Mažosios Lietuvos enciklopedijos pabaigtuvės

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pasirodė aukštos poligrafinės kultūros *„Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) paskutinis ketvirtas tomas, kurį išleido Mažosios Lietuvos fondas (MLF – JAV, Kanada) bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (MELI) Vilniuje.
 
Baigta pirmą kartą pasaulyje keturių tomų regioninė enciklopedija apie Mažąją Lietuvą (Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštus). Joje atskleidžiami žuvusio baltiškojo krašto gyventojų – prūsų ir vėlesnių lietuvininkų – papročiai, tikėjimai, bažnytinis gyvenimas, etninė buities kultūra, aprašomi žymūs krašto visuomenės bei kultūros veikėjai, Mažąją Lietuvą vaizdavę menininkai, krašto tyrėjai. Parodomas šio krašto sunaikinimas sovietinės okupacijos laikotarpiu. Tik šiame tome yra daugiau kaip 3 000 straipsnių, kuriuos parašė 152 autoriai, ir 2 400 iliustracijų (daugelis jų unikalios, skelbiamos pirmą kartą iš nepublikuotų archyvų ar šeimų albumų), apibūdinančių įvairias krašto vietoves bei tradicinę gyvenseną.
 
Tai bendras išeivijos bei lietuvių mokslininkų keturių tomų leidinys, skirtas įamžinti nykstantį prūsų, lietuvininkų kultūros paveldą; jis yra neįkainojamos vertės paminklas lietuvių ir visos Europos kultūrai.
 
Jau įvyko pirmieji šio tomo pristatymai Pagėgiuose (2010 I 21) ir Klaipėdoje (2010 I 25), yra numatomas ir Vilniuje per knygų mugę vasario mėnesį.
 
Mažosios Lietuvos fondas šiam projektui rengti 1996–2009 metais skyrė net 337 838 USD. Prisidėjo ir Lietuvos valstybė bei rėmėjai (privatūs asmenys ir organizacijos) Lietuvoje.
 
Prisiminkime šios enciklopedijos leidimo pradžią. Tokia idėja kilo jau po Antrojo pasaulinio karo, kai išblaškyti lietuvininkai susibūrė JAV, Kanadoje ir kitur. Praėjo daug dešimtmečių, kol jos sumanytojas ir idėjinis vadovas prof. Vilius Pėteraitis (1914 X 18-2008 III 21) iš Monrealio (Kanada) 1996 m. birželio 10 d. Vilniuje pirmą kartą sukvietė būsimus talkininkus į pasitarimą. Sulaukus visuomenės pritarimo, pradėtas nepaprastai sunkus ir kūrybingas enciklopedijos rengimo darbas, nes dar nebuvo daugelio šio krašto gyvenimo sričių mokslinių tyrimų bei mokslininkų.
 
Pirmasis MLE tomas pasirodė 2000, o kiti du 2003 ir 2006 metais.
 
Ketvirtas tomas
 
IV tome, kaip ir ankstesniuose, pristatoma Mažoji Lietuva: jos istorija, gamta, miestai, miesteliai ir kaimai, apskritys (Sembos, Stalupėnų, Šilutės (Šilokarčemos), Šventapilės, Tilžės, Unguros, Vėluvos), žmonės (ne tik lietuvininkai, bet ir vokiečiai, nusipelnę šio krašto kultūrai arba pasižymėję lietuvybės naikinimu), konfesijos (pagrindinė – evangelikai liuteronai), parapijos ir bažnyčios, spauda, periodika bei spaustuvės, švietimas, politinis gyvenimas, etninė kultūra, ūkinė veikla (pastatai, žvejyba, žemdirbystė) ir kt.
 
Atskiri straipsnių blokai yra skirti Mažosios Lietuvos sostine vadintai Tilžei ir didžiausiam kaimui Rytprūsiuose, miesto teises gavusiam tik 1941 m., Šilutei (iki 1923 m. – Šilokarčema). Aprašyti Rytprūsiai, krašto ir gyventojų likimas po karo, repatriacija, Vokietija, kurios dalimi buvo šis kraštas. Daug vietos skirta filosofui ir rašytojui Vydūnui, rašytojai Ievai Simonaitytei, teologui, folkloristui, poetui bei K. Donelaičio „Metų“ leidėjui Martynui Liudvikui Rėzai, kovotojams už lietuvybę Eduardui Simaičiui, Erdmonui Simonaičiui, Jonui Vanagaičiui, Dovui Zauniui ir atskiroms giminėms (Redveikiai, Reisgiai, Rėžulaičiai, Sprogiai, Stubros, Šernai, Šimkai, Tydeckai, Toleikiai, Trumpjonai, Trakiai, Vėliai ir kt.). Kaip ir ankstesniuose tomuose rašoma apie unikalų Europoje religinį reiškinį – surinkimus (namines lietuvininkų pamaldos) ir jų Dievo Žodžio sakytojus, reformaciją, misionierius.
 
MLE rengėjai
 
Ketvirtąjį tomą parengė grupelė žmonių, kurių dauguma dirba nuo pirmojo tomo. Tai akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, Vytautas Kaltenis, dr. Algirdas Matulevičius (buvo pirmasis ir pradžioje vienintelis redakcijos darbuotojas), Aliutė Zimanienė, Nijolė Dzindziliauskienė, Virginija Budrikienė. Prie pirmųjų trijų tomų dar dirbo doc. dr. Martynas Purvinas, kurį dėl ligos pakeitė MELI vyresnioji mokslinė redaktorė Danutė Valentukevičienė, tapusi MLE vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.
 
Šį tomą labiau nei anksčiau parėmė Klaipėdos universiteto mokslininkai. MLE redakcinei kolegijai vadovavo Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė lietuvininkė dr. Silva Pocytė, gyvenvietes aprašė bei naujų istorinių faktų pateikė doktorantas Vasilijus Safronovas.
 
Straipsnių autorių kolektyvas labai margas – nuo akademikų iki kraštotyrininkų – iš įvairių šalių: Lietuvos, Australijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Karaliaučiaus krašto, Lenkijos, Norvegijos, Vokietijos. Kaip ir pirmiesiems trims tomams daugiausiai straipsnių parašė patys lietuvininkai – prof. dr. Vilius Pėteraitis 77 (iš viso 1 209), doc. dr. Martynas Purvinas 22 (1 714), doc. dr. Albertas Juška 219 (568), Vytautas Gocentas 24 (167), Algirdas Žemaitaitis 95 (431), † Eva Labutytė 1 (40), † Jurgis Reisgys iš Australijos 7 (86), Ypač vertingą pagalbą teikė Lietuvos MA narys korespondentas prof. habil. dr. Domas Kaunas, prof. habil. dr. † Vacys Milius, prof. habil. dr. † Angelė Vyšniauskaitė, prof. habil. dr. † Algirdas Gaigalas.
 
Viršelio dailininkas prof. Alfonsas Žvilius. Gal ne visi skaitytojai pastebėjo ir užšifruotą kiekvieno tomo eilės numerį, kurį rodo viršelio centre esanti nuotrauka su vienu, dviem, trim ar keturiais asmenimis.
 
MLE redakcinės kolegijos prezidentas Lietuvos MA akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius ir MLE vyr. redaktorius doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius savo pratarmę „Šios enciklopedijos sumanytojo ir vadovo Viliaus Pėteraičio atminimui“ baigia šiais žodžiais: „Vienas iš paskutinių jo žygių – MLE, kuri ne tik pasitarnaus vienydama šiandieninę Mažosios Lietuvos autochtonų bendruomenę, ugdydama tautinį orumą bei pilietinę sąmonę Lietuvoje, bet ir veikdama naująją Europą, kurioje turėtų būti siekiama darnaus universaliųjų žmogiškųjų vertybių ir tautų kuriamos kultūrinės įvairovės sąskambių.“
 
Būtų tikslinga išleisti ir enciklopedijos vienatomį, kuris jau pradėtas rengti (jei Vyriausybė šiuo sunkiu ekonominės krizės laiku skirs lėšų), iš pradžių anglų, o vėliau rusų bei vokiečių kalbomis.
 
*Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 4 : Rahn – Žvižežeris / Mažosios Lietuvos fondas; Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009 (Vilnius : Standartų spaustuvė). – 919, [9] p. : iliustr., faks., portr., žml. Tiražas 4000 egz. ISBN 978–5–420–01658–9
 
Nuotraukose:
 
1. MLE visi 4 tomai
2. MLE rengėjai (iš k.): Algirdas Mikas Žemaitaitis, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, dr. Algirdas Matulevičius, Danutė Valentukevičienė, Vytautas Kaltenis, Sigitas Tutlys, Aliutė Zimanienė, Nijolė Dzindziliauskienė, Virginija Budrikienė, Aldona Stanelienė, Vytautas Gocentas, 2009 m. rugsėjo 24 d.
 
Voruta. – 2010, vas. 6, nr. 3 (693), p. 1, 2.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra