Medinė Palangos Kurhauzo dalis turi būtų perimta valstybės nuosavybėn – konstatavo teismas

Autorius: Data: 2017-07-02, 11:48 Spausdinti

Medinė Palangos Kurhauzo dalis turi būtų perimta valstybės nuosavybėn – konstatavo teismas

 

www.voruta.lt

Palangos kurhauzo medinė dalis, priklausanti Jackų šeimai, turi būti perimta valstybės nuosavybėn – tai penktadienį konstatavo Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. 

Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad už paimamą turtą Jackoms priteisiama 10 tūkst. eurų kompensacija, tačiau iš Jackų kaip žalą už kultūros vertybės nepriežiūrą valstybei priteista 29 tūkst. eurų. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

„Labai džiugu, kad teisingumas nugalėjo. Sudegęs Kurhauzas nuo 2002 metų buvo Palangos gėda. Džiaugiuosi, kad greitu laiku šios gėdos nebebus“, – penktadienį sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

 Š. Vaitkus pabrėžė, jog Palangos miesto savivaldybė dės visas pastangas, kad medinė Kurhauzo dalis būtų kuo greičiau restauruota. „Jau liepos mėnesį Savivaldybės tarybai teiksime sprendimo projektą dėl lėšų skyrimo Kurhauzo medinės dalies restauraciniam projektui parengti. Darysime viską, kad Palangos širdis – Kurhauzas – būtų kuo greičiau restauruotas ir vėl tarnautų visuomenei“, – sakė kurorto meras.

Palangos miesto savivaldybei priklausanti mūrinė Kurhauzo dalis buvo restauruota prieš pusketvirtų metų – 2013 m. gruodį. Nuo tada čia aktyviai verda kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, tad šiandien Kurhauzo salė yra profesionalaus scenos meno erdvė. Čia pasirodo klasikinio žanro žymiausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai, čia skamba kamerinė, chorinė, džiazo ir liaudies muzika. Šiai salei nesvetimas ir populiarusis žanras. Scenos techninės galimybės leidžia rengti ir mono spektaklius.

Kurhauze vyksta ne tik koncertai bei spektakliai, bet ir visuomenės susibūrimai, tarptautinio lygio konferencijos. Svarbiems pasitarimams Kurhauzo salę renkasi ir aukščiausi valstybės vadovai – be kitų susitikimų, būtent Palangos Kurhauze prieš mėnesį vyko išvažiuojamasis LR Vyriausybės pasitarimas, kurio metu svarstyti visiems šalies kurortams aktualūs klausimai.

Kurhauzas ne veltui vadinamas kurorto simboliu – jo istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

Šiandien Kurhauzo prieigos taip pat primena senąją Palangą – prieš mėnesį rekonstruota Grafų Tiškevičių alėja, jungianti Kurhauzą ir Kęstučio gatvę, tarsi perkelia į praeitį, nes „alsuoja“ 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios dvasia. Tą laikmetį primena ne tik originalūs alėjos šviestuvai, retro stiliaus grindinys, kita mažoji architektūra, bet ir alėjoje svečius pasitinkantys „grafai Tiškevičiai“ – dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka – Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“.

Skulptūrų kompozicijas jungia dekoratyvi, nerūdijančio metalo juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

 

Kultūros paveldas



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra