Memorandumo dėl lenkų padėties Lietuvoje komentaras. MEMORANDUMAS, ADRESUOTAS LENKIJOS VALDŽIAI, SNO IR EUROPAI, PARAŠYTAS 1990 LIEPOS 1 D. DVIDEŠIMT DEVYNIŲ LENKIJOS PILIEČIŲ

Autorius: Data: 2013-08-06, 15:12 Spausdinti

Evaldas GEČIAUSKAS

Memorandumas (M.). Prieš antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo Lenkijos valstybės integrali dalis.
Komentaras (K.). Taigi nė žodžio apie 1920 m. Lietuvos sutartis su Rusija ir Lenkija, kaip Rytų Lietuva buvo Lenkijos okupuota.
M. 1939 m. sutartis, sudaryta, hitlerinės Vokietijos ir stalininės Tarybų Sąjungos, nulėmė dalies Vilnijos prijungimą prie Lietuvos.
K. Kad tai buvo grąžinimas laikantis 1920 m. sutarties ir kad šis rajonas per amžius priklausė Lietuvai, kaip lietuvių etninė teritorija ir valstybės branduolys, autoriai nutyli.
M. Tokio Vilnijos, per amžių sudariusios etninį ir ūkinį vienetą, faktiško padalijimo iniciatorė buvo hitlerinė Vokietija.
K. Vilniaus rajonas nuo amžių buvo etninės Lietuvos dalis, o ne ypatinga atskira etninė ir ūkinė sritis.
Rytų Lietuvą suskaldė Tarybų Sąjunga, o ne Vokietija.
M. Vilniuje ir Vilniaus krašte nuo seno gyveno daugiausia lenkai.
K. Šis melas grindžiamas tik XX amžiaus situacija Vilniaus krašte. XIX amžiuje Vilniaus gyventojų dauguma sudarė žydai ir rusai.
M. Prieškarinė Lietuvos Respublikos valdžia ne kartą pasisakė už Vilnijos, kurioje gyvena lenkai, prijungimą prie Lietuvos…
K. Anot autorių, čia lietuviai negyveno, Vilnius nėra amžinoji Lietuvos sostinė, Vilniaus apylinkės nepriklausė Lietuvai.
Autorius matyt skiria savo rašinį žmonėms, nežinantiems Lietuvos istorijos.
M. Prijungus Vilniją (1939 m.) Lietuvos valdžia (…) pasirinko greito brutalaus Vilnijoje gyvenančių lenkų tautybės gyventojų lietuvinimo kursą.
K. Autoriai tartum negirdėjo, kad Lenkijos okupacijos metais lietuviai Rytų Lietuvoje buvo užrašomi lenkais, iš 156 privačių ir 52 valstybinių lietuviškų mokyklų iki 1938 m. likviduotos beveik visos – paliktos tik 4 lietuviškos mokyklos, buvo atvirai vykdoma lietuvių polonizacija.
M. 1945 metais lenkų visuomenė, galima sakyti, buvo prievarta perkeliama į Lenkijos Liaudies Respubliką.
K. Autoriai nutyli, kad Lenkijos okupacijos metais Rytų Lietuvon buvo atkelta iš Lenkijos apie 100 tūkst. kolonistų (osadnikų), karo metais apsigyveno daug karo pabėgėlių.
M. Taigi besikeičiančių Lietuvos valdžių vykdoma nuosekli lenkų lietuvinimo akcija po fizinio jų naikinimo tęsiama eilinių totalitarinių režimų.
K. Nuo 1950 m. TSKP buvo vykdoma lietuvių polonizacija, o vėliau lenkų rusifikacija. Kuo čia dėta Lietuvos valdžia?
M. Vilnijoje kompaktiškai gyvenančių daugiau kaip 300 tūkst. lenkų tautybės gyventojų diskriminacija jaučiama daugelyje šakų. Vilniaus lenkams daromos kliūtys įgyti aukštąjį išsilavinimą aukštosiose Lietuvos mokyklose, praktiškai jiems neleidžiama mokytis vienintelėje Lietuvoje Kauno dvasinėje seminarijoje. Keletą dešimtmečių nebuvo leidžiama naudotis lenkų televizija, buvo daromos kliūtys leidžiant lenkiškus laikraščius ir knygas. Vienintelis dienraštis, leidžiamas Lietuvoje lenkų kalba, „Kurjer Vilenski“ – Lietuvos Respublikos AT ir MT organas, kur dominuoja lietuvių nacionalistinis judėjimas už persitvarkymą – Sąjūdis.
K. Visoje Lietuvoje tegyvena 258 tūkst. lenkų, aukštosios mokyklos visiems prieinamos konkurso keliu (kaip Lenkijoje), Kauno seminarijoje studijuoja ir lenkai. „Kurjer Vilenski“ – ne Sąjūdžio laikraštis.
A. K. nusipelnė lietuvių tautos paniekos už seną antilietuvišką veiklą ir tikrai yra niekinama, žydų žudynes organizavo hitlerininkai, o jiems tik talkininkavo lietuviai, rusai, ukrainiečiai.
M. Dėl nuosekliai Vilnijoje vykdomos lenkų nutautinimo akcijos mokyklų skaičius su lenkų dėstomąja kalba nuo 345 1952-53 metais sumažėjo iki 92.
K. Po 1950 m. VKP (b) CK nutarimo daug lietuviškų mokyklų paversta lenkiškoms pereinant į rusų kalbą. Vėliau stambinant mokyklas, lenkiškų mokyklų sumažėjo; betgi lietuviškų mokyklų skaičius irgi sumažėjo!
M. Lenkiškų parapijų skaičius nuo 80 sumažėjo iki 60, be to, maždaug 50-tyje jų dirba lietuvių tautybės kunigai, kurių svarbiausias tikslas paprastai yra ne pastoralinė veikla, o lenkų nutautinimas.
K. Parapijų gyventojai mišrūs. Pamaldos vyksta lenkų ir lietuvių kalbomis arba tik lenkiškai. Koks čia įžvelgiamas nutautinimas?
Dėl arkivyskupo Steponavičiaus pozicijos teko girdėti kitokių priekaištų. Reiškiamas nepasitenkinimas dėl jo nuolaidžiavimo iš Lenkijos atvykstančių kunigų savivalei.
M. Parapijose, kuri daugiausia gyvena lenkų, jų pastatytose bažnyčiose šv. Mišias, liturgiją ir pamokslus jie priversti klausyti lietuvių kalba, kurios pagyvenę žmonės visiškai nesupranta. Taip yra Vievyje.
K. Beveik visos bažnyčios Lietuvoje buvo pastatytos seniai, kai visi Lietuvos kaimo gyventojai laikė save lietuviais ir lenkų tarp valstiečių dar nebuvo. O Vievyje kiekvieną sekmadienį Votyva laikoma bendrai lenkams ir lietuviams lotynų kalba. Šv. Raštas skaitomas lenkiškai per šv. Mišias. Prieš Votyvą giedamas Rožančius lenkiškai. Taip yra nuo seno. Pamaldos pagal gyventojų pageidavimą laikomos lenkų kalba.
M. Reikia pabrėžti, kad daugiau kaip 300 tūkst. žmonių lenkų katalikų bendruomenė Lietuvoje neturi nei savo lenkų vyskupo, nei lenkų dvasinės seminarijos.
K. Lenkų tėra iš viso 258 tūkst., ir ne visi lenkai katalikai.
M. Lietuvos valdžia neleidžia net galvoti apie lenkų universiteto atidarymą Vilniuje. 1579 metais Vilniuje įkurtas lenkų Stepono Batoro universitetas buvo uždarytas 1939.XII.15. Lietuvos smetoninės valdžios, profesoriai atleisti neaprūpinant pragyvenimo lėšomis.
K. 1579 m. Lietuvos didikų, Vilniaus vyskupo ir jėzuitų pastangomis buvo įkurtas lotyniškas jėzuitų universitetas, Stepono Batoro universitetas įsteigtas 1919 m. 1939 m. jis buvo perorganizuotas. Profesoriai pasitraukė savo valia, o kai kurie liko dirbti.
M. Visa Lietuvos Respublikos švietimo sistema sudaryti kliūtis lenkams stoti į aukštąsias mokyklas, taip pat neleidžiant atidaryti aukštosios lenkų mokyklos.
K. Lenkams stoti į Lietuviškas aukštąsias mokyklas kliūčių nėra, Lietuvoje nėra rusiškos aukštosios mokyklos, nėra ir lenkiškos.
M. Vilniuje lenkų švietimo padėtis gana apverktina. Lietuvos valdžia neduoda leidimo statyti naujų lenkiškų mokyklų.
K. Naujame Vilniaus rajone bus statoma lenkams mokykla, atidėjus vėlesniam laikui lietuviškos mokyklos statybą.
M. Vilnija planingai tapo vargingiausiu regionu šiuolaikinėje Lietuvoje.
K. Kraštas nuskurdo Lenkijos okupacijos metais ir valdant Komunistų partijos funkcionieriams nelietuviams.
M. Taip pat žinoma atvejų, kai lietuviai gydytojai, dirbantys Vilniaus krašte, atsisako suteikti pagalbą seniems lenkų tautybės pacientams, nemokantiems lietuvių kalbos.
K. Kaltinimas neargumentuotas, pasisavintas iš rusų „Jedinstvos“ arsenalo.
M. Vilnijoje lenkai gamina apie 10 proc. Lietuvos Respublikos nacionalinių pajamų, tačiau naudojasi tik nežymia jų dalimi.
K. Labai įdomu, kas ir kaip tai apskaičiavo.
M. Vilniaus vyskupo Steponavičiaus potvarkiu lenkų visuomenė neturi teisės klausyti šv. Mišių lenkų kalba Vilniaus Katedroje, kurią statė daugiausia lenkai ir kurioje buvo laikomos pamaldos lenkų kalba nuo 1387 metų.
K. Vilniaus Katedrą statė ir atstatinėjo įvairių tautybių statybininkai, o pamaldos nuo 1387 metų buvo laikomos lotynų kalba.
M. Pastaruoju metu Vilnijoje lenkus sukrėtė naujas beteisiškumo pasireiškimas. Lietuvos administracinė valdžia lenkų žemvaldžiams priklausančią žemę ėmė dalinti ateiviams iš Lietuvos.
K. Žemė grąžinama ar duodama tik to paties kolūkio nariams.
M. Deja, buvusios ir dabartinės Lietuvos Vyriausybės planingai vykdoma Vilnijos ir etninės Lietuvos teritorijos gyvenančių lenkų diskriminacija iki šiol nesukėlė Lenkijos valdžios Varšuvoje atitinkamos reakcijos.
K. Vilnija irgi etninė Lietuva, diskriminacija išgalvota. Išgalvotu pagrindu raginama kištis į kitos valstybės vidaus reikalus.
M. Lenkų komunistinė vyriausybė, taip pat ir dabartinė valdžia tarytum nepastebi problemos ir kiti šiol neparengė globalinio pagalbos lenkų gyventojams plano.
K. Atviras raginimas kištis į kitos valstybės reikalus.
M. Mes, pasirašiusieji šį memorandumą, (…) reikalaujame Vilnijoje, kurios teritorijoje kompaktiškai gyvena lenkų tautybės gyventojai, sukurti lenkų nacionalinę teritorinę savivaldą su visomis teisinėmis šio žingsnio pasekmėmis (taip pat ir lenkų administracijos sudarymo bei lenkų kalbos pripažinimo valstybine).
K. Tai irgi diktatas kitai valstybei.
M. Dešimtmečiais nuosekliai vykdomos lenkų gyventojų depolonizacijos ir diskriminacijos akivaizdoje tai vienintelis kelias, garantuojantis lenkams, gyvenantiems Vilnijoje, žmogaus ir piliečio teises.
K. Žmogaus ir piliečio teisės lenkams pripažįstamos, diskriminacijos nėra, buvo rusifikacija.
M. Dabar Lietuvos Respublika yra daugianacionalinė valstybė. Tautinės mažumos čia žymiai viršija 20 procentų visų gyventojų. Kas penktas ir net kas ketvirtas gyventojas – nelietuvis. Tokia padėtis verčia greičiau spręsti nacionalines problemas. Lietuvos valdžios kraštutinio nacionalistinio kurso akivaizdoje ši problema yra labai aštri. Todėl prieš imantis bet kurios iniciatyvos, liečiančios Lietuvos Respublikos suverenitetą, pirmiausia Vilnijoje turi būti įvesta lenkų nacionalinė savivalda.
K. Tarp Lietuvos gyventojų tiksliai 20 proc. nelietuvių. Lietuvos valdžios nacionalinė politika labai tolerantiška. Rusų tautinė mažuma Lietuvoje – gausesnė negu lenkų ir seniau įsikūrusi Lietuvoje – nereikalauja savivaldos. Lenkų kultūrinė autonomija Lietuvoje teikia jiems žymiai didesnes galimybes negu Baltarusijoje ir Ukrainoje. Pasisakymas prieš Lietuvos suverenitetą, rodo, kad memorandumo autorius patenkina lenkų padėtis Tarybų Sąjungoje. Ko jūs iš tikrųjų siekiate?
M. Reikia pripažinti taisyklę – visų pirma išspręsti nacionalinius klausimus Lietuvoje, o vėliau – suverenitetas.
K. Iš šalies negalima primesti nacionalinių problemų sprendimo, suvereni valstybė pati spręs šias problemas.
M. (…) dabartinė Lietuvos valdžia (…) beatodairiškai ir akiplėšiškai laikosi jau daugelį šimtmečių Vilnijoje kompaktiškai gyvenančių lenkų tautybės žmonių tramdymo ir depolonizavimo politikos.
K. Daug kartų kartojamas melas netaps tiesa. Kur įrodymai?
M. Reikalaukame, kad visose derybose, vedamose dabartinės Lietuvos valdžios, Lietuvos Respublikos naujojo valstybinio ir ekonominio statuso klausimais dalyvautų taip pat tikrieji lenkų nacionalinės teritorinės savivaldos Vilnijoje įkūrimui parengti išrinktos Koordinacinės deputatų tarybos atstovai.
K. Keista, kad Lenkijos gyventojai formuoja Lietuvos delegaciją deryboms su Tarybų Sąjunga.
MEMORANDUMO DALIS.
REZULTATAI IR IŠVADOS

M. Šį memorandumą pasirašiusieji siekia atkreipti Lenkijos Respublikos valdžios, taip pat lenkų ir pasaulio visuomenės dėmesį į tragišką lenkų, kurie daugelį amžių gyvena Vilnijos teritorijoje ir kurie 1939 metų rugpjūčio 23 d. Ribentropo-Molotovo pakto rezultate atsidūrė Lietuvos Respublikos sudėtyje, visuomenės padėtį.
K. Tariamai tragišką lenkų padėtį palyginus su jų padėtimi kitose valstybėse, paaiškėtų reali situacija. Apie lenkų gyvenimą Rytų Lietuvoje daugelį amžių nėra rašęs ne vienas rimtas lenkų istorikas. Dauguma lenkų čia atsirado kaip polonizacijos rezultatas.
M. Tuomet sudaryta sutartis tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Tarybų Sąjungos valdžios nulėmė dalies Vilnijos, kuri buvo integralinė Lenkijos valstybės, dalis, prijungimą prie Lietuvos. Tokio Vilnijos, nuo amžių buvusios etniniu, kultūriniu ir ūkiniu vienetu, padalijimo iniciatorė buvo hitlerinė Vokietija.
K. Vilnija buvo ne integralinė Lenkijos valstybės dalis, bet Lenkijos okupuota „Vidurinė Lietuva“. Vilnija nuo gilios senovės buvo etninė lietuvių teritorija ir niekada nesudarė atskiro etninio, kultūrinio ir ūkinio vieneto. Rytų Lietuvą suskaldė ne hitlerinė Vokietija, o Tarybų Sąjunga, nesugrąžinusi Lietuvai visos teritorijos pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį.
K. Memorandume teigiama, kad šioje teritorijoje gyvenantys lenkai iki šiandien diskriminuojami ir nutautinami. Diskriminacija – prasimanymas, o nutautinimas – savanoriškas rusėjimas vyko ne dėl Lietuvos valdžios kaltės.
M. Lietuvos respublika – daugianacionalinis kraštas. Kas penktas arba kas ketvirtas Lietuvos pilietis nėra lietuvis. Reikalaujame, kad nepaprastai aštri Lietuvos lenkų problema būtų išspręsta iki galo ir prieš išsprendžiant Lietuvos suvereniteto klausimus.
K. Paskutiniojo ir ankstesnių gyventojų surašymo duomenimis, lietuviai sudaro 80 proc. Lietuvos gyventojų. Būtų labai humaniška, jeigu vietoj Lietuvos vidaus reikalų sprendimo ponai pasiūlytų Lenkijos valdžiai suteikti lietuviams, baltarusiams ir ukrainiečiams, gyvenantiems savo etninėse žemėse Lenkijos užgrobtoje teritorijoje, tokią kultūrinę autonomiją, kokią turi lenkai Lietuvos Respublikoje, lietuvių etninėje žemėje!
M. Kad Lietuvoje būtų išspręsta daugiau kaip 300 tūkstančių lenkų tautybės gyventojų problema, būtina.
K. 1989 m. sausio mėnesio gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 258 tūkst. lenkų. Toliau Memorandume išdėstomi aštuoni reikalavimai Lietuvos Respublikai.
M. 1. Įgyvendinti žmogaus ir piliečių teisių nuostatas…
K. Lietuvos Respublikos laikinajame pagrindiniame įstatyme tos nuostatos yra įrašytos. Kitos Lietuvos tautinės mažumos yra lojalios Lietuvos Respublikai. Tiktai lenkai, faktiškai esantys privilegijuotoje padėtyje, kelia nepagrįstas pretenzijas.
M. 2. Sukurti Vilnijos teritorijoje, dabar priklausančioje Lietuvos Respublikai, lenkų savivaldybinę nacionalinę teritorinę apygardą… su visomis šio akto politinėmis, teisinėmis, visuomeninėmis ir kultūrinėmis pasekmėmis, kaip antai lenkų administracijos sukūrimas ir lenkų kalbos pripažinimas valstybine.
K. Nedera kištis į kitos valstybės vidaus reikalus ir kelti nepagrįstas pretenzijas.

„Voruta“ Nr. 14 (17) 1990 m. lapkritis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra