Mes jau NATO

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Taip pavadintą proginį seminarą regioninės spaudos atstovams š.m. balandžio 1-2 dienomis Vilniuje surengė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
LR URM Saugumo politikos departamento direktorius Kęstutis Jankauskas perskaitė pranešimą “Lietuvos Respublikos narystė NATO: kokiais sąjungininkais Aljanse mes norime ir galime būti?” 2004 03 29 Vašingtone Lietuvos Respublika teisiškai tapo oficiali Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narė. 2004 04 02 Briuselyje, neformaliame NATO šalių Užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuva pirmą kartą dalyvauja kaip pilnateisė aljanso narė. Lietuva tapo saugesnė. Saugumo garantijos esmė – atgrasos principas, kuris veikia jau nuo aljanso įkūrimo 1949 metais – nė viena narė nuo to laiko nebuvo užpulta išorinių priešų. Vidinį saugumą (kova su teroristais, narkotikų platintojais, nelegaliais migrantais) aljanso šalys stengiasi spręsti, veikdamos už aljanso ribų. Tam reikalinga patikima išorinių sienų apsauga ir karinės misijos užsienyje. Lietuvai dabar būtina išmokti dirbti NATO sistemoje, kontroliuoti rytinę išorinę sieną ir kartu plėsti saugumo zoną – padėti demokratėjimo procesams pirmiausia Ukrainoje ir Gruzijoje, turėti mažas, bet mobilias karines pajėgas, kurios bus naudojamos bendriems NATO uždaviniams atlikti. Taip kaip Lietuvos oro erdvę saugo oro pajėgos tų aljanso šalių, kurios tas pajėgas turi. Lietuva, kaip ir kitos naujai įstojusios šalys, suinteresuota, kad NATO išliktų stipri. Tai supranta visos Lietuvos politinės partijos, nutarusios, kad ir iki 2008 m. krašto gynybai būtų skiriama 2 proc. biudžeto lėšų. Užsienio reikalų ministerijoje veikia “NATO skyrius”, Briuselyje dirba 36 žmonės, sustiprinta slaptos informacijos apsauga.
LR KAM NATO departamento direktorius Saulius Gasiūnas kalbėjo tema “Kiek NATO karinių pajėgų reikia Lietuvoje?” Lietuva dabar turi apie 10 000 kariškių ir apie 8000 rezervistų. Tai ir yra NATO pajėgos Lietuvoje. Oro policijos funkcijas šiuo metu atlieka 4 belgų naikintuvai, dislokuoti Zokniuose, ir britų, danų, norvegų skrydžių valdymo specialistai Kermėlavoje. Iš viso apie 100 žmonių. Ateityje juos pakeis lietuviai. Jokių eksteritorialių NATO bazių Lietuvoje nebus. Kadrų ruošimo ir kiti uždaviniai planuojami šešeriems metams. Dabar suplanuota dvylikai metų. Lietuvos kariuomenei šiuo metu trūksta aprūpinimo (logistikos) kadrų. NATO šalyse 1 kovotoją aptarnauja 7 rėmėjai, Lietuvoje – 1-2. Kadangi kariuomenė turi būti susieta su visuomene ir nuolat atsijauninti, šauktinių artimiausiu metu, kaip ir kitose NATO alyse, nebus atsisakyta. Dabar kasmet yra pašaukiama apie 3,5 tūkstančio jaunuolių.
“Naujieji NATO uždaviniai. Ar karinės misijos už NATO ribų Lietuvai suteikia daugiau saugumo?” – aiškino LR KAM NATO departamento vyr. specialistas Tomas Bitinas. NATO uždavinys – ne teritorinė gynyba, o prevencinė politika. Dabar apie 150 lietuvių karių dalyvauja šešiose misijose. Ne visos jos karinės. Dalyvaujančių karių skaičius nuolat kinta. Lietuvos kariuomenės eilinis profesionalas gauna apie 1000 Lt per mėnesį, būdamas misijoje – dukart daugiau. Karinės misijos už NATO ribų įrodė savo efektyvumą Balkanuose. Tikimasi sureguliuoti ir konfliktą Irake. Jau apie 1500 lietuvių karių įgijo patirties ir pakėlė savo kvalifikaciją dalyvaudami šiose misijose. Per 10 metų apie 1000 karininkų paruošta užsienyje. Misijos – tai ir anglų kalbos, bendradarbiavimo su kitų šalių piliečiais mokykla. Šiuo metu jau Lietuva padeda šalims, būsimoms kandidatėms į NATO: Lietuvos karo akademijoje mokosi kariūnai iš Gruzijos. JAV iškėlė naują NATO uždavinį: plėsti saugumą už NATO ribų nekarinėmis priemonėmis – konfliktiniuose rajonuose kelti žmonių pragyvenimo lygį.
URM Saugumo politikos departamento Grėsmių analizės, krizės valdymo ir tarptautinių operacijų skyriaus vedėjas Gediminas Varvuolis kalbėjo tema “Santykis tarp NATO ir ESDP (European Security and Defence Policy)”. Europos Sąjunga, kaip atskira struktūra, kuria savo saugumo koncepciją, kuri dabar yra derinama ir bus įtvirtinama ES Konstitucijoje. Vykdydama saugumo operacijas, ES kreipiasi į NATO, kuri perduoda jai savo stuktūras konkretiems uždaviniams atlikti ES viduje. ES, perėmusi NATO funkcijas, sėkmingai išsprendė konfliktą Makedonijoje, ruošiasi tai atlikti Bosnijoje ir Hercogovinoje. ES kovos su terorizmu, masinio ginklo platinimu, nusikalstamumu bei stichinėmis nelaimėmis bet kurioje ES šalyje. Tuo suinteresuota ir NATO, kurioje svarbiausius uždavinius sprendžia JAV karinės pajėgos.
Seminaro dalyviai buvo pakviesti vakarienei “Neringos” restorane, kur turėjo progą neformaliai pabendrauti su Seimo nariais ir URM atstovais. Balandžio antrąją jie dalyvavo renginiuose, skirtuose paminėti Lietuvos Respublikos narystę NATO.
Seminaro dalyviais nuoširdžiai rūpinosi URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Matulaitė, Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aušra Semaškienė bei Kristina Imbrasaitė.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra