Mažųjų miestų ir miestelių kultūros paveldo apsaugos klausimai

Autorius: Data: 2017-10-26, 16:31 Spausdinti

Mažųjų miestų ir miestelių kultūros paveldo apsaugos klausimai

Paveldosaugininkų konferencija Trakų Salos pilyje

www.voruta.lt

Spalio 19 d. Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje įvyko devintoji konferencija, skirta architekto, restauratoriaus, Trakų miesto Garbės piliečio dr. Stanislovo Mikulionio (1935–1992) atminimui. Konferenciją organizavo LR Restauratorių sąjunga, ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, VDA Paminklotvarkos katedra ir Trakų istorijos muziejus. Nuo 1994 m. organizuojamos konferencijos vadinamos Architekto, restauratoriaus St. Mikulionio skaitymais, juose aptariamos aktualios kultūros paveldo saugojimo ir paveldotvarkos problemos. Šių metų tema – Mažųjų miestų ir miestelių kultūros paveldo apsaugos klausimai.

Konferencijoje dalyvavo LR Restauratorių sąjungos pirmininkas Arūnas Boruta, architektas restauratorius dr. Napalys Kitkauskas, Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Povilas Montvila, architektūros istorikė dr. Dalia Puodžiukienė, Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedros vedėja Dalia Klajumienė, žymus Lietuvos fotografas Mečislovas Sakalauskas, St. Mikulionio našlė Aldona Mikulionienė, vaikai – dukra, architektė Milda Mikulionytė-Ogorodova, sūnus, menotyrininkas Skaistis Mikulionis bei anūkas Povilas Gumbrevičius su šeima, Paminklų restauravimo instituto, Vilniaus dailės akademijos darbuotojai, VĮ „Lietuvos paminklai“ atstovai, LR Restauratorių sąjungos, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto nariai, Trakų istorijos muziejaus darbuotojai bei kultūros paveldui neabejingi piliečiai.

 Perskaityti šeši pranešimai, kuriuose buvo pristatomi ir aktualizuojami Lietuvos mažųjų miestų ir miestelių kultūros paveldo apsaugos klausimai. Vienas pranešimas, kurį parengė šių eilučių autorė, apžvelgė architekto Stanislovo Mikulionio gyvenimą ir su Trakais susijusius svarbiausius darbus. Architektas parengė pirmuosius projektus, kuriuose buvo nurodyti saugotini istoriniai Trakų pastatai, siūlomos senamiesčio ribos, pagal jo projektus restauruotos Trakų Salos ir Pusiasalio pilys. St. Mikulionis parašė ir išleido aštuonias knygas apie Trakus, Trakų pilis, Trakų miesto ir jo gynybinės sistemos susidarymą, paskelbė, vienas ir su bendraautoriais, virš 90 mokslinių straipsnių profesine tematika mokslo darbų rinkiniuose ir periodikoje. St. Mikulioniui buvo skirta respublikinė premija (1978 m.) už Trakų Salos pilies Atkūrimo-restauravimo projektą. Pasak dr. Jono Glemžos, šis darbas – tai Stasio Mikulionio „Gulbės giesmė“.

 Paveldosaugininkas, architektas prof. dr. Jonas Glemža pristatė Valkininkų istorinį miestą, net du kartus gavusį Magdeburgo teises (1581 m., 1792 m.) ir netoliese nuo jo, per kelis šimtus metrų esantį gatvinį Čižiūnų kaimą, kuris įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Buvo apžvelgta šių vietovių istorinė raida, pristatyta dabartinė situacija bei aktualizuotos paveldosauginės problemos, pateikti sprendimų siūlymai. Nepaisant esamų problemų, architekto išvada: „Valkininkuose yra gera paveldosauginė situacja, jaučiamas savivaldybės ir vietos darbuotojų geranoriškumas paveldosaugos bei realaus gyvenimo siekių įgyvendinime.“

 ICOMOS LNK narė, architektė Giedrė Miknevičienė apžvelgė mažų istorinių miestų ir miestelių plėtros paveldosauginio reguliavimo problemas, sėkmes ir nesėkmes. Pristatė supratimo apie urbanistinio paveldo apsaugos principus kaitą nuo Venecijos chartijos (1964 m.) iki šių dienų. Kalbėjo apie tai, kad „istoriniai miestų ir miestelių centrai negali būti muziejifikuoti, jie užima dideles teritorijas, jose gyvena ir gyvens žmonės, kurių besikeičiantys poreikiai turi būti patenkinti. Apsauga juose gali būti vykdoma tik darniai reguliuojant plėtrą.“ Architektė pabrėžė, kad „šiuo metu urbanistinio paveldo apsauga ir plėtra reguliuojama Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais. Galiojanti sistema nėra galutinai nusistovėjusi, ji nuolat tobulinama ir keičiama“.

Sienų tapybos restauratorė Indrė Valkiūnienė kalbėjo apie Pakruojo sinagogos (1801 m.) tapybą ir sienų apmušalus – pristatė gerąją restauravimo patirtį. Sinagoga kentėjo nuo gaisrų, buvo labai apleista. Skirtingu laikotarpiu pastate buvo šokių, vėliau sporto salė, sandėlis. „Rekonstrukcijos darbų metu buvo atrasta autentiškų tapetų likučių bei keletas tapytų skliauto lentų, kurios buvo panaudotos kaip statybinė medžiaga 1954 m., – pasakojo I. Valkiūnienė. – Autentiškos tapytos lentos tapo atspirties tašku atkuriant skliauto tapybą, kuri visa buvo užfiksuota 1938 m. fotografijose, tačiau negatyvai tuo metu buvo tik juodai balti. Šiame objekte pirmą kartą Lietuvos restauravimo istorijoje buvo išsaugoti autentiškų popierinių sienų apmušalų fragmentai. Jie buvo ne tik restauruoti, bet ir sėkmingai rekonstruoti visu buvusiu plotu. Tokiu būdu buvo atkurtas pilnas interjero dekoras.“

 ICOMOS LNK pirmininkė, architektė Marija Nemunienė analizavo Smalininkų miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Kalbėjo apie jo išskirtinumą ir problemas. Išsakė mintį, kad svarbu, jog paveldas ir jo apsauga būtų suprantami ne kaip kliūtis, o kaip šiuolaikiniai ir ateities kultūros ištekliai, dalyvaujantys ir užtikrinantys darnaus vystymosi proceso tęstinumą.

  Architektės Viltės Janušauskaitės pranešimo pavadinimas Velnias slypi detalėse: mažųjų urbanistikos paveldo objektų mažoji architektūra intrigavo. Pranešėja kalbėjo apie urbanistikos paveldo daugiasluoksniškumą. Pasak architektės, netgi saugant tik fizinę miesto ar miestelio formą svarbūs visi jos lygmenys – pradedant gatvių tinklu, matomu tik iš paukščio skrydžio perspektyvos, baigiant mažosios architektūros elementais – tvoromis, suoliukais, žibintais ir netgi gėlynais, kurie patys nėra ir negali būti urbanistikos paveldu, tačiau neginčijamai kuria ir palaiko savitą vietos jausmą. „Įdomu tai, – pabrėžė V. Janušauskaitė, – kad kuo mažesnis urbanistikos paveldo objektas, tuo labiau matomi ir svarbūs šie elementai, galintys pranykti įspūdingos didžiųjų miestų architektūros fone“.

Paskutinį pranešimą skaitė St. Mikulionio darbų tęsėja, ICOMOS LNK narė, VDA lektorė, VĮ „Lietuvos paminklai“ projektų vadovė, architektė Giedrė Filipavičienė. Pranešime Miestas ir projektas. Architekto Stanislovo Mikulionio projektų ženklai Trakuose ji apžvelgė kelis architekto St. Mikulionio darbus, susijusius su Trakų senamiesčio išsaugojimu ir restauravimu, nagrinėjo jų reikšmę Trakų miesto vystymuisi. „Nuo pirmojo St. Mikulionio projekto parengimo praėjo jau beveik penkiasdešimt metų. – kalbėjo G. Filipavičienė, – Tai laiko tarpas, kai projekto įtaka jau matosi miesto raidoje, jo kraštovaizdyje. Kad iki šiol išsaugojome vieną reikšmingiausių Lietuvos vertybių – Trakų miestą ir pilis, jas supantį kultūrinį kraštovaizdį, yra vertybė, kuri išliko pirmųjų restauratorių darbų dėka. Turėtume tai prisiminti ir XXI a. tvarkydami šį miestą.“

Brigita BALČYTIENĖ,

Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja

Alvydo Staniunaičio nuotr.

 

Trakai



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra