Meldinė nendrinukė stabiliai įsikūrė Šyšos polderyje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nemuno deltos regioniniame parke galima aptikti ypatingai retą, globaliai nykstančią paukščių rūšį – Meldinę nendrinukę. Pasaulyje liko tik 6 valstybės, kuriose ši rūšis dar peri. Ji mėgsta potvynio metu užliejamus plotus, užpelkėjusias viksvines pievas ir lizdą suka tik ant viksvų kupsto. Nemėgsta, kai dideli atvirų pievų plotai įvairiais želdiniais (krūmais, medžiais) suskaidomi į mažesnius – negalėdama apžvelgti plačių teritorijų, iškart pasitraukia, nebeperi.
 
Dar 20 amžiuje Meldinė nendrinukė buvo gausiai paplitusi pasaulyje, įsikurdavo natūraliose, žmogaus reikmėms neįsisavintose viksvinėse žemapelkėse (šlapiose viksvinėse pievose). Prasidėjus beatodairiškai melioracijai – t.y. pelkes pradėjus versti žemės ūkio naudmenomis – ši rūšis prarado savo buveinę ir yra ant išnykimo ribos. Dabar jau susigriebta, kad pelkės yra labai svarbus gamtos komponentas, nes dalyvauja vandens apytakos rate. Sausros metu jos atiduoda savo vandenis upėms, ežerams ar papildo požeminius vandenis, o kai vandens per daug – jį sugeria. Kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys, įsikuriančios pelkėtose vietovėse, santykinai parodo, ar aplinka sveika, ar joje vyksta būdingi procesai pagal teritorijos prigimtį. Pavyzdžiui, potvynis Meldinei nendrinukei būtinas, o natūraliai potvynio eigoje formuojasi viksvinės pievos, kuriose ši rūšis ir peri. Tačiau viksvinės pievos nėra palankios ūkininkavimui, todėl potvynio zona dažnai užsėjama kitokiais, pašariniais augalais, o potvynio vanduo išpumpuojamas greičiau, negu natūraliai nuslūgtų. Teritorijoje pradeda vykti procesai, kurie nėra būdingi šiam kraštui. Meldinė nendrinukė – viena iš tokių rūšių, pagal kurios nykimą tam tikrose teritorijose galima spręsti, jog aplinkoje įvyko lemtingi, sunkiai atstatomi pokyčiai.
 
Paskutinius penkerius metus Šyšos polderyje fiksuojamas pastovu 25-45 giedančių patinų skaičius, kuris parodo, kiek toje teritorijoje peri porų. Nors skaičius atrodo nedidelis, tai viena gausiausių iš 4 žinomų perimviečių Lietuvoje. Tačiau tai nereiškia, kad sąlygos čia geriausios. Iš vienos pusės, jos išlikimo neįmanoma įsivaizduot be ūkininkavimo, iš kitos – per daug intensyvi ūkinė veikla taip pat daro neigiamą poveikį populiacijai. Apleistose, nešienaujamose, krūmais apželiančiose pievose Meldinė nendrinukė nebeaptinkama. Taip pat tose teritorijose, kuriose potvynio vanduo išpumpuojamas per greitai ir pievos nespėja gerai įmirkti. Būtų idealu, kad šlapios, įmirkusios pievos būtų prižiūrimos ir šienaujamos paukščiams išvedus jauniklius.
 
Perėdama Šyšos polderyje Meldinė nendrinukė smarkiai rizikuoja savo jauniklių gyvybe. Susisukusi lizdą ir birželio pradžioj sulaukusi jauniklių, ne visada gali juos išaugint iki sugebėjimo skraidyti. Tam reikėtų bent dviejų savaičių. Tačiau ūkininkui šitiek laukti – per ilgas laiko tarpas, mat žolė praranda maistines savybes ir nebetinka pašarui. Todėl šienaujama anksčiau ir kiaušiniai bei neapsiplunksnavę jaunikliai, nesugebėdami skristi, žūva po technikos ratais. Per veisimosi sezoną Meldinė nendrinukė kiaušinius gali sudėti ir antrą kartą. Tik vėl iškyla klausimas, ar sugebės išauginti jauniklius. Mat beveik visi plotai kaip tik šienaujami po du kartus.
 
Išsigelbėjimas šiai rūšiai – žemės naudotojai, sutinkantys su sąlyga šienauti po birželio 15 d., ir užtai gaunantys Natura 2 000 išmoką. Šiek tiek vėlesniu šienavimu jie labai konkrečiai prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo – dovanoja gyvybę pirmai jauniklių vadai.
 
www.siluteszinios.lt
 
Nuotraukoje: Meldinė nendrinukė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra