Mažosios Lietuvos genocidą primins šv. Mišios

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. spalio 18 dieną (sekmadienį), uostamiestyje bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido aukos. Už jas 10 val. Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje Pylimo gatvėje bus aukojamos šv. Mišios.
 
Mažosios Lietuvos genocidas prasidėjo, kai 1944 m. spalio 16 d. į Karaliaučiaus kraštą įsiveržė Baltarusijos III fronto kariuomenė.
 
Šiam įvykiui štabo propagandininkas rašytojas Ilja Erenburgas sukūrė daugybę kerštu persunktų tekstų. Kauno ir Vilniaus spaustuvės juos spausdino šimtais tūkstančių egzempliorių. Sovietinės armijos karius puolimui rengė ir voko dydžio pilkšvai mėlyni lapeliai, ir per Vilniaus radijo stotį transliuojamas šių tekstų autoriaus balsas.
 
„Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!.“
 
Pirmosios oficialiai užfiksuotos žudynės įvyko spalio 21 d. Nemerkiemyje (vok. Nemmersdorf, prie Gumbinės), kur raudonosios armijos kareiviai išprievartavo, o po to sadistiškai nužudė 72 moteris (net 12 metų mergaites ir 84 metų senutę). Tas pats vyko visame Karaliaučiaus krašte, pvz., prie Ragainės 20 kareivių išprievartavo vietos lietuvę, po to jos vaikų akivaizdoje apipylė ją benzinu ir sudegino.
 
Pirmąjį raudonojo teroro etapą išgyvenę gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas. Čia jie kentė patyčias, mirė nuo šalčio, ligų, bado.
 
Taip per sovietinį genocidą 1944-1949 metais buvo sunaikinta 328 tūkstančiai gyventojų (iš jų beveik 130 tūkstančių lietuvių kilmės žmonių). Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. 1947-aisiais buvo likę tik 102 tūkstančiai gyvųjų. Iki 1949 m. jie buvo evakuoti į Vokietiją. Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, sovietų torpedoms nuskandinus laivus.
 
Fuldoje (Vokietija) atsikūrusi Mažosios Lietuvos taryba 1947 m. paskelbė Protestą dėl Karaliaučiaus krašto genocido ir jo kolonizavimo.
 
1948 m. priimtoje Jungtinių tautų Konvencijoje genocidas yra vertinamas kaip senaties termino neturintis tarptautinę teisę pažeidžiantis nusikaltimas prieš žmoniją.
 
Lietuvos Respublikos Seimas nutarimą spalio 16-ąją minėti Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną priėmė prieš trejus metus.
 
www.ve.lt
 
Nuotraukoje:  Mažosios Lietuvos genocidą primins šv. Mišios

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra