Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų nuomonė dėl administracinės reformos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Gargžduose 2010 m. vasario 6 d. įvykusi Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų konferencija konstatavo, kad šiuo metu pradėta vykdyti administracinė reforma, kurios eigoje turėtų būti suformuoti regionai, rengiama pažeidžiant LR ir tarptautinius teisės aktus, nuo pagrindinės informacijos apie galimus projektus nušalinus suinteresuotą visuomenę, neužtikrinus galimybės jai dalyvauti svarstymo eigoje.
 
Konferencija pabrėžė, kad ruošiant administracinę reformą, būtina suderinti ekonominius Valstybės interesus su istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų išsaugojimu, rasti optimalų, neintegruota į didžiuosius miestus regioninės savivaldos funkcionavimą.
 
Konferencijoje, kuri buvo atstovaujama 17 Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų, buvo apžvelgtos istorinės abiejų etnokultūrinių regionų susiformavimo aplinkybės ir jas sąlygoję motyvai, ir šių procesų pasekmėje susklostė minėtų regionų savitumai, sudarantys svarbią dabartinių Lietuvos valstybės vertybių dalį. Konferencijoje buvo priminta, kad visuomeninės organizacijos visų vykusių administracinių reformų eigoje reiškė ypač gyvą susidomėjimą, tai išreikšdamos ir eile rezoliucijų. Deja, ypač vykdant dabartinę administracinę reformą yra jaučiamas ypač didelis ją rengiančių Valstybės institucijų nenoras bendradarbiauti su suinteresuota visuomene. Siekiant klaidinti visuomene viešumu, yra pranešama apie įvykstančius renginius, skirtus administracinei reformai, tačiau net neužsimenama apie galimų reformų turinį, apie jas rengiančius asmenis ar jų grupes. Tai reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą visuomenės nušalinimą nuo tiek nuo informacijos apie galimos reformos projektų turinio, tiek ir nuo suinteresuotos visuomenės dalies dalyvavimo minėtų projektų aptarime. Be to, žiniasklaidoje atsispindinti baigtinė politikų nuostata, kad reformoje nebus atsižvelgiama į etnografinius principus, konferencijos dalyviams kėlė ypač didelį susirūpinimą, nes taip pažeidžiamos iš LR Konstitucijos kylančios LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos, tarp kurių yra pabrėžiama ir „…Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą…“ (LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlis, I dalis, 4 sk.). Be to yra pažeidžiama ir visa eilė kitų LR įstatymų bei Valstybės įsipareigojimų tarptautiniams teisės aktams. Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad tokia praktika rodo, jog atsakingos Valstybės institucijos nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, sąmoningai atsisako stiprinti kultūros vertybių apsaugą.
 
Konferencija, apibendrindama savo darbą priėmė rezoliuciją, kurią buvo nuspręsta išsiųsti LR Prezidentei, LR Seimo pirmininkei bei LR Seimui, jo komitetams, frakcijoms ir politinėms partijoms, LR Ministrui pirmininkui bei LR Vyriausybei.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Seimui ir jo komitetams, komisijoms, frakcijoms bei politinėms partijoms
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei
DĖL GRĖSMĖS ISTORINIU PAGRINDU SUSIFORMAVUSIŲ ETNOKULTŪRINIŲ REGIONŲ IŠLIKIMUI
Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų konferencijos
„Regionų reforma ir Vakarų Lietuvos istoriniai, etnokultūriniai regionai“
Rezoliucija
 
Gargždai, 2010 02 06, 3 lapai
Gargžduose 2010 m. vasario 6 d. į konferenciją „Regionų reforma ir Vakarų Lietuvos istoriniai, etnokultūriniai regionai“ susirinkusios Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) visuomeninės organizacijos: Dovilų bendruomenė, „Bočių“ bendrijos Šilalės skyrius, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Klaipėdos visuomeninė kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, Klaipėdos vokiečių bendrija, Klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“, Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Klaipėdos apskrities skyrius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių apskrities skyrius, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos Šilalės rajono skyrius, Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba, Pjaulų kaimo bendruomenė, Svencelės kaimo bendruomenė, Žemaitijos dailininkų sąjunga, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės rajono skyrius, Žemaičių kultūros draugijos Tauragės skyrius, Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyrius (toliau – Konferencijos dalyviai) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje vykstantis apskričių reorganizavimo procesas ir jo kontekste numatomas regionų formavimas – žingsnis, nuo kurio priklauso ne tik tolesnė valstybės ekonominė, socialinė raida, bet ir Lietuvos valstybės kultūros savitumo, o tuo pačiu ir tapatumo kokybinių aspektų užtikrinimas. Minėtų aspektų svarbą nacionalinio saugumo užtikrinimui nedviprasmiškai nurodo LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame konstatuojama: „…Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą…“ (LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlis, I dalis, 4 sk.). Pabrėžiame, kad formuojant regionus iš LR Konstitucijos išplaukiančios Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos gali būti sėkmingai įgyvendintos tik užtikrinus darną tarp ekonominių, socialinių ir kultūrinių siekinių.
 
Atsižvelgiant į ypač didelio poveikio minėtiems Valstybės įsipareigojimams galimybę formuojant regionus, visiškai suprantamas platesnės suinteresuotos visuomenės dėmesys. Atsižvelgdami į tai, konferencijos dalyviai pabrėžia savo didelį susirūpinimą dėl visiško visuomenės nušalinimo nuo informacijos apie regionų formavimo projektus, nuo galimybės dalyvauti šiame procese, nors apie šio klausimo aktualumą visuomeninės organizacijos yra ne kartą išreiškusios nuomonę ir atskiromis rezoliucijomis. Į šią tendenciją, kaip pažeidžiančią visuomenės ir žmogaus teises į jų veiklai būtiną informaciją, atkreipiame visų politikų ir atsakingų institucijų dėmesį. Teigiame, kad tokie politikų veiksmai žlugdo galimybes kurti pilietiškai atsakingą visuomenę.
 
Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad žiniasklaidoje jau pasirodo kai kuriose valstybės institucijose svarstomų regionų formavimo projektų baigtinės nuostatos, pvz., LR Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma, pristatydamas apskričių pertvarkos, o tuo pačiu ir regionų formavimo nuostatas pabrėžė, kad: „…Planuojama apskričių pertvarka nebus vykdoma etnografiniu principu. Regionai bus kuriami atsižvelgiant į miestą – traukos centrą…“ (Lietuvos Žinios, nr. 257(12189), 2008.11.13). Pabrėžiame, kad tokia nuostata prieštarauja šiuo metu veikiančių Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymams. Istoriniu pagrindu susiformavusių ir šimtmečius egzistuojančių Lietuvos etnokultūrinių regionų išskaidymas į tariamai ekonominiais bei politiniais tikslais kuriamas zonas yra dirbtinis. Toks (dirbtinis) metodas kenkia istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų gyvybingumo palaikymui ir prieštarauja teisėtiems šių regionų lūkesčiams išlaikyti savastį.
 
Minėtos politinės tendencijos nesuderinamos ir su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, kuriuos LR deklaravo, patvirtindama bei ratifikuodama daugelį teisės aktų, iš kurių išsiskiria Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija, Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija, Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės skatinimo, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Lieka tik konstatuoti, kad prisiimti įsipareigojimai nėra vykdomi, sąmoningai atsisakoma stiprinti kultūros vertybių apsaugą.
 
Susirūpinimą kelia ir žiniasklaidoje atsispindinti būsimų regionų centrų parinkimo nuostata. Dar vieno lygio savivaldos struktūros „įtupdymas“ didmiesčiuose, kaip jau rodė apskričių administracijų veikla, nebuvo efektyvus ir neinicijavo optimalesnės regionų plėtros. Dalis lėšų, skirtų regionams, buvo nukreipiama regiono centro, t. y. didmiesčio, poreikiams. Ši tendencija didina atotrūkį tarp regionų bei didžiųjų miestų. Tokia politika iš esmės yra regionų skurdinimas – tą liudija ypatingai išaugusi emigracija iš regionų, gyventojų nusivylimas.
 
Atsižvelgdami į tai, kas pasakyta aukščiau, konferencijos dalyviai reikalauja:
 
užtikrinti galimybę suinteresuotai visuomenei susipažinti su rengiamais regionų formavimo projektais, siūlomų sprendinių kriterijais, paviešinti darbo grupių sudėtis;
 
užtikrinti galimybę visuomeninių organizacijų atstovams dalyvauti rengiant visai Lietuvai svarbų administracinės reformos projektą;
 
administracinę reformą vykdyti tik išanalizavus galimą poveikį istorijos, etninės kultūros paveldo raidai, neišvengiamiems pokyčiams pilietinės, tautinės savimonės ugdymui, užtikrinus sėkmingą atitinkamų LR įstatymų ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimui minėtų veiksnių turinio hierarchiją;
 
ruošiant administracinę reformą būtina suderinti ekonominius Valstybės interesus su istorinių, etnokultūrinių regionų išsaugojimu ir puoselėjimu;
 
rasti optimalų regioninės savivaldos funkcionavimą regione, o ne siekti jos „koegzistavimo“ su didžiųjų miestų savivaldos institucijomis.
 
Konferencijos įgalioti:
 
Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ pirmininkas Jonas Jogutis
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stanislovas Kasparavičius
Klaipėdos visuomeninės kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pirmininkas Dainius Elertas
Žemaičių kultūros draugijos valdybos narys, dr. Vacys Vaivada
 
Daugiau informacijos: Dainius Elertas, 861615158, elertas@gmail.com
 
Klaipėdos kultūros paveldo komisija prie kultūros paveldo departamento

Voruta. – 2010, vas. 20, nr. 4 (694), p. 2.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra