Metas ryžtingai Vilniaus m. bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Valstybinės švietimo strategijos 2005-2012 metų gairės numatė kiekvienoje savivaldybėje sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį bendrojo lavinimo mokyklų tinklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 745 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ savivaldybės įpareigotos parengti ir įgyvendinti mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendruosius planus.
 
Vilniaus m. savivaldybė bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planą patvirtino 2005 metų gruodžio mėnesį. 2008 m. savivaldybės švietimo skyrius įvertino pirmojo 2005-2007 m. etapo įgyvendinimą ir parengė šio plano pakeitimus, tačiau jie liko nepatvirtinti. Taigi iki šiol galioja pasenęs, šių dienų realijų nebeatitinkantis 2005 m. bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planas.
 
Vilniuje nuolat keičiasi demografinė padėtis, pastebima ryški mokinių mažėjimo tendencija (2005/2006 mokslo metais savivaldybės mokyklose mokėsi 77 735 mokiniai, o pagal 2008/2009 m. m. rugsėjo 1 d. duomenis mokėsi 68 392 mokiniai, tai yra per tris metus mokinių sumažėjo 12 % procentų). Ypač ženkliai situacija mokyklose pasikeitė lyginant pagal mokymo kalbas (valstybine lietuvių kalba mokinių sumažėjo 8,5 %, rusų – 13,5 %, o lenkų net 22 %).
 
Pagal 2005 m. mokyklų tinklo pertvarkos planą iki 2010 m. buvo numatyta reorganizuoti apie 60 mokymo įstaigų, tačiau pilnai reorganizuota ar pertvarkyta apie penkiolika įstaigų, o tai sudarė tik 25 % visų numatytų reorganizuoti įstaigų. Tenka pripažinti, kad Vilniuje bendrojo lavinimo mokyklų pertvarka iki šiol vyko ne tik labai lėtai, bet ir aiškiai tendencingai dėl buvusios valdančios daugumos politinės valios stokos.
 
Iš jau reorganizuotų mokymo įstaigų didžiąją dalį sudarė mokyklos lietuvių kalba (8 mokyklos arba 21 % visų numatytų reorganizuoti), tuo tarpu iki šiol faktiškai nepertvarkyta nei viena mokykla lenkų ir mišriomis lietuvių-rusų-lenkų kalbomis.
 
2008/2009 mokslo metais vis dar buvo 15 perpildytų mokyklų, kurių antroje pamainoje mokėsi 3 112 mokinių, iš jų net 96 % mokinių lietuvių kalba. Šiems mokiniams sudarytos prastesnės ugdymo ir higienos normų neatitinkančios sąlygos. Akivaizdu, kad tokiose sąlygose siekti ugdymo kokybės yra žymiai sudėtingiau, taip pat padidėja grėsmė mokinių saugumui bei jų sveikatai.
 
Mokiniai savo gyvenamojoje aplinkoje iš esmės vis dar neturi galimybių mokytis tinkamą ugdymo kokybę turinčiose užtikrinti naujo tipo (pradinė, progimnazija, pagrindinė, gimnazija) mokyklose, ypač gimnazijose, kurioms keliami aukštesni reikalavimai. Mokyklų tinklas nesutvarkytas Antakalnio, Žvėryno, Naujamiesčio, Pilaitės, Viršuliškių, Fabijoniškių, Pašilaičių, Verkių ir kitose seniūnijose, dėl ko didelei daliai mokinių tenka važinėti po visą Vilnių arba vaikai priversti gauti nepakankamos kokybės mokymosi paslaugas savo gyvenamojoje aplinkoje (pavyzdžiui Antakalnio seniūnijos mokyklose mokosi apie 2 500 vaikų, tačiau Antakalnis vis dar neturi savo gimnazijos, viena lietuviška vidurinė mokykla perpildyta, o tuo tarpu Joachimo Lelevelio mokykla, kur mokoma lenkų ir rusų kalbomis, užpildyta tik ketvirtadaliu).
 
Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo itin sparčiai tuštėja kai kurios mokyklos, ypač lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis. Todėl, vis delsiant ryžtingai jas pertvarkyti, yra beprasmiškai švaistomos lėšos patalpų, administracijos ir kt. išlaikymui (2009 m. „Kregždutės“ pradinėje mokykloje mokėsi tik 8 mokiniai, Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje mokėsi 266 mokiniai, tai sudarė tik 22 % mokyklos projektinio pajėgumo, Liudvinavo pagrindinėje mokykloje 32, atitinkamai 27 %, Lukiškių vidurinėje mokykloje 368 mokiniai, atitinkamai 31 % ir t. t.). Iki šiol netinkamai tvarkytasi komplektuojant klases. Vis dar yra tokių mokyklų, kur net keliose klasėse mokosi po vieną ar kelis mokinius – Liudvinavo pagrindinės mokyklos rusų kalba trečioje klasėje 1 mokinys, aštuntoje klasėje 2 mokiniai, lenkų k. ketvirtoje ir penktoje klasėse po 3 mokinius, lietuvių k. pirmoje kl. 1 mokinys ir t. t., Panerių pagrindinėje mokykloje pirmoje klasėje 8 mokiniai, antroje ir šeštoje klasėse 5 mokiniai ir t. t. Vien pagal netinkamą pradinių klasių formavimą tokių mokyklų 2008/2009 m. buvo apie 14, iš jų didžioji dauguma mokyklų nevalstybine arba mišriomis kalbomis. Tokia netvarka matoma ir kitų tipų mokyklose. Viena tuščia mokymosi vieta valstybei kainuoja ne mažiau kaip 3 000 litų. Vien Liudvinavo mokykloje iššvaistoma ne mažiau kaip 350 tūkst. litų. Taigi, milžiniškos lėšos, kurios galėtų būti panaudotos mokyklų materialinės bazės gerinimui, remontui ar kitiems tikslams, dabar yra švaistomos vėjais.
 
Kaip jau minėta bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka turėtų būti įgyvendinta iki 2012 m., tačiau Vilniuje vis dar nepertvarkyta ne mažiau kaip 60 mokyklų, tai yra, ne mažiau kaip 50 % visų Vilniaus mokyklų, todėl pats laikas imtis neatidėliotinų veiksmų spartinant Vilniaus mokyklų reformą.
 
Reikia skubiai peržiūrėti senojo mokyklų tinklo pertvarkos plano vykdymą ir priimti šio plano esmines pataisas. Plane, įvertinus šių dienų realijas, numatyti greitą ir kompleksišką mokyklų pertvarkymą vienu metu sąlyginai išskaidytose Vilniaus miesto vakarų, rytų, šiaurinės ir pietų dalyse. Tai dalinai leistų išvengti nevienodų mokymosi sąlygų, netolygaus mokinių srautų pasiskirstymo.
 
Prioritetą pirmiausia reikėtų skirti naujo tipo mokyklų tinklo lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis pertvarkymui projektinių pajėgumų kontekste. Jau nuo 2010 m. rugsėjo 1-os dienos būtina siekti, kad neliktų vaikų, besimokančių antrojo pamainoje.
 
Būtina įvertinti ar tikrai reikalingos visos mokyklos, dalį pustusčių mokyklų tikslingiau pertvarkyti į ikimokyklinio ugdymo ar kitos paskirties įstaigas.
 
Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad mieste yra daug nepilnai apkrautų mokyklų arba tokiomis tapsiančiomis dėl jų numatomo išskaidymo į pagrindinę mokyklą ir gimnaziją. Būtina užtikrinti griežtesnę klasių komplektavimo kontrolę. Į tokias mokyklas reikėtų perkelti pradines 1-4 klases, kurios šiuo metu yra įkurdintos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar mokyklose-darželiuose („Berželis“, „Vilija“, „Aušra“, „Žiogelis“ ir kt.). Atlaisvintos darželių patalpos būtų skiriamos naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms formuoti (tokiu atveju atsirastų sąlygos per 20 naujų grupių įsteigimui, o tai sudarytų 2 naujus standartinio dydžio darželius). Toks sprendimas leistų tiek efektyviau panaudoti mokyklų patalpas, tiek ženkliai ir be didelių investicijų sumažinti eiles į esamus darželius. Pavyzdžiui galima būtų paminėti Vilniaus Justiniškių rajone esančius mokyklas-darželius „Berželis“ ir „Vilija“, kuriose mokoma rusų ir lenkų kalbomis (12 klasių komplektų). „Berželio“ mokyklos vaikai galėtų būti nukreipti į Levo Karsavino ar Sofijos Kovalevskajos vidurines mokyklas. „Vilijos“ mokiniai nukreiptini į nepilnai užpildytą Jono Pauliaus pagrindinę mokyklą. Atlaisvintos darželių patalpos gali būti skirtos lietuviškų grupių formavimui (eilėje į darželius laukia apie 700 Justiniškių vaikų lietuvių kalba, kai tuo tarpu kitomis kalbomis apie 260).
 
Tokiu būdu Vilniaus m. vaikams būtų įgyvendintas vienodų sąlygų sudarymo principas tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek ir visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose.
 
Šiems tikslams įgyvendinti Vilniaus m. savivaldybėje jau sudarytos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės, artimiausiu metu bus parengti ir pradėti įgyvendinti konkretūs darbai.
 
Ryžtingas ir greitas mokyklų pertvarkymas leis ne tik sutaupyti didžiules dabar veltui švaistomas lėšas, bet ir išlygins nevienodas mokymosi sąlygas, bent iš dalies pakels ugdymo kokybę. Tačiau tai tikrai ne viskas – itin svarbu sudaryti sąlygas ugdymo kokybės pakėlimui į naują lygmenį, apimantį tiek kokybiškesnę ir sveikesnę mokymosi aplinką, tiek įvairesnes ugdymo formas, tiek dar daugiau dėmesio skiriant universalių vertybių ugdymui, tiek perimant pažangiausią vakarietišką ugdymo patirtį.

Nuotraukoje: Prof. P. Tamošauskas

Voruta. – 2010, vas. 20, nr. 4 (694), p. 1, 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra