300, iš jų – daug vaikų, tačiau kas panaudojo cheminį ginklą – prezidento Basharo al Assado režimas ar sukilėliai – bei kokia cheminė medžiaga pražudė žmones, atsakyti turėjo Jungtinių Tautų ekspertai. Jie ir nustatė, kad rugpjūčio 21 d. opozicijos kontroliuojamame Damasko priemiestyje Gutoje buvo paskleistos zarino dujos.

Organizacijos vadovas Ban Ki-moonas tai pavadino karo nusikaltimu. Nors konkrečiai nebuvo įvardyta, kad cheminę ataką surengė režimas, tačiau Vakarų valstybės sakė tuo neabejojančios. Netrukus pradėta kalbėti apie karinę invaziją į Siriją. To norėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama, tačiau pasipriešino Kongresas ir patys amerikiečiai. Britų parlamentas premjero Davido Camerono irgi nepalaikė ir balsavo prieš karinę intervenciją. Vokietija taip pat atsisakė, nors Prancūzija tarė „taip“.

Karo istorijos specialistas Deividas Šlekys sako, kad tokio ginklo panaudojimas yra gana retas atvejis, todėl šiemet buvo imta daugiau kalbėti ne apie režimo keitimą Sirijoje, bet apie cheminę ataką ir kaip su tuo kovoti. „Amerikiečiai bent jau savo strateginiuose dokumentuose masinio naikinimo ginklą įvardija kaip vieną didžiausių grėsmių pasaulio stabilumui. Kai jis buvo panaudotas, JAV negalėjo nereaguoti ir turėjo nuspręsti, kaip reaguoti“, – primena jis.

Anot D. Šlekio, JAV įvaizdžiui Sirijos problemos tikrai pakenkė, nes prezidentas pasirodė neužtikrintas, ėmė blaškytis, nežinojo, ko nori ir ką gali daryti. „Rusija puikiai pasinaudojo šia situacija ir pasirodė tarsi lygiavertė Amerikai, nors iš tikrųjų nėra jai lygi šiomis dienomis. Vis dėlto laimėjo žmonija, nes Sirija sutiko naikinti cheminį ginklą. Klausimas – ar Sirija sunaikins viską. Ar amerikiečiai patikės, kad Sirija viską sunaikino, – antras klausimas. Ir trečias klausimas, ką daryti su Rusija“, – kalba karo istorijos specialistas.

Dilema išspręsta nusprendus naikinti Sirijos cheminius ginklus. Damasko režimas tam nesipriešino. Procesas šiuo metu vyksta ir tikimasi jo pabaigos sulaukti iki kitų metų vidurio.

Nauja Irano politika

Kitas svarbus šių metų tarptautinės politikos įvykis – valdžios pasikeitimas Irane. Į valdžią birželį, laimėjęs prezidento rinkimus, atėjo Hassanas Rouhani. Kalbama, kad naujasis Irano vadovas, nors didžiausią įtaką šalyje ir turi vyriausiasis dvasininkas ajatola, įneš nemažai permainų ir galų gale išjudins branduolinės programos klausimą.

Didžiausiu progresu laikomos lapkričio pabaigoje Ženevoje vykusios derybos, kurios dabar jau vadinamos istorinėmis, mat su Vakarais buvo sutarta dėl Irano branduolinės programos apribojimo. Iranas sutiko tai padaryti mainais į maždaug 7 mlrd. dolerių, kuriuos šalis gaus, nes bus sušvelnintos užsienio sankcijos.

Politikos apžvalgininkas Laurynas Kaščiūnas sako, kad H. Rouhani yra nuosaikesnis vadovas, todėl Iranui atsirado galimybė peržiūrėti Vakarų politiką. „Pasiektas laikinas šešių mėnesių susitarimas rodo, kad didžiulis galvosūkis po truputį sprendžiamas, o prezidentas bando pasiūlyti kažkokį naują tarptautinių santykių receptą“, – kalba L. Kasčiūnas.

Vis dėlto, jo teigimu, tuo labai nepatenkintas Izraelis. „Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu yra aiškiai pasakęs, kad negali pritarti tokiam susitarimui su valstybe, kuri oficialiai kalba, kad Izraelį reikia sunaikinti. Taigi iškart kyla įtampa tarp Izraelio ir JAV“, – pabrėžia apžvalgininkas.

Teheranas, be kita ko, įsipareigojo įsileisti tarptautinius ekspertus, kurie šiuo metu ir dirba šalyje.

Rusijos „dovanos“ Ukrainai

Ukrainai lapkritį Vilniuje nepasirašius asociacijos su Europos Sąjunga sutarties, šalyje kilo masiniai protestai. Tūkstančiai žmonių dieną naktį budi Nepriklausomybės aikštėje. Kiekvieną sekmadienį į aikštę susirenka dešimtys tūkstančių, o kelis gruodžio savaitgalius – ir šimtai tūkstančių žmonių.

Opozicija reikalauja vyriausybę atsistatydinti, žmonės, nepatenkinti prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimu susieti šalies ekonomiką su Rusija, skanduoja „revoliucija“. Tai didžiausios protesto akcijos Ukrainoje nuo 2004 m. vykusios Oranžinės revoliucijos.

Gruodžio pradžioje prieš protestuotojus Vidaus reikalų ministerijos daliniai panaudojo jėgą, ES ir Vakarai pasmerkė tokius veiksmus ir paragino problemas spręsti diplomatinėmis priemonėmis. ES vis dar siekė glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir siūlė šiai šaliai ilgalaikius pokyčius bei ekonominį augimą, o ne trumpalaikę paramą. Vis dėlto į Maskvą nuvykęs V. Janukovyčius pasirašė susitarimą, kuriuo Ukrainai buvo sumažinta dujų kaina ir skirta 15 mlrd. dolerių parama.

JAV norai viską apie visus žinoti

Pasaulio dėmesio centre šiemet buvo ir vadinamieji šnipinėjimo skandalai. JAV centrinės žvalgybos agentūroje ir bei Nacionalinėje saugumo agentūroje kompiuterių specialistu dirbęs Edwardas Snowdenas nutekino 200 tūkst. slaptų dokumentų, atskleidžiančių JAV vyriausybės šnipinėjimo mastą.

E. Snowdenas tapo didžiausiu JAV istorijoje slaptos informacijos nutekinimo iniciatoriumi ir už tai buvo apkaltintas valstybės paslapties išdavimu. Jis vasarą daugiau nei mėnesį praleido Maskvos oro uosto pasienio zonoje, kol Rusija suteikė jam vienų metų laikiną prieglobstį.

Iki šiol reguliariai skelbiami nauji paviešinimai, grindžiami nutekinta medžiaga, sukėlė Europos valstybių įtūžį. Dokumentai atskleidžia, kad slaptosios tarnybos rinko informaciją apie Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitų 34 užsienio lyderių pokalbius.

JAV prezidento atstovas neigia galimus telefoninio šnipinėjimo atvejus ir sako, kad Amerika nesiklausė ir nesiklausys A. Merkel pokalbių. Pasak jo, renkama tik tokių pačių užsienio tarnybų informacija, o ne politikų.

Po šių įvykių pasigirdo svarstymų stabdyti derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties, tačiau manoma, kad susitarti galima kitų metų pabaigoje.

Ėmė silpti JAV autoritetas

Rudenį krizė ištiko JAV vyriausybę, kai, neradus sutarimo dėl federalinio biudžeto, valstybinės institucijos buvo priverstos nutraukti darbą. Kongrese susikirto respublikonų ir demokratų interesai dėl B. Obamos inicijuotos sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos. Pastarąjį kartą JAV tokia situacija buvo susidariusi prieš 17 metų, kai prezidentu buvo Billas Clintonas.

Politikos apžvalgininkas L. Kaščiūnas sako, kad ši situacija parodė didelį vidinį JAV politinės sistemos konfliktą, o tokios gilios takoskyros tarp respublikonų ir demokratų nebuvo nuo 1930 m. „Iš esmės respublikonai ėmėsi blokuoti biudžetą, visą sistemą, nes blokavo algų pakėlimą kontroliuodami Atstovų Rūmus vien dėl to, kad B. Obamos bandymas priartinti JAV socialinį modelį prie europinio modelio (pirmiausia – sveikatos reforma) yra milijardiniai nuostoliai, o pasauline prasme tai smūgis tarptautiniam JAV prestižui“, – kalba L. Kaščiūnas.

Anot apžvalgininko, natūralu, kad B. Obama visą dėmesį turėjo sutelkti į vidaus reikalus ir mažiau dėmesio skirti tarptautiniams santykiams, bet dėl to iš karto sumažėjo JAV dėmesys daugeliui kitų pasaulio problemų ir visame pasaulyje ėmė silpti pačios Amerikos autoritetas.

Skaičiuojama, kad tos 16 dienų, kai buvo visiškai ar iš dalies sustabdytas valstybinio sektoriaus darbas, atnešė maždaug 24 mlrd. dolerių nuostolių. Institucijų krizė baigėsi Kongresui priėmus teisės aktą, pratęsiantį vyriausybės skolinimosi įgaliojimus.

Netikėta V. Putino malonė

Kaip ir kiekvienais metais, gruodžio pabaigoje Rusijos prezidentas prikaustė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį per metinę spaudos konferenciją. Šįkart ji tęsėsi daugiau nei keturias valandas, tačiau, daugelio žurnalistų teigimu, didžiausia naujiena buvo atskleista pasibaigus konferencijai.

Vladimiras Putinas sako, kad buvęs verslininkas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis kreipėsi į jį su malonės prašymu. Nelaisvėje verslininkas praleido daugiau nei 10 metų. Rusijos prezidento teigimu, laiške buvo motyvuojama, kad serga M. Chodorkovskio motina, todėl, pasak V. Putino, žinant šias aplinkybes, galima priimti atitinkamą sprendimą. Jis buvo priimtas kitą dieną ir, praėjus 20 minučių po malonės prašymo patvirtinimo, M. Chodorkovskis išėjo iš kalėjimo.

Buvęs kompanijos „Jukos“ vadovas iškart išvyko į Vokietiją ir netrukus surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė, kad į Rusiją negrįš, naujo verslo nepradės ir nesikiš į politiką. Jis buvo kalinamas už sukčiavimą ir vengimą mokėti mokesčius.

Vakarų šalys šią bylą vadina politine. Politikos apžvalgininkai neatmeta, kad toks V. Putino žingsnis yra bandymas švelninti situaciją prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes, kurias boikotuoti ketina kai kurių šalių vadovai, tarp jų – ir Lietuvos.

Teko atsisveikinti ne tik su garsiais politikais

Lapkričio pabaigoje tragedija ištiko Rygą. Zuolitūdės rajone įgriuvus prekybos centro „Maxima“ luboms, žuvo 54 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Nors iš pradžių buvo teigiama, kad tinklas pastate tik nuomojosi patalpas, vėliau paaiškėjo, kad savininkas yra ta pati „Maxima Group“. Už netinkamą reakciją po tragedijos buvo atleistas „Maxima Latvija“ vadovas.

Ši krizė išjudino ir šalies vyriausybę – Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis priėmė politinę atsakomybę ir atsistatydino. Po nelaimės imta tikrinti masinio susirinkimo pastatų konstrukcijas ir Latvijoje, ir Lietuvoje.

Šiais metais pasaulis taip pat neteko šalių lyderių. Kovo 5 d. paskelbta apie Venesuelos prezidento Hugo Chavezo mirtį. 58 metų ilgametis vadovas sirgo vėžiu, dažnai gydėsi Kuboje. Prezidentas yra sulaukęs daug kritikos dėl autoritarinio valdymo, prastos sveikatos apsaugos padėties, nesugebėjimo tvarkytis su šalyje didėjančiu nusikalstamumu ir korupcija bei bandymų sutelkti galią vienose rankose. Pats H. Chavezas dažnai pasisakydavo prieš JAV užsienio politiką.

Balandžio 8 d. mirė Margaret Thatcher, pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė. Ji šias pareigas ėjo ilgiau nei kuris nors kitas šalies vyriausybės vadovas – 11 metų nuo 1979-ųjų. 87 metų politikė jau seniai sunkiai sirgo ir viešumoje nesirodė. Tačiau jos įtaka tarptautinei ir Didžiosios Britanijos politikai, pasak dabartinio premjero D. Camerono, buvo neabejotina.

D. Cameronas sako, kad M. Thatcher valdžioje atsidūrė, kai buvo visiška suirutė. Dėl jos politikos galima ginčytis ir nebūtinai sutikti su visais sprendimais, tačiau abejoti premjerės veikla buvo neįmanoma.

1982 m., vykstant Didžiosios Britanijos ir Argentinos konfliktui dėl Folklando salų, dėl ryžtingo elgesio M. Thatcher populiarumas labai išaugo. Apie premjerės vadovavimo stilių tuo metu buvo sakoma – „tai vienintelis vyras britų vyriausybėje“. Ji padėjo užbaigti Šaltąjį karą, bet kai kurios ekonominės reformos suskaldė šalį.

Pietų Afrikos Respublikos gyventojai atidavė pagarbą Nelsonui Mandelai. Vienas žinomiausių pasaulio politikos veikėjų, išgarsėjęs dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui, mirė gruodžio 5 d. N. Mandelos sveikata smarkiai pablogėjo, kai birželį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių infekcijos. 1993 m. N. Mandelai už kovą prieš apartheidą buvo skirta Nobelio taikos premija. Iš aktyvaus politinio gyvenimo buvęs prezidentas pasitraukė dar 2004 m., tačiau pasirodydavo labdaros ir visuomeniniuose renginiuose ir buvo itin mylimas tautiečių.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra