Memorialinė lenta Lietuvos šviesuoliui A. Sušinskui (minint mirties 10-mečio sukaktį)

Autorius: Data: 2015-05-19, 10:24 Spausdinti

Rimantas SKAISTIS, Trakų Vokės bendruomenės „Versmė“ garbės narys

Prieš dešimtį metų užgeso ryškus Tėvynės žiburys Aloyzas Sušinskas. Žiburys užgeso, tačiau jo skleistos šviesos užmaršties tamsa jau nepajėgs užgožti, nes savo gyvenimu ir kūryba Aloyzas paliko gilų pėdsaką, vedantį mus iš praeities per dabartį į ateitį.

Aloyzo tėvai – Vincas ir Rozalija Sušinskai – buvo pažangūs ir darbštūs visuomenininkai; V. Sušinskas buvo aktyvus lietuvybės puoselėtojas, religinės ir istorinės lietuviškos spaudos platintojas, aktyvus Šaulių sąjungos, Ugniagesių draugijos narys, Dzūkijos muziejaus kūrėjas. Natūralu, kad ir sūnus Aloyzas, jauniausias iš 13 vaikų, nuo pat vaikystės domėjosi krašto praeitimi, jo žmonėmis. Sėkmingai baigęs vidurinę mokyklą Lazdijuose, įstojo ir baigė agrarinius mokslus Žemės ūkio akademijoje, tapo šių mokslų daktaru, parengė ir paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.

1956 m. Trakų Vokėje įsikūręs Žemdirbystės instituto Vokės filialas čia sutelkė mokslininkus, vėliau savo darbais garsinusius T.Vokę. Tarp jų buvo A.Sušinskas. Čia apsigyvenęs 1965 m., 1966m. vedė Mildą Oną Tolušytę, sulaukė sūnaus (tragiškai žuvęs), dukros, vaikaičių.

1871 m. tapęs agrarinių mokslų daktaru, greta vaisingos profesinės veiklos Aloyzas rinko ir kaupė žinias apie istorinius įvykius, juos nagrinėjo, domėjosi ir skelbė, kad ateinančios kartos žinotų savo tautos ir jos valstybės gyvenimo tėkmę ir prasmę. Priklausė Kaimo rašytojų sąjungai, vėliau – Nepriklausomųjų rašytojų sąjungai, išleido net septynis spaudos rinkinius. Atgimimo metais jam rūpėjo Sąjūdžio planai ir veikla, lietuvybės stiprinimas Vilnijos krašte, gimtos Dzūkijos kraštotyra, istorinė atmintis, ką skelbė Tėvynės pažinimo draugijos laikraščio „Gimtinė“ puslapiuose. Jis buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos, Lietuvos knygnešio ir Tėviškės pažinimo draugijų valdybos narys, nešė kitų, fiziškai užgesusių, žiburių šviesą, paskelbė prisiminimus apie archeologą Petrą Tarasenką, kunigus Joną Reitelaitį, savo dėdę, iškilų atetininkijos šviesuolį Alfonsą Sušinską (Aloyzas parašė ir išleido 20 sonetų, pavadintų „Žmogiškojo pavasario giesmininkui“, skirtų dėdei), Nikodemą Švogžlį-Milžiną, aprašė 125 personalijas (kunigai dr. Motiejus Gustaitis, Antanas Milukas, Jonas Totoraitis ir kt.), domėjosi grafų Tiškevičių istorija, sudarė jų giminės genealoginį medį.

Trakų Vokę 1998 m. prijungus prie Vilniaus miesto, čia įsikūrė Panerių seniūnija. Seniūnijos pirmuoju pagalbininku ir draugu tapo Aloyzas Sušinskas, kuris buvo seniūnijos talkininku, išsamių žinių apie Trakų Vokę šaltiniu. Apkeliavęs Lietuvą, nuoširdžiai pamilo T. Vokę, kurioje prabėgo didesnė jo gyvenimo dalis, kruopščiai tyrinėjo ir gerai susipažino su jos istoriją. Gražios šeimos tradiciją, darbštumą, pareigingumą, sąžiningumą tęsia dukra Živilė. Vaikaičiai Džiugas ir Marius, paveldėję senelio kūrybinę ugnelę, domisi muzika, daile.

Trakų Vokei nuo jos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose šiemet sukanka 640 metų, anuomet čia vyko aršus mūšis tarp Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo pulkų ir kryžiuočių ordino. Tolimesnę T. Vokės raidą ženklino dvasiniai ir kultūriniai įvykiai, kuriuos šiandien liudija neorenesanso rūmai pagal Leonardo Markoni projektą, suformuotas prancūzų architekto ir botaniko Eduardas Andrė parkas, iki šiol veikianti koplyčia.

Šių metų gegužės 1 d. vyko Aloyzo artimųjų ir bendruomenės rūpesčiu organizuotas renginys – memorialinės lentos prie namo, kuriame Aloyzas gyveno (Trampolio g. 4), atidengimas. Memorialinę lentą su A.Sušinsko atvaizdu sukūrė dailininkas Ojaras Mašidlauskas. Į renginį susirinko Aloyzo giminės, draugai dvasiškiai, kaimynai, bendruomenės „Versmė“ nariai. Lentą pašventino Aloyzo klasės draugas, dr. kun. Kazimieras Ambrasas SJ. Po šio renginio koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už velionį.

Aloyzo našlė Milda savo ir dukros Živilės šeimos vardu dėkojo dailininkui už memorialinės lentos sukūrimą, kalbėtojams – šių eilučių autoriui ir ilgamečiam Aloyzo bendradarbiui Alfonsui Selevičiui bei visiems renginio dalyviams.

Nuotrauka: Renginio prie memorialinės lentos akimirka (Susinskas1.jpg)

Mes, Trakų vokiškiai turime būti dėkingi likimui, kad Aloyzas gyveno ir kūrė mūsų aplinkoje, kad daugeliui teko patirti jo, krikščioniška meile alsuojantį, širdims mielą bendravimą.

Renginys tapo įsimintina diena, papildžiusia garbingą Trakų Vokės istoriją.

In memoriam , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra