Melsvai sidabriškas sielos polėkis
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
„Dailininko ir gamtos pokalbis, įvairus ir nevienodas, audringas ir ramiai ilgesingas, graudus ir linksmas, kartais liūdnas ar virpančiai nervingas. Kai šis pokalbis pavyksta, kai lieka iš jo įdomios, raiškios spalvos ir formos, patiriame meninį išgyvenimą.“(Leonardas Tuleikis).
Lietuvių menininkės akvarelistės Ramūnės Lebedytės kūryba neabejotinai rodo, kad jos pokalbis su gamta visuomet pilnas jausmų ir išgyvenimų. 2010 m. lapkričio 23 d. atidaryta šios dailininkės darbų paroda Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje leidžia pajausti individualų jutiminį menininkės santykį su gamta ir kosmosu.
Ramūnė labai tikisi, kad tokia paroda šių dienų kartai – jauniems žmonėms, kurie tęs mūsų pradėtus darbus, bus niekuo neįpareigojantis „švelnus gyvenimo prisilietimas“, dar viena gyvenimo pažinimo įvairovės išraiška, skatinanti saviraiškai ir atvirumui su pačiu savimi. Jaunimo ugdymas per meną labai svarbus kiekvienos mokyklos gyvenime. Tai lyg viena svarstyklių pusė, atsvara kitai, ant kurios sudėtas lietuviškas susvetimėjimas, pavydas, blaškymasis, arogancija, melas, intrigos, sparčiai besiveržiančios į mūsų gyvenimą naujos technologijos, negailestingai naikinančios žmogaus jausmus, dvasingumą. Dailininkė kadaise mokėsi šioje mokykloje, o vėliau, po studijų, pati mokė vaikus matematikos, todėl surengti savo kūrybos parodą mokyklos 95-mečio proga jai buvo ir garbinga, ir malonu.
Žinoma suomių tapytoja, Vantaa miesto menininkų asociacijos narė, atsakinga už tarptautinius menininkų mainus, Paula Holopainen, taip apibūdino lietuvių dailininkės kūrybą: „Suomijoje nėra paveikslo, kuris galėtų būti palygintas su R. Lebedytės akvarelėmis. Žiūrėdami į jos kosminius peizažus, ežerus, matome, kaip vandens ir dangaus stichija susijungia į vieną meninę visumą.“
Suvaldyti tokią įnoringą panelę, kaip akvarelė, priversti ją paklusti pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Tik kruopščiu kasdieniu darbu gali priversti vandens ir dažų sroves tekėti taip, kaip pageidauji. Taip pamažu atsiranda meistriškumas. „Čia kaip ir grojant kokiu nors muzikos instrumentu. Nepaėmei dieną ar kelias instrumento į rankas ir jauti, kad sunkiau sekasi jį valdyti“, – teigia Ramūnė.
Menininkų ir kitų vertintojų tarpe esama ir kritiškų R. Lebedytės kūrybos vertinimų. Viena nuomonė ta, kad jos kūryboje pernelyg daug atsitiktinumo elementų. Kita nuomonė – kaip galima pasverti, įvertinti paukščio čiulbėjimą? Jis gieda, nes jam smagu giedoti ir tai džiugina mūsų širdis. Ramūnė taip pat nesistengia niekam nei įtikti, nei patikti, nei prie kažko pritapti.
Dailininkės meistriškai įvaldytas dažų liejimo būdas, vandens, dangaus ir kosmoso įspūdis bei įvairios jų transformacijos išreiškia jos sielos dinamiką, vidinį jausmų šėlsmą, ekspresiją. Kosminius vaizdus ženklina ne tikrovės formos, o Ramūnės dvasios būsenos. Tai – vidinio kosmoso labai muzikalūs ritmiški vaizdiniai, kuriuose jaučiama meilė Tėvynei, gamtai, visatai, nerimas, net mūsų gyvenimo tragiškumo užuominos. Dominuoja šviesus mėlynų–violetinių–sidabro atspalvių os sielos polėkis, suteikiantis jėgų ir noro gyventi, kurti, džiaugtis kiekviena diena ir teikti džiaugsmą artimiesiems, draugams, kolegoms. Ši paroda, kaip ir daugelis kitų jos parodų, surengtų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Afrikoje ir kt., – tai jos dvasios kelionė, kuri dažnai prasideda nuo žvilgsnio į dangų, jūrą, paukštį, žmogų, kelią ir nuoširdus dalijimasis geromis emocijomis, mintimis, prisiminimais. Kiek surengta individualių ir bendrų parodų, šiandien Ramūnei būtų sunku įvardyti.
Išlaisvinusi savyje gebėjimą kurti, įgijusi pasitikėjimo savo kūrybinėmis galiomis, Ramūnė prisijaukino spalvas ir vandenį. Jos laisvai keliauja popieriuje, sukurdamos nepakartojamus vaizdus, pulsuodamos gera energija, spinduliuodamos žmogiška šiluma. Kaskart vis tvirtesnis jos braižas, drąsesnis potėpis, išradingesnės kompozicijos.
Dailėtyrininkas Romualdas Alekna rašydamas apie Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje veikusią menininkės kūrybos parodą „Tegul saulė Lietuvoj…“ taip įvertino: „Ši paroda rodo neabejotiną autorės kūrybinę brandą: realybė, fantazija ir simboliniai elementai sudaro vieningą plastinį audinį, kuris nutolina akvareles nuo racionalios abstrakcijos ar išmonės.“
Neseniai Vilniaus Karininkų ramovėje buvo surengta didelė jubiliejinė menininkės akvarelių paroda, į kurią susirinko gausus būrys jos kūrybos gerbėjų. Ramūnės Lebedytės mintys, jausmai ir svajonės, virtę melsvai sidabrišku sielos polėkiu, paliko pėdsakus visų apsilankiusiųjų širdyse.
Nuotraukose:
1. R. Lebedytė prie savo akvarelių per jubiliejinės parodos atidarymą Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Ramutės Baltrūnienės nuotr.)
2. R. Lebedytė. Tegul saulė Lietuvoj I. Akvarelė. 2007 m. (R. Baltrūnienės nuotr.)
3. R. Lebedytė. Tegul saulė Lietuvoj II. Akvarelė. 2007 m. (R. Baltrūnienės nuotr.)
4. R. Lebedytė. Erdvė 2. Akvarelė, 2003 m. (R. Lebedytės nuotr.)
Komentarai
Naujienos
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Lietuva
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose