Mes mylim LIETUVĄ!

Autorius: Data: 2014-02-24, 13:52 Spausdinti

Lietuvos Valstybės Atkūrimo diena – Vasario 16 –ąją  pasvaliečiai rinkosi į Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią. Daugumas buvo pasipuošę   trispalve simbolika : vėliavėlėmis, šalikais, kepurėmis, širdelėmis ar  gėlytėmis atlape , bet svarbiausia su tikėjimu ir malda .  Visų veidai ir akys švytėjo ir tarsi sakyte sakė : ,,Mylime tave, mūsų Gimtine, mūsų Lietuva !’’

Pasvalio Jaunieji šauliai – Tėvynės gynėjai su jų  vadovu Algiu Kalvėnu kariškai pasitempę  išsirikiavo   prie savo vėlavos bažnyčioje.

 Šv. Mišios už  Lietuvą

Šv. Mišias už Lietuvos valstybę aukojo Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius.

Bažnyčios chorui atlikus ,, Garbės himną ‘‘ , prasidėjo šv. Mišios.

Šv. Mišių pradžioje klebonas visus parapijiečius pasveikino su Lietuvos Valstybės Atkūrimo švente- Vasario 16 –aja ir pakvietė giliam susikaupimui -  maldai  už Lietuvą.

Parapijos klebonas  pradėdamas  homilija  kalbėjo, kad per Šv. Raštą Jėzus aiškiai , gyvai kalba mums apie įstatymo vykdymą, apie Dievo žodžio ir Jo mokymo svarbą. Moko būti teisiais, teisingais, mylinčiais, supratingais – akivaizdžiai panašiais į Viešpatį, savo pavyzdžiu mokantį  mus ,kaip gyventi.

Drąsiai galime sakyti, kad Jėzus rūpinasi , jog įsiklausytume į kiekvieną ne tik neteisingai nesielgti, bet ir netrokšti to širdyje, o tai reiškia, teisingai žiūrėti, objektyviai vertinti, nepasiduoti pagundoms, elgtis išmintingai. Vadovautis tikėjimu, viltimi ir meile.

Kristaus Evangelija – tikrai Geroji  Naujiena mums, žemės keleiviams. Ji kuria ateitį. Apie tokią – pagrįstą laisvę, vertybėmis – ateities Lietuvą mąstė ir net tie 20 vyrų , jų tarpe ir mūsų kraštietis Jonas Vileišis, prieš 96 -erius  metus, pasirašiusių Vasario 16 – osios aktą. Šie kilnūs valstybės vyrai , nežiūrint tautybės, religinių įsitikinimų  vieningai pasisakė už valstybingumą, demokratiją, savarankiškumą, nepriklausomybę, vienybę, laisvą tautos kūrybą, gyvenimą kuriant savo valstybės – Lietuvos – ateitį.  Jie paliko mums testamentą –  garbingai  gyventi ir dirbti  vardan savo tėvynės – Lietuvos .

Toliau kalbėdamas  klebonas  apgailestavo, kad šiandieninėje aplinkoje yra dar daug kliūčių – nesantaika tarpe žmonių, skurdas, pažeminimas, smurtas  -  kas trukdo siekti vienybės pačioje šeimoje, tautoje , geresnio bei šviesesnio gyvenimo savo valstybėje.

Baigdamas klebonas Albertas  ragino  švenčiant savo valstybės šventę bei  siekiant tobulesnės ateities daugiau rūpintis   savo šeimų  dvasine stiprybe, jose puoselėti krikščioniškas vertybes.  Juk kuo  tvirtesnė  šeima, tuo laimingesnė  valstybė.  Pakvietė  visus susirinkusius pasvaliečius   būti  kilniais, vieningais, oriais Pasvalio, Lietuvos , ir Viešpaties Karalystės piliečiais.‘‘

Šv. Mišių pabaigoje visi  sugiedoję  Lietuvos valstybės himną, dar kartą pasveikinę vienas kitą su švente rinkomės į  miesto aikštę, kur vyko kiti renginiai  Valstybės atkūrimo dienai. Skambėjo dainos apie Tėvynę, Laisvę, Draugystę. Buvo galima paragauti kareiviškos košės. Pagrindinis  šventės akcentas , kai visi susirinkusieji  su dideliu jauduliu  bei patriotizmu širdyse laikė   savo rankose Pasvalio Lėvens bendruomenės pagamintą Trispalvę.

Trispalvė sukurta 2009 – 2011m.

Ši Trispalvė buvo sukurta jau  2009 – 2011 m.   Jos ilgis   apie 75 m. , mes rašėme , kad  74m, šiek tiek buvo patrumpinę ( tuo metu mokyklai vadovavo  mokyklos direktorius Danis Vaišnoras) .  Mums , kurie įdėjome daug darbo vykdant šią akciją – kuriant Trispalvę, gal daugiau rūpėjo ne siekti rekordo , o per kūrybiškumą, vieningumą bei nuoširdumą skleisti meilę   savo Gimtinei, Lietuvai .   Per tuos metus Trispalvė buvo išskleista  šešis kartus , įvairų švenčių proga. Net ,, svečiavosi‘‘ Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje.   2012 m sausio 6 d. gavome laišką iš Vilniaus Angonitos Rupšytės –LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėja , kuri  kvietė   Laisvės gynėjų dienos proga, atvykti su Trispalve į Seimą .

Kūrybiniai darbai – Vasario 16 -ajai

Prasmingi renginiai  vyko ir mokykloje.  Kaip  grupelė mokyklos mokytojų ir  mokinių prisidėjome prie  Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16 –osios paminėjimo . Šiai šventei  pradėjome ruoštis iš anksto, aptarėme darbų tematika, išklausėme visų nuomonės.   Prieštaravimų nebuvo, nes mintys  sutapo.  8 b klasės mokiniai  nutarė atlikti kūrybinius darbus  tema ,, XIX a. pab. – XX a.pr. Lietuvos ir Pasvalio krašto  iškilios asmenybes‘‘. Mokytojos pagalba buvo  išvardintos asmenybės ir surašytos ant lapelių.  Aštuntokai išsitraukė padėtus ant mokytojos stalo lapelius su asmenybių vardais ir pavardėmis.  Mokiniai privalėjo  apie tą asmenybę susirasti medžiagos mokykliniuose vadovėliuose, bibliotekoje, internete.  Medžiaga  turėjo būti istoriška , tiksli, įdomi.  Reikėjo ją  kūrybiškai bei meniškai   pateikti ant didelio standartinio lapo. Lapus parūpino pati mokytoja. Mokiniai prie šių darbų dirbo visą savaitę poromis  Atliekant darbus, į pagalbą skubėjo mokytoja, kuri padėjo surasti papildomos medžiagos.  Po viso triūso, istorijos kabinete išsirikiavo nuostabi  aštuntokų darbų galerija.

Į mus žvelgė iškilios Lietuvos  bei Pasvalio krašto  asmenybės

Į mus žvelgė  iškilios  Lietuvos  bei Pasvalio krašto asmenybes. Tai:  Jonas Basanavičius (1851 -1927) tautiško atgimimo patriarchas, mokslininkas, gydytojas, pirmo slapto lietuviško laikraščio ,, Aušra ‘‘1883 m. įkūrėjas ir redaktorius, Vincas Kudirka ( 1858 -1899), slapto mėnesinio lietuvių žurnalo ,, Varpas ‘‘ sumanytojas ir leidėjas. Tautiškos giesmės‘‘ vėliau tapusios nepriklausomos Lietuvos himnu, kūrėjas, Jonas  Mačiulis – Maironis ( 1892 – 1932 ) kunigas, tautos dainius, apdainavęs tautos didingą praeitį, parašęs, tokius žymius kūrinius kaip ,, Trakų pilis‘‘, ,, Lietuva brangi‘‘, Jonas Biliūnas ( 1879 – 1907 ) tautiško atgimimo rašytojas, publicistas. Jo svarbiausi kūriniai : ,,Laimės žiburys‘‘, ,,Lazda‘‘, ,, Kliudžiau‘‘ , ,, Brisiaus galas‘‘, ,, Ubagas‘‘,   Petrą Vileišis ( 1851 – 1926 ) kilęs iš Pasvalio krašto. Inžinierius, tautiško atgimimo  šauklys. Bendradarbiavęs laikraštyje ,, Aušra‘‘, leidęs laikraštėlį ,, Vilniaus žinios‘‘, statęs tiltus, rūpinosi dabartinės Pasvalio Petro Vileišio gimnazija,   Jonas Vileišis ( 1872 – 1942 ) , kilęs iš Pasvalio krašto. Teisininkas, Didžiojo Vilniaus seimo Vilniuje organizavimo komiteto narys, Lietuvos valstiečių sąjungos, 1907 m. Lietuvos mokslo draugijos organizatorius, Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – 1918 m. vasario 16 d. 1922 m. išrinktas į Seimą, 1923 m. birželio 19 d. Seime su  Aleksandru Stulginskiu pretendavo į Prezidento postą , Gabrielė Petkevičaitė – Bitė ( 1861 – 1943 ), Lietuvos rašytoja, visuomenės ir politinė veikėja.  Gyvendama Joniškėlyje, kaip bitutė puoselėjo lietuvybę Pasvalio krašte: platino draudžiamą lietuvišką literatūrą,  buvo daraktorė – mokė pažinti lietuviškas raides, atliko  švietėjišką ir labdaringą veiklą, Kazys Gumbelevičius ( 1859 – 1941 ), knygnešys, lietuviškos  draudžiamosios spaudos platintojas Pasvalio krašte, Antanas Vienažindys ( 1841 – 1892 ) ,( Justinas Antanas Vienažindys, Vienožinskis, Vienužis ), kunigas, knygnešys, daraktorius, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Kurį laiką kunigavęs Krinčine,  Juozapas Jonas Skvireckas ( 1873 – 1959), kilęs iš Pasvalio krašto, pirmasis vyriausiasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchas – Kauno arkivyskupas, metropolitas, pirmasis viso Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą.

 Darbai šventišku ir patriotišku spindesiu  papuošė parodą

Po to visi darbai buvo aptarti ir įvertinti.  Vertintojai buvo patys mokiniai bei mokyklos psichologė Vilma Gaigalaitė.  Mokinių  darbai šventiškai papuošė parodą prie istorijos kabineto ir mokytojų kambario. Šią parodą papildė dešimtokų kūrybiniai darbai – ,, Afišos ‘‘ – kviečiančios  į  Lietuvos  Valstybės  Atkūrimo  dienos – Vasario 16 – osios šventę ‘‘ bei mokyklos psichologės Vilmos Gaigalaitės  šilti ir išradingi bei verti dėmesio darbai , papuošti tautine simbolika ,, Žmogaus vertybės‘‘ kurias kartais pamirštame mes  mokytojai  ir mokiniai bei tėvai : ,, Dalinkis su draugais!‘‘, ,,Padėk draugui!‘‘, ,, Išlik ramus, net kai  viskas atrodo beviltiškai!‘‘, ,, Laikykis gerų draugų!‘‘, ,, Nors kartą  per dieną kam nors  nusišypsok. Taip pat ir sau!‘‘ , ,,Išreikšk save meniškai‘‘, ,, Labai svarbu, kokie tarpusavio santykiai susiklosto šeimoje ir mokykloje‘‘

,, Gerbkime ir saugokime vieni kitus!‘‘ , ,, Būkime tolerantiški‘‘,  ,, Mandagumas ir sąžiningumas – žmogaus papuošalas!‘‘, ,, Laikas – brangiausias turtas!‘‘

Parengę parodą,   8 b klasės mokiniai ,net ir pertraukų metu  karpė ir spalvino  trispalves širdeles.   Jose mokiniai  įrašė  daug  prasmingų žodžių apie Šeimą, Pasvalį Gimtinę, Lietuvą. Tai : ,, Mylėkime savo šeimą, savo gimtinę!‘‘, ,,Žmogus be tėvynės , lakštingala be giesmės!‘‘, ,, Laisvė – Dievo dovana!‘‘, ,, Kad ir juoda duona valgyt , bet savo Tėvynėj‘‘ , ,, Pagarba Lietuvai!‘‘, ,, Susipažinkime su Pasvalio istorija! ‘‘, ,, Garsinkime savo šeimą, mokyklą, Pasvalį  garbingais darbais!‘‘.  Roneta  Rožėnaitė, Viktorija Survilaitė iš 8 b. klasės dar ilgai triūsė ir gražino parodos sieną  trispalvėmis širdelėmis , kurios vaizdavo saulutės spindulėlius bei šventinį trispalvių lietų. O kad visiems būtų aiškiau, mergaitės   dar padarė debesėlius, saulutę ir prikabino  prie jos,  pačių sukurtus angeliukus, kurie tarsi siunčia šventinį sveikinimą visai mokyklos bendruomenei , Pasvaliui, Lietuvai, net  į tolimiausius pasaulio kraštus išvykusiems  šeimos nariams, bei visiems tautiečiams.  O saulutė , išlindusi iš trispalvio debesies  , tarsi ragina  kuo greičiau visus grįžti į savo gimtinę, juk čia ir kiekvienas kampelis  gražiausias ir mieliausias bei duonelė kvapniausia.

Baigusios parodą Roneta ir Viktorija  dar neskubėjo į namus , o parengė  vaizdingą jos pristatymą . Mergaitėms  gitara pritarė mokyklos psichologė Vilma . Viską nufilmavome vaizdo kamera ir nutarėme šia tema ,  sukurti  video filmą ,, Mes mylim LIETUVĄ! ‘‘.  Parodą ir video filmą dar pristatysime savo  bendraminčiams ir tėveliams.

 Nepamiršome aplankyti kapinių

Šios šventės proga nepamiršome aplankyti kapinių Petro Avižonio gatvėje, kurios saugo to laikmečio dvasią  bei istorijos faktus . Uždegėme žvakutes . Malda ir tylos minute pagerbėme šviesų  jų atminimą. Prisiminėme , jau amžinybėn išėjusį  Pasvalio krašto šviesuolį Albertą Janušonį , kuris yra pasakojęs, kad  prezidento Smetonos laikais, pasvaliečiai  taip pat švęsdavo Vasario 16 –ąją .  Po Šv. Mišių, iškilmingą  eisena, lydint orkestro , atžygiuodavo į šias kapines ir vykdavo šventinis i minėjimas. Sakydavo prakalbas. Grodavo orkestras.  Po to dar ilgai neišsiskirstydavo, šnekučiuodavosi, vaikščiodavo miesto gatvelėmis, dainuodavo kariškas  bei lietuvių liaudies bei  dainas.

 Užrašė kreida žodžius

Vedamos prisiminimų bei šventiškai nusiteikę grįžome į mokyklą. Atvėrę  istorijos kabineto duris, dar ilgai šnekučiavomės, vaišinomės obuoliais, džiaugiamės savo darbais , aptarėme ką įdomaus veiksime namuose  bei sugrįžę į mokyklą. O   atsisveikinant  Roneta ir Viktorija klasės lentoje  nupiešė  didelę širdelę , kurioje užrašė  kreida  žodžius  – Mylim LIETUVA!

 

 2014 m. vasario 23 d.  

Vlada Čirvinskienė 

Vasario 16-oji , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra