Meile sušildyti gimtinės prisiminimai

Autorius: Data: 2011-04-26, 10:38 Spausdinti

Julius NORKEVIČIUS, Vilnius

Žinomas publicistas, nuo 1999 m. leidžiamų „Leipalingio kalendorių“, kelių knygų, tarp jų „Dzūkai“, autorius Juozas Kuckailis neretoriškai klausia: „Kas yra toji mūsų Dzūkija? Iš kur esame mes – dzūkai?“ Atsakyti į šiuos klausimus jis bando neseniai skaitytojams padovanotoje knygoje „Dzūkai – 2“.

Knyga prasideda atsakymo į paminėtus klausimus paieškomis, kurioms skirta net trylika puslapių. J. Kuckailis jas įvardija dzūkiškomis pabiromis. Taip pasakė iš kuklumo. Tai solidus, mokslinės krypties rašinys. Autorius savo mintis, samprotavimus pagrindžia kalbininkų Georgo Neselmano (vokiečių), Antano Salio, Kristupo Sapūno, Zigmo Zinkevičiaus, etnografo Juozapo Radziukyno, įvairių tyrinėtojų, lietuvių raštijos kūrėjų, dvasininkų, teisininkų, visuomenės veikėjų, rašytojų Konstantino Sirvydo, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Liudo Giros, Antano Smetonos, Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Gustaičio ir daugelio kitų pastebėjimais, įžvalgomis. Talkon kvietėsi net 1643 m. lotyniškai parašytus „Lietuvių kalbos gramatikos metmenis“, „Punktus sakymų“, Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, žemaičių ir visos Rusios kroniką“, įvairias enciklopedijas. Tai įgalino autorių išsamiai atsakyti į išsikeltą klausimą.

Užbėgant už akių pasakojimui apie knygos sandarą, privalu pastebėti, kad, remiantis įvairiais šaltiniais, parašyti daugelis čia spausdinamų rašinių. Todėl jie patrauklūs, įtikinantys. Prie to prisideda sklandi, vaizdinga kalba, autoriaus nuoširdumas.

Apie ką pasakoja „Dzūkai – 2“? Knygos pradžioje esančiose „Dzūkiškose pabirose“ neapsiriboja vien termino Dzūkija ir jo vediniais dzūkas, dzūkuoti išsamiu aiškinimu. Rašinio autorius supažindina su pirmuoju ir, ko gero, kol kas vieninteliu dzūkų tarme kunigo Prano Vaicekausko parašytu elementoriumi. Skaitytojas sužino, kad epitetas pirmasis tinka ir 1907 m. Vilniuje įkurtam Dzūkijos mylėtojų būreliui, ir Juliaus Būtėno knygai „Sciklinės gonkos“, ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų bei Čikagos Dzūkų draugijoms bei jų vadovams, čikagiečių dzūkų organizuoto literatūrinio konkurso laureatui Jurgiui Gliaudai ir jo romanui „Perlojos respublika“, ir… visko neišvardysi.

Tolesniuose knygos puslapiuose skaitytojui siūloma susipažinti su Leipalingiu: buvusiu dvaru, nepriklausomybės paminklo istorija, jo autoriumi, prelato Juozapo Laukaičio metais, paaukotais šiam miesteliui. Taip pat kviečia atidžiai pasižvalgyti po piečiausią Lietuvos miestelį Kapčiamiestį, Simną, išgirsti, kaip klostėsi jų gyvenimas šimtmečių tėkmėje.

Čia paliestą tematiką autorius plėtoja, jai skirdamas net du knygos skyrius. Tai – „Pasakojimai apie iškiliuosius dzūkus“ bei „Laisvės kovos ir jų herojai“.

Tiesiogiai tarp iškiliausiųjų dzūkų įrašomas grafikos kunigaikštis dailininkas Mečislovas Bulaka, kalbininkas, vertėjas, mokslo populiarintojas, keleto knygų autorius Stasys Dabušis, graikų, lotynų, sanskrito kalbų mokovas Stasys Šerkšnas, vienas iš produktyviausių tarpukario Lietuvos literatūros vertėjų Pranas Kvietkauskas, JAV povandeninių statybų pionierius Balys Čiurlionis, visąlaik ilgėjęsis Leipalingio jūrų kapitonas Aleksandras Marijonas Rasiulis, politinis kalinys, pedagogas Zenas Kęstutis Šarka, romano „Spūdai“ autorius Stasys Ivošiškis-Leskaitis, rašytoja Karolė Pažeraitė. Juozas Kuckailis apie kiekvieną čia paminėtą herojų pasakoja išsamiai, šiltai ir su meile. Rašiniuose panaudoja juos pažinojusiųjų atsiliepimus, primena, ką apie juos rašė spauda. Pasakojimus papuošia nuotraukomis iš jų kasdienio gyvenimo, darbo, kūrybos lakštais, parašytų ir išleistų knygų viršeliais. Tai labai pagyvina knygą.

Savo kasdiene kryptinga, rezultatyvia veikla vadintis iškiliausiais dzūkais nusipelnė ir pokario laisvės kovotojai, aukoję savo jaunystę, net gyvybę už Lietuvos šviesesnę ateitį, gyvenimą be okupantų pančių. Dzūkija tokios kovos herojais ypač garsėjo. Sunkiai, žūtbūtinei miško brolių partizaninei veiklai pristatomos knygos autorius skiria keturias apybraižas. Tai – „Už tave, tėvyne motule, sunki partizano dalia…“, „Iškilusis ateitininkas ir skaudi jo netektis“, „Pasipriešinimas ir jo slopinimas“, „Ar tikrai Benediktas Labėnas-Kaziūnas dalyvavo Sedos kautynėse?“. Tai labai nuoširdūs pasakojimai, gausiai pagrindžiami įvairiais šaltiniais (šitai būdinga visiems pristatomos knygos rašiniams), parašyti su didele meile, autoriaus širdies gėla. Iš šios temos rašinių ypač išsiskiria išsami, dokumentais ir atsiminimais grįsta Leipalingio gimnazijos – vidurinės mokyklos, kurioje iki 1956 m. mokėsi knygos autorius, penkiasdešimties metų istorijos atkarpa „Pasipriešinimas ir jo slopinimas“. Tai bene vienintelis toks išsamus pasakojimas apie vienos mūsų krašto mokyklos pedagogų, mokinių aktyvų dalyvavimą pokario pasipriešinimo kovoje.

J. Kuckailis, kuris nuolatiniu dėmesio gimtinei, įdomiais rašiniais apie jos kasdienį gyvenimą iš kuklumo nepasiskyrė iškiliausio dzūko titulo, nors turi teisę taip vadintis, knygą baigia „Iš asmeninio archyvo“, kuriame talpina gausiais faktais paremtas ir keliančias daug minčių apybraižas „Mums primena motulės“ ir „Mano metai Klaipėdos jūreivystės mokykloje“. Šiuose rašiniuose ir nuoširdžiai, ir subtiliai papasakoja apie save, savo tėvus, brolius, seseris, apie savo šeimos ryšius su miško broliais, pagalbą jiems, apie kasdienį saugumo sekimą, mokantis Klaipėdoje.

Širdies šiluma prisodrinta J. Kuckailio knyga „Dzūkai – 2“ įdomi, lengvai skaitoma, patraukli. Neabejoju, kad ją godžiai skaitys ir dzūkai, ir aukštaičiai, žemaičiai, sūduviai.

Nuotraukoje: J. Kuckailio knygos viršelis

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 12.

Spauda , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra