Mažosios Lietuvos kultūros pergamente atmintimi įrašyti Bitėnai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Bitėnai – Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijos kaimas ant Nemuno kranto, Rambyno kalno papėdėje.

Už kelių kilometrų, kitoje Nemuno pusėje – Ragainė, Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – pirmosios lietuviškos knygos gimtinė.  Bitėnai kelis šimtmečius priklausė Ragainės parapijai. Gal kuklioje Martyno Mažvydo bažnytėlėje buvo padėtas lietuviškos raštijos pamatas, virtęs pirmuoju „Aušros“ numeriu. Šiame mieste Vydūnas baigė mokytojų seminariją, o Martynas Jankus pradėjo spaustuvininko kelią.
Daug šviesos į Bitėnų gyvenimą įnešė Martyno Jankaus sodybos kieme 1892 m. pastatyta spaustuvė. Ji veikė iki 1909 metų Nors M. Jankus turėjo spaustuvę Ragainėje, vėliau Tilžėje, bet spaustuvininko brandžiausias veiklos periodas buvo Bitėnuose. Šiose spaustuvėse  buvo išspausdinta 360 pavadinimų knygų ir 25 periodiniai leidiniai. Tiražai kartais siekdavo 3 – 6 tūkstančius egzempliorių. Spaustuvininko M. Jankaus veikla buvo labai didelė paspirtis Lietuvai spaudos draudimo metais.
Ramų kaimo gyvenimą niokojo karai. Pirmasis pasaulinis karas dalį bitėniškių nubloškė į Rusiją. Martyno Jankaus šeima atsidūrė Samaroje. Kai nepriteklių, netekčių išvarginta spaustuvininko šeima grįžo į Bitėnus, rado tik gyvenamojo namo pamatus. Šeimai teko glaustis buvusiame spaustuvės pastate. Jo sodybos kieme vasaromis lankydavosi gausybė svečių. Garbaus amžiaus Mažosios Lietuvos patriarchas juos lydėdavo iki Rambyno kalno, kur prie savo rankomis pastatyto aukuro pasakodavo žilą senovę menančias legendas.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga buvo baisesnė už marą. Atsitraukdama hitlerinė armija repatrijavo beveik visus vietinius gyventojus. Į Vokietiją nepasitraukę gyventojai buvo išvežti į Sibirą. Akivaizdus pavyzdys Lėnės Grigolaitytės–Kondratavičienės šeimos likimas. Bitėnuose, kaip ir visoje Mažojoje Lietuvoje, neliko gyventojų, kurie kūrė ir puoselėjo šį kraštą. Čia gyvenę žmonės su savimi išsinešė istorinę atmintį, per šimtmečius susiformavusį etnokultūrinį sluoksnį. Pokario gyvenimas, prasidėjęs ant netekties pamatų, tebėra skaudus ir šiandien. Po pasaulį išblaškyti vietos gyventojai, karo gaisruose žuvę ar kitose šalyse pasimetę archyvai. Ko nepadarė karas, patys sunaikinome savo rankomis. Į 1946 m. sudegusį Martyno Jankaus spaustuvės pastatą naujieji Bitėnų kaimo gyventojai siųsdavo savo vaikus parnešti prakuroms laikraščių, knygų, maldaknygių. Gal ir koks po gaisro išlikęs baldelis atsidūrė svetimuose namuose. Nereikėjo net dešimtmečio, kad Martyno Jankaus atminimas paliktų Bitėnus.
Martynas Jankus buvo  spaustuvininkas,  tautosakininkas, poetas ir rašytojas, daug prisidėjęs prie „Aušros“ leidimo, lietuvybės puoselėjimo Mažojoje Lietuvoje, aistringas Didžiosiosios ir Mažosiosios Lietuvos susijungimo idėjos generatorius. Visas jo gyvenimas – kryptingas darbas Lietuvai. Ne veltui Martynas Jankus Mažosios Lietuvos patriarchu tituluotas. Su Martyno Jankaus gyvenimu ir veikla išsamiau susipažinti galima Bitėnuose veikiančiame muziejuje, kuris kasmet  turtėja, darosi įdomesnis.
Prieš keletą metų į muziejų grįžo Amžinoji Rambyno kalno knyga. Šios  istorinės relikvijos originalas saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Dublikatas, kurio pagaminimą inicijavo ir finansavo dabartinis Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis bei verslininkas Ričardas Savickas, o pagamino dailininkė Dalia Marija Šaulauskaitė,  pratęsdamas prieškario tradiciją dabar gyvena naują gyvenimą. Tai sunkiausia  ir didžiausia rankų darbo knyga  Lietuvoje. Spaustuvininko ir leidėjo Sauliaus Jokužio spaustuvė muziejui dovanojo  plokščiaspaudę iškiliosios spaudos mašiną, kuri veikia ir dabar.
Martyno Jankaus muziejus supažindina su kitų iškilių šio krašto veikėjų gyvenimais ir veikla.  Daugelis jų aukojo savo žinias, gyvenimą, dažnai ir gyvybę kilniems lietuvybės tikslams.
Bitėnuose Vydūno takeliai išvaikščioti, ne viena valanda su M. Jankumi praleista, o kiek dainų išdainuota… Pirmasis Vydūno kūrinys „Senutė“ išspausdintas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje.  „Aušros“ bendražygiai K. Voska, J Mikšas, J. Šliūpas, E. Jagomastas susitikdavo Bitėnuose, kad J. Basanavičiaus laiškuose išsakytą atgimimo viltį paverstų spausdintu žodžiu.
Lumpėnų kaime gimęs Enzys Jagomastas, turėjęs „Lituanikos“ spaustuvę Tilžėje, dažnai save bitėniškiu vadino. Visa Jagomastų šeima  už lietuviškų laikraščių leidimą gestapininkų buvo nužudytaPaneriuose 1941 metais
Netoli Bitėnų – senas Vilkyškių miestelis, kuriame vaikystės vasaras leido vokiečių rašytojas Johannes Bobrowski, parašęs puikių apsakymų, romaną „Lietuviški fortepijonai“. Jaunystėje patirti įspūdžiai inspiravo lietuvišką temą jo kūryboje.
Panemuniais važiuojant iš Vilniaus ar Kauno į  Klaipėdą , Šilutę ar atvirkščiai, vertėtų  aplankyti Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. Muziejaus kiemelyje kuriamas “Mažosios Lietuvos paveikslų sodas“ – galerija po atviru dangumi. Tai naujas, Pagėgių savivaldybės rūpesčiu puoselėjimas kultūros objektas. Važiuodami panemuniais Šereitlaukio link vos per Nemuno plotį galite priartėti  prie Ragainės. Žalioje pievų ramybėje , kaip niekur kitur, galima apmąstyti praeitį, pasidžiaugti unikaliu gamtos paminklu – baltųjų gandrų kolonija, aplankyti Bitėnų kapines – Mažosios Lietuvos panteoną, Rambyno alkakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuną, jo vingius bei buvusią lietuvių kultūrinę sostinę Tilžę. Jeigu į Bitėnus atvažiuosite rugpjūčio 7 d., galite pataikyti į Martyno Jankaus gimtadienį. Ta proga Pagėgių savivaldybė, laikraštis „Šilokarčema“ rengia „Sueigą pas Martyną Jankų Bitėnuose“, į kurią susirenka žurnalistai, spaustuvininkai, leidėjai, istorikai, kultūros ir meno veikėjai, kad Rambyno kalno papėdėje atgaivintų spausdinto lietuviško žodžio spindesį. Šių metų planuose Stasio Domarko vadovaujamo Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas ant Rambyno kalno. Tai bus bene pirmas toks koncertas Rambyno kalno renginių istorijoje. Tikėkimės, jog gamta gimstančiai naujai tradicijai nepašykštės gero oro.
Vilkyškių miestelyje galima gardžiai pavalgyti ir pernakvoti viešbutėlyje „Lavirga“ .Važiuojant Klaipėdos – Jurbarko keliu  Pagėgiuose jus sutiks ir pamaitins, prie geležinkelio įsikūręs alaus restoranas„Peronas“, jeigu labai skubėsite alkį padės numalšinti „Svetainė“, nakvynę gausite „Sandoros“ svečių namuose. Jei norėsite ramybės, šiek tiek toliau, Rukų kaime – viešbutis ir kavinė „Sena giria“. Bitėnuose galėtumėte apsistoti Elenos Grigolaitytės sodyboje pas jos anūką. Skaitydami Ullos Lachauer knygą “Rojaus kelias“ iš naujo atrasite Bitėnus.
Jeigu su Pagėgių kraštu norėtumėte susipažinti išsamiau, tektų iš anksto paskambinti į Martyno Jankaus muziejų. Muziejaus darbuotojai mielai parodys kraštą. Tel.\faksas: 8441 42736, tel.8441 70026. el.p. rambynas@takas.lt Daugiau informacijos galite rasti muziejaus svetainėse: www. muziejai.lt, www. spaudos.lt

Nuotraukose:

1. Netoli Bitėnų stūkstantis Rambyno kalnas
2. Bitėnų kapinaitės
3. M. Jankaus spaustuvė
4. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra