Meno ir kolekcinių vertybių aukcionas nustebins daug mačiusius meno mėgėjus, bibliotekininkus bei muziejininkus

Autorius: Data: 2020-06-04 , 10:02 Spausdinti

Meno ir kolekcinių vertybių aukcionas nustebins daug mačiusius meno mėgėjus, bibliotekininkus bei muziejininkus

Adomas Galdikas. Malda. ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukciono nuotr.

www.voruta.lt

Šį ketvirtadienį nuotoliniu būdu įvyks 14-asis ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas, kuris vėl pasirengęs nustebinti daug mačiusius meno mėgėjus, bibliotekininkus bei muziejininkus. Pradėkime nuo Lietuvos dailės skyriaus. Pirmiausia tai – vieno garsiausių dailininkų visoje Lotynų Amerikoje, lietuvio Jono Rimšos trys kūriniai, iš kurių, tiek dydžiu, tiek  ryškiais impresionistiniais potėpiais dominuoja drobė „Indėnų šeima“.

Jonas Rimša Indėnų šeima. ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukciono nuotr.

Šio autoriaus kūrybai didelį poveikį turėjo prancūzų impresionistas Polis Gogenas (Paul Gauguin), tad ir jų braižo giminystė neabejotina. Toliau rikiuojasi kitų lietuvių klasikų – Adomo Galdiko, Jono Mackevičiaus, Jono Buračo kūriniai. Išsiskiria A. Galdiko ankstyvuoju kūrybos periodu sukurtas piešinys „Malda“, sukurtas orientalistinio meno įtakoje, J. Mackevičiaus lietuviškas „Miškas“, kuriame galime pajusti Kaprio salos, kurioje jis ilgai gyveno ir kūrė, koloritą, o taip pat J. Buračo gamtinis peizažas „Neveronys“ su Nemuno slėnio vaizdu, tolumoje svajingai pereinantis į pramoninį peizažą su Kauno kaminais.

Lietuvos modernistams atstovauja Kęstutis Zapkus, Algimantas Švėgžda, Algimantas Kuras, Rimas Zigmas Bičiūnas, kiti žinomi dailininkai. Tradiciškai pasiūlyti ir garsių litvakų (Izaoko Kulvianskio, Neemijos Arbit Blato, Bero Zalkindo) darbai – kaipgi be jų? Labai idomus Paryžiaus besimokiusio, Vilniaus dailės draugijos pirmųjų parodų dalyvio B. Zalkindo dvipusis kūrinys „Miškas. Paryžiaus parke“. Šio autoriaus darbai meno rinkoje yra labai reti. Na, ir žinoma neeilinis Makso Bando „Natiurmortas su gėlėmis“. Anot menotyrininko Antano Andrijausko, M. Bando savitos kūrybos braižas atsiskleidė tame, kad jo paveiksluose į vientisą lydinį susiliejo litvakiškos, lietuviškos ir prancūziškos meno įtakos („Melancholijos ir būties tragizmo atspindžiai M. Bando tapyboje“, Logos, 2010 m. sausis-kovas). Vilniaus dailės akademijos skyrių reprezentuoja kūrybiniu brandumu pasižymintys šios akademijos studentų darbai.

Freitagas, Adomas. ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukciono nuotr.

Senųjų knygų skyriuje išsiskiria žymaus Lietuvos pamokslininko Jokūbo Olševskio (1585–1634) pamokslas, pasakytas laidojant Kotryną Habsburgaitę (1588–1631), Lenkijos ir Švedijos karalienę, antrąją Žygimanto Vazos žmoną. Ši knyga, išleista 1631 m. Vilniuje, kadaise priklausė nenustatyto Vilniaus katalikų vienuolyno bibliotekai. Dar galima išskirti Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje dėsčiusio žymaus LDK karo inžinieriaus Adomo Freitago (1608–1650) gausiai iliustruotą veikalą „Karinė architektūra“, išleistą 1685 m. garsiojoje Elzevyrų leidykloje-spaustuvėje Olandijoje. Iš periodinių leidinių turėtų sudominti II pasaulinio karo metų pogrindiniai laikraščiai – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto leistas „Nepriklausoma Lietuva“ (beje, tai pirmasis antinacistinės rezistencijos periodinis leidinys Lietuvoje) ir Lietuvos aktyvistų fronto laikraštis „Į laisvę“. Visada paklausą turi leidiniai su autorių autografais. O jei įrašas skirtas žinomai asmenybei, tai toks autografas yra dvigubai vertingas. Pristatome du tokius leidinius – Viliaus Storostos-Vydūno „Kalėjimas-laisvėjimas“ (Detmoldas, 1947), su autoriaus autografu Elenai Vileišytei-Devenienei ir Izidoriaus Vosyliūno pokario tremtyje surinktos „Liaudies dainos“ (Memmingen, Bavarija, 1949) su autografu Vaclovui Biržiškai.

Istorinės grafikos, dokumentų ir rankraščių skyriaus pažibos – tai du ypatingi, Lietuvos Bažnyčios ir literatūros istorijai svarbūs rankraščiai: basųjų karmelitų Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kapitulos aktų knyga, pildyta 1733–1823 m., ir XIX a. gyvenusios vilnietės Juzefos Voigt, Vilniaus vaistininko Ernesto Voigto žmonos, atminimų albumėlis su įrašais, tarp kurių yra ir žymaus poeto Liudviko Vladislovo Kondratovičiaus-Sirokomlės bei jo žmonos Paulinos pasirašytas eilėraštis.

Jonas Mackevičius Miškas. ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukciono nuotr.

Vaitkuškio grafienės Sofijos Kosakovskos 1899 m. nuotrauka, daryta jos sutuoktinio grafo, garsaus fotografo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio – aukciono skyriaus „Lietuvos fotografija“ įsidėmėtinas akcentas. Taip pat yra ir kitų XIX a. Lietuvos fotografijos klasikų (M. G. Butkovskio, J. Čechavičiaus, A, Sveikovskio) nuotraukų, kuriose – Vilniaus vaizdai bei to laikmečio žmonės.  O pabaigai – nedidelė „Įvairenybių“ skyriaus sensacija: popierinė dėžutė su Kazimiero Štralio cukrainės „Baltasis štralis“ etikete. Tuo metu, kai jam priklausiusio namo trečiajame aukšte 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Valstybės atkūrimo aktas, jo cukrainė veikė pirmajame to paties pastato aukšte.

ARS VIA aukcionas vyks 2020 m. birželio 4 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Dominikonų g. 3, Vilnius, nuotoliniu būdu.

Naujienos Renginiai



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra