2004 m. Medininkų pilis perduota  Trakų istorijos muziejui. Pilis vėl tapo muziejaus padaliniu (1967–1973 m. pilis priklausė Trakų istorijos muziejui). Šiandien pilies vaizdas pasikeitė: sutvirtinti senieji mūrai, sutvarkytas kiemas, pastatytas administracinis pastatas, atstatytas penkių aukštų donžonas, kuriame įrengtos keturios ekspozicijos salės. Ekspozicijoje galima susipažinti su archeologiniais radiniais, LDK mūrinių pilių raida, XIV–XVIII a. ginkluote, sidabro meistrų dirbiniais, datuojamais X–XX a. bei Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir medžioklės peilių kolekcija. Iš donžono apžvalgos aikštelės atsiveria Medininkų apylinkių panorama.

Medininkų pilis yra vienas būdingiausių ir geriausiai išlikusių gardinio (aptvarinio) gynybinio komplekso pavyzdys. Tai stačiakampio formos masyviomis akmens mūro sienomis aptvertas vidaus kiemas su keturkampiais bokštais. Į pilį buvo patenkama dviem nuleidžiamaisiais tiltais arba pro dvejus žemutinius vartus. Pilies kiemo plotas užima 1,85 ha, o bendra teritorija su išlikusiais dvigubų gynybinių griovių sistemos fragmentais ir pylimu – 6,5 ha.

Medininkų pilies mūro sienų aukštis siekė iki 14–15 m. Sienų viršuje įrengtos šaudymo angos, kurių priskaičiuojama net 285. Prie šaudymo angų iš vidinės kiemo pusės buvo einama medinėmis galerijomis arba vadinamąja Šaulių galerija. Patekti į ją buvo galima iš bokšto ir išoriniais laiptais. Pilies sienų aukštis ir storis yra būdingas pilims, pastatytoms iki šaunamojo parakinio ginklo atsiradimo, t. y. ne vėliau kaip XIV a. pirmaisiais dešimtmečiais.

Leidinio teksto autoriai ir sudarytojai Virgilijus Poviliūnas, Irena Senulienė, Oleg Ševeliov, Vytautas Tenešis,  Martynas Tininis. Jį išleido Trakų istorijos muziejus.

 kpd.lt