Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2014 metais

Autorius: Data: 2014-01-30, 11:33 Spausdinti

Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas ŽEMAITAITIS, Vilnius

1529 m. Erlich in Franken (Vokietija) gimė Kasparas Henenbergeris, kartografas, kraštotyrininkas, sudaręs Prūsijos žemėlapių.

Mirė 1600 02 29 Karaliaučiuje.

1574 m. Klaipėdoje gimė Petras Kleikys, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos bažnyčios veikėjas, padėjęs parengti J. Rėzai „Psalterą Dovydo“ (1625 m.). Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas.

Mirė 1640 m. Įsrutyje.

1584 m. Lazdynuose (Pilkalnio aps.) mirė Stanislovas Marcijanas (Musa), giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne.

Gimė apie 1520 m. rytų Lietuvoje.

1589 m. Kusuose (Pilkalnio aps.) gimė Kristupas Sapūnas, eiliuotojas, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Dalyvavo peržiūrint D. Kleino gramatiką ir giesmyną, parašė lotyniškų eilėraščių, rankraščiu paliko lietuvių kalbos gramatiką (~1643 m., išsp. 1673 m.).

Mirė 1659 m. Encūnuose (Stalupėnų aps.).

1604 m. Jelgavoje (Latvija) mirė Paulius Oderbornas, paskelbęs „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimą („Joannis Basilidis Magni Mascoviae Ducis vita“, 1585 m.). Studijavo Rostocko universitete, kunigavo Vilniuje(?), Kaune, Rygoje, Jelgavoje.

Gimė apie 1550 m. Mažojoje Lietuvoje.

1624 m. Ragainėje gimė Frydrichas Lobelis, vertėjas, studijavo Karaliaučiuje ir Leidene.

Mirė po 1655 m.

Apie 1624 m. gimė Merkelis Švoba, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių poetas, studijavo Karaliaučiaus universitete.

Mirė 1663 m. Valtarkiemyje (Gumbinės aps.).

1629 m. Tilžėje mirė Zacharijas Blotnas, jaunesnysis, padėjęs J. Rėzai rengti „Psalterą Dovydo“ (1625 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė apie 1577 m. Tilžėje.

1629 m. Vėluvoje gimė Teofilis Gotlybas Šulcas, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė spaudai ir išleido K. Sapūno gramatiką (1673 m.), sudarinėjo lietuvių–vokiečių kalbų žodyną, kurio rankraštis neišliko.

Mirė 1673 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.).

1629 m. įsteigta Kėdainių vokiečių ev. liuteronų parapija, kuriai Kristupas Radvila padovanojo nemažą sklypą bažnyčiai, klebonijai ir mokyklai pasistatyti. Pirmoji, medinė, bažnyčia buvo pastatyta 1638 m. 1649 08 ?? buvo padėti pamatai naujai dabartinei mūrinei bažnyčiai, kuri buvo baigta statyti ir pašventinta 1679 m. (jos bokštas dėl epidemijų ir karų iškilo tik 1714 m.). 1825 m. bažnyčia kapitališkai suremontuota. 1993 01 23 d. joje vėl įvyko pamaldos ir atkurta parapija.

1644 m. Jablonkoje, netoli Ortelsburgo (dab. Lenkija) gimė Kristupas Hartknochas, Prūsijos istorikas, namų mokytojas Kaune, 1665 ar 1666–1667 m. Vilniaus ev. liuteronų mokyklos rektorius ir kunigas adjunktas (pagalbininkas).

Mirė 1687 01 03 Torunėje.

1664 m. prie Gumbinės gimė Vilhelmas Meisneris, kunigas, giesmių eiliuotojas.

Mirė 1708 03 13 Skaisgiriuose (Pakalnės aps.).

1664 m. Klaipėdoje mirė Jonas Lėmanas vyresnysis, eiliuotojas. Mokytojavo, kunigavo. Parašė lietuviškai epitalamą „Jog venčiavonystės stonas…“ (1643 m.), skirtą Verdainės kunigo Vilhelmo Martinio vestuvių proga.

Gimė 1590 m. Schverine (Vokietija).

Apie 1684 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.) gimė Jonas Šulcas, ev. liuteronų kunigas, švietėjas, liet. tautosakos rinkėjas. Pirmasis grož. lit-ros vertėjas į lietuvių kalbą – iš lotynų k. išvertė „Ezopo pasakėčias“ (1706 m.).

Mirė 1710 m. Tilžėje (mirė nuo maro).

1684 m. gimė Henrikas Kristupas Vagneris (Wegner), Karaliaučiaus lietuvininkų kunigas, vertėjas, išvertė į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakų.

Mirė 1731 12 19 Karaliaučiuje.

1709 m. Išdaguose (Gumbinės aps.) mirė Jokūbas Perkūnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta 1685 m. giesmyne.

Gimė apie 1640 m. Užupėnuose (Išdagų vls., Gumbinės aps.).

1744 m. Trempuose (Darkiemio aps.) mirė Jokūbas Brodovskis, žymus leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną.

Gimė apie 1692 m. Geldapėje.

1744 m. iš lauko akmenų ir plytų išmūrijama stambi, stačiakampio plano, aukštu mediniu bokštu, besibaigiančiu vario stogeliu–kupolu, nauja Piktupėnų ev. liuteronų parapijos bažnyčia, rekonstruota 1853 m., sunaikinta II pasaulinio karo pabaigoje. Pirmoji bažnyčia pastatyta prieš 1574 m. Parapija atkurta 1993 m.

1819 m. yra Marijampolės ev. liuteronų parapijos pradžia. Manoma, kad dabartinė mūrinė bažnyčia su bokštu pradėta statyti dar 1835 m., bet įrengimo darbai užtruko iki 1841 m. 1990 06 27 vėl įregistruota parapija.

1829 m. laikomi Joniškio ev. liuteronų filijos įkūrimo metais, nors pamaldos vyko jau labai seniai. Mūrinė bažnyčia pašventinta 1848 m., 1880 m. buvo padarytas kapitalinis bažnyčios remontas (bažnyčia buvo pailginta 4 metrais, stogas uždengtas čerpėmis), po II pasaulinio karo valdžios atimta, vėliau nugriauta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, parapija atkurta. Dabar bažnyčia įrengta gaisrinės pastate. Aptarnauja kun. Romas Pukys.

1829 m. kunigas Hermanas Konradas Šulcas pašventino pirmąją medinę Alkiškių ev. liuteronų bažnyčią. 1861 m. padėtas kertinis akmuo, o 1865 m. pašventinta nauja dabartinė mūrinė bažnyčia. 1933 m. įforminta savarankiška parapija. Aptarnauja kun. Juozas Mišeikis.

1854 m. komisija priėmė naujai pastatytą mūrinę Šiaulių ev. liuteronų bažnyčią (bokštas pastatytas 1931 m.), kuri po II pasaulinio karo valdžios atimta, paversta muziejumi (1951–1958 m.), o netrukus ir nugriauta. Bažnyčia įrengta gyvenamajame name. Aptarnauja kun. Romas Pukys.

1854 m. įteisinta Dovilų ev. liuteronų parapija. 1861 07 17 d. padėtas kertinis akmuo, o 1862 09 18 pašventinta iš lauko akmenų ir plytų sumūryta dabartinė bažnyčia. Dovilų parapija vėl įregistruota 1990 01 29, pirmosios pamaldos įvyko 1992 12 20, 1993 08 01 vėl suskamba bažnyčios varpas. Restauruota bažnyčia vėl pašventinta 1995 05 28. 2012 07 21 pašventinti 22 registrų vargonai (1960 m.) padovanoti Berlyno Rixdorfo parapijos. Aptarnauja kun. Liudvikas Fetingis.

1864 m. įsteigta Lauksargių ev. liuteronų parapija (kaip Vilkyškių parapijos filija). Dabartinė mūrinė bažnyčia pašventinta 1887 10 06, par. vėl pradėjo veikti 1947 06 30, įregistruota 1948 07 31. Aptarnauja kun. Edikas Šulcas.

Apie 1864 m. gimė Jokūbas Peteraitis, verslininkas, visuomenininkas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Mirė 1930 10 24 Klaipėdoje.

1899 m. įsteigta Paleičių (Šilokarčemos aps.) ev. liuteronų parapija. 1906 07 01 pašventinta mūrinė bažnyčia su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą, galutinai nugriauta apie 1957 m. Parapija neatkurta.

1909 m. Radviliškio dvaro savininkas Struve Radviliškio ev. liuteronų filijai padovanojo namą. Dvaro inspektorius Paulmeisteris padėjo šį namą perstatyti ir pritaikyti pamaldoms. Atsikūrusią parapija ptarnauja kun. Romas Pukys.

1909 m. Kinčiuose (Dituvos vls., Klaipėdos aps.) gimė Mikas Nagys (ankstesnė pavardė Šūdnagys), teisininkas, mažlietuvių veikėjas.

Mirė 1990 03 20 Čikagoje (JAV).

1974 m. Neustadte (Vokietija) mirė Jonas Remeika, pedagogas, istorikas, publicistas, „Aukuro“ draugijos valdybos narys, veikė Jachtklube, mokytojų draugijoje. Rinko ir skelbė Klaipėdos krašto tautosaką.

Gimė 1891 12 21 Svistopolio dv. (Luokesos vls., Utenos aps.).

 

2014 m. sausis

 

1714 01 01 Lazdynėliuose (Gumbinės aps., čia 1992 05 30 atidengtas paminklinis akmuo) gimė Kristijonas Donelaitis, poetas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo Stalupėnuose, kunigavo Tolminkiemio ev. liuteronų parapijoje. Jo kūryba – poema „Metai“ ir pasakėčios – padėjo pagrindus grožinei lietuvių literatūrai.

Mirė 1780 02 18 Tolminkiemyje (Galdapės aps.).

1909 01 02 Klaipėdoje gimė Kristupas Kikutis, teisininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, Mažosios Lietuvos tarybos įgaliotinis Buxtekudės apylinkei VFR, 1949 m. persikėlė JAV, MLRS pirmininkas.

Mirė 2003 02 24 Collinsvillėje (JAV).

1959 01 06 Žemaičių Naumiestyje (Šilutės raj.) mirė Martynas Bicka, knygnešys, sakytojas.

Gimė 1876 11 11 Budrikuose (ne Klebonuose, Naumiesčio vls., Raseinių aps.).

1924 01 09 Saugose (Šilutės aps.) mirė Martynas Benjaminas Laužemis, publicistas, vertėjas, misionierius R. Indijoje, kunigas.

Gimė 1866 12 06 Smeltėje (dab. Klaipėda).

1939 01 10 Giedraičiuose gimė dr. Algirdas Matulevičius, istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas, MLE rengėjas.

1739 01 11 Mielkiemyje (Stalupėnų aps.) gimė Danielius Frydrichas Milkus, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė pamokslų brolio K. Milkaus „Mišknygoms“ (1800 m.), dalyvavo polemikoje su G. Ostermejeriu dėl lietuviškų giesmynų.

Mirė 1818 03 21 Ragainėje.

1909 01 12 Voveriškiuose (Agluonėnų vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Banžėrius (Wilhelm Banczerus, Banszerus), Pašyšių ev. liuteronų parapijos kunigas (1934–1944), visuomenės veikėjas.

Mirė 1981 11 21 Korschenbreuche (VFR).

1909 01 13 Kalnėnuose (Jurbarko vls., Raseinių aps.) gimė Jurgis Gavėnis, kunigas, vienas iš tautinės Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios propaguotojų, Sibiro tremtinys (1948–1956). Įvairiu laiku aptarnavo Jurbarko, Sudargo, Šilutės, Kintų, Ramučių, Saugų parapijas.

Mirė 1981 01 20 Šakiuose, palaidotas Sudarge.

01 15Klaipėdos krašto diena, kurią LR Seimas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena.

1909 01 17 Tilžėje mirė Otto von Mauderode, vokiečių spaustuvininkas Tilžėje, išleidęs 364 lietuviškas knygas (ir Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metu).

Gimė 1852 04 26 ten pat.

1784 01 18 Karaliaučiuje mirė Johannas Gotlybas Kroicfeldas (Kreuzfeld), lietuvių liaudies dainų rinkėjas ir skelbėjas. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete.

Gimė 1745 04 19 ten pat.

1529 01 20 pasirodė Mažasis Liuterio katekizmas, viena iš pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų.

1859 01 24 Pilkalnyje mirė Johannas Christlybas Krauzė. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo. Rinko lietuvių liaudies dainas, teikė kalbinę medžiagą A. Šleicheriui.

Gimė 1789 03 14 Paveikiuose.

1904 01 24 Kaune gimė Jonas Dainauskas, teisininkas, istorikas, publicistas, dalyvavęs 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime, nagrinėjo Klaipėdos krašto problemas.

Mirė 2000 05 27 Čikagoje.

1934 01 28 Kaune mirė Vilius Dovilas, Klaipėdos krašto veikėjas, gubernatūros spaudos referentas.

Gimė 1906 m. Svencelėje (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

1789 01 29 Rusnėje gimė Johanas Christlibas Šviderskis (Sviderskis), vokiškai rašęs poetas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, vertėsi prekyba ir finansais.

Mirė 1855 11 21 Peterburge.

1954 01 29 Kretingoje mirė Ansas Baltris jaunesnysis, liuteroniškos literatūros leidėjas, visuomenės veikėjas, kunigas diakonas, pokario metų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas, giesmės „Betlėme, ten tvarte, kūdikėlis mažėlis“ autorius.

Gimė 1884 12 29 Letūkuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.).

1974 01 29 Toronte (Kanada) mirė Martynas Anysas, visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas, Lietuvos diplomatas.

Gimė 1895 11 05 Kintuose (Šilokarčemos aps.).

 

2014 m. vasaris

 

2009 02 03 St. Louis (Missouri valstija, JAV) mirė Alfredas Vėlius, pedagogas, išventintas į kunigus Šilutėje 1992 04 26, KU doc. ir garbės dr. (1995 05 19). 1992–1994 m. ne kartą laikė pamaldas Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje.  Išvertė į lietuvių k. Bibliją (su apokrifais, 1988 m., Brookfield, Illinois (JAV).

Gimė 1918 03 28 Stankiškiuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.).

1974 02 06 Marijampolėje gimė diakonas (1995 m.) Vaidas Klesevičius, 1997 09 07 Marijampolėje ordinuotas šios parapijos ev. liuteronų kunigu. Dar aptarnauja Virbalio ir Vištyčio parapijas.

1769 02 08 Enciūnuose (Stalupėnų aps.) mirė Jurgis Adomas Meisneris, giesmių eiliuotojas. Nebaigęs studijų Karaliaučiaus universiteto, mokytojavo, kunigavo. Tikrino H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimą.

Gimė 1692 09 15 Šereiklaukyje (Tilžės aps.).

1804 02 12 Karaliaučiuje mirė Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, Kristijono Gotlybo Milkaus žodynui „Litauisch–deutsches und Deutsch–litauisches Wörter–Buch“ (1800 m.) parašė prakalbą.

Gimė 1724 04 22 ten pat.

1929 02 13 Kilpinėse (Jucaičių apyl., dab. Šilalės raj.) gimė buvęs Ziono lietuvių ev. liuteronų bažnyčios kunigas Jonas Juozupaitis.

Mirė 2008 08 25 Orland Park (Ilinojaus valstijoje, JAV).

1834 02 16 Karaliaučiuje gimė Otto Glagau, vokiečių žurnalistas, paskelbęs kelionių įspūdžių po Mažąją Lietuvą.

Mirė 1892 03 02 Berlyne.

1894 02 19 Drukiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) mirė Rudolfas Andrius Cipelis, 1849 m. Klaipėdoje ėjusio pirmojo lietuviško laikraščio „Lietuvininkų prietelis“ redaktorius, religinės literatūros vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo, vėliau gyveno savo ūkyje Drukiuose.

Gimė 1813 11 30 Kalnininkuose (Pakalnės aps.).

1669 02 20 Ragainėje gimė Fridrichas Kristupas Rabė, giesmių eiliuotojas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą kunigavo. Tikrino H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimą.

Mirė 1720 04 23 Narkyčiuose (Įsruties aps.).

1909 02 21 pašventinta dabartinė raudonų plytų Vanagų ev. liuteronų bažnyčia, kurios kertinis akmuo padėtas 1907 08 20. Parapija įsteigta 1904 m.

1944 02 21 Kaune gimė Arthur Hermann, Mažosios Lietuvos kultūros istorikas, bibliotekininkas. 1958 m. su tėvais persikėlė į Vokietiją. Baigęs Müncheno universitetą, nuo 1971 m. dirba bibliotekininku Heidelbergo universiteto bibliotekoje. Nuo 1993 m. su kitais leidžia „Annberger Annalen“, skirtą lietuvių–vokiečių santykiams tirti. Parašė knygų ir daug straipsnių apie liuteronų Bažnyčią Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje, lietuvininkų ir vokiečių kultūrą, jų sąsajas, istoriją.

1899 02 23 Balandžiuose (Žilių vls., Ragainės aps.) gimė Vilius Bajoraitis, Bajoras, lietuviškų chorų dirigentas, kompozitorius, pedagogas; Klaipėdoje vadovavo „Aidos“ chorui.

Mirė 1979 08 23 Mellėje (VFR).

1979 02 23 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1979 metams.

1919 02 24 Leipcige mirė Francas Oskaras Tecneris, vokiečių etnografas, K. Donelaičio archyvo tyrinėtojas. Su žmona išvertė į vokiečių kalbą 70 lietuviškų dainų (1897 m.).

Gimė 1863 03 22 Verdau (Saksonija).

1969 02 24 Veinheime (VFR) mirė Erdmonas Simonaitis, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas (1923 ir 1926 m.), Klaipėdos aps. viršininkas (1930–1937), nacių kalintas konclageriuose. Palaikai 1991 10 24 perlaidoti Klaipėdos Lėbartų kapinėse.

Gimė 1888 10 30 Spečiuose (Žemaitkiemių vls., Tilžės aps.).

1969 02 25 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1969 metams (išsiuntinėtas ir buv. parapijiečiams užsienyje). Ta proga per Lietuvos radiją buvo pasikalbėjimas apie mūsų Bažnyčios padėtį ir veiklą.

1889 02 26 Gardine gimė Pavelas Kušneris, etnografas, nagrinėjęs Mažosios Lietuvos etninę istoriją.

Mirė 1968 03 14 Maskvoje.

1904 02 27 misionieriaus Kristupo Lokio pastangomis Klaipėdoje įsteigta lietuvių evangelikų kultūros, švietimo ir labdaros draugija „Sandora“ (1904–1939).

 

2014 m. kovas

 

1904 03 ?? Grumbliuose (Venckų vls., Klaipėdos aps.) mirė Jurgis Redveikis, Radveikis, raštijos darbuotojas, klimkiškis sakytojas.

Gimė XIX a.

1904 03 15 Peikšteniuose (Biržų vls.) gimė Petras Dagys, ev. liuteronų kunigas, laikraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius.

Mirė 1977 12 01 Niujorke (JAV).

1579 03 06 Jonas Bretkūnas pradėjo versti Bibliją į lietuvių kalbą, baigė 1590 11 27. Gaila, kad ji nebuvo išspausdinta.

1959 03 06 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1959 metams.

2004 03 06 Klaipėdoje mirė Jonas Tatoris, menotyrininkas, architektūros istorikas, daug nuveikęs uostamiesčio architektūros paveldo bei istorijos tyrinėjimuose, sukaupęs vertingą istorinės medžiagos archyvą.

Gimė 1925 06 17 Medeikiuose (Biržų vls.).

2009 03 07 Alkiškių bažnyčioje diakonas Juozas Mišeikis, g. 1984 06 29 Tauruose prie Tauragės, 2007 m. baigęs teologijos studijas Klaipėdos universitete, ordinuotas kunigo tarnystei, 2007 08 18 Šilutės Martyno Liuterio bažnyčioje įvestas diakono tarnystėn. Aptarnauja Alkiškių, Biržų ir Žeimelio latviškas ev. liuteronų parapijas.

1919 03 08 Klaipėdoje mirė Jonas Karolis Zembrickis (Sembritzki), vaistininkas, Prūsijos istorikas, daugelio istorinių darbų reformacijos tema autorius, tautosakos rinkėjas.

Gimė 1856 01 10 Marggrabovoje (Suvalkų gub.).

1989 03 08 Romos katalikų kurijos patalpose vysk. Jonas Kalvanas laikė pirmąsias Vilniaus atsikūrusios ev. liuteronų bažnyčios pamaldas.

1994 03 08 mokykloje įvyko pirmosios Virbalio ev. liuteronų parapijos atkūrimo pamaldos. Parapija buvo įsteigta 1833 m., 1878 m. pašventinta mūrinė bažnyčia po karo paversta grūdų sandėliu. 2000 04 24 naujai pašventinta 1998 m. atgauta bažnyčia (paskutinės pamaldos joje vyko 1940 11 17, pirmosios restauruotoje bažnyčioje – 2000 03 12).

1919 03 10 Raudžiuose (Traksėdžių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Endrius Žilius, psichologas ir pedagogas, išeivijos veikėjas, laikraščio „Keleivis” ats. red. (1952–1959).

Mirė 2000 m. Hamburge (Vokietija).

1789 03 14 Paveikiuose gimė Johannas Christlybas Krauzė. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo. Rinko lietuvių liaudies dainas, teikė kalbinę medžiagą A. Šleicheriui.

Mirė 1859 01 24 Pilkalnyje.

1909 03 16 Balandžiuose (Žilių vls., Ragainės aps.) mirė Fridrichas Bajoraitis (slp. Paukštelis), poetas, publicistas, mokytojas. Parašė eilėraščių (rink. „Gyvumo žodžiai“ 1932 m. išleido Vydūnas), periodikoje paskelbė lietuvininkų teises ginančių straipsnių.

Gimė 1883 12 09 Medukalniuose (Pelininkų vls., Įsruties aps.).

1629 03 18 Karaliaučiuje gimė Ernestas Dycelijus (Dietzelius), kunigas, raštijos darbuotojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, giesmės „Tau, Jėzau, aš dėkoju“ autorius.

Mirė 1692 05 17 Valtarkiemyje (Gumbinės aps.).

1994 03 19 Kintuose (Šilutės raj.), buvusioje pradžios mokykloje, atidarytas Vydūno memorialinis muziejus.

1879 03 20 Šlapšilėje (Dovilų vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Lėbartas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, Tilžės akto signataras.

Mirė 1944 m. Palangoje (palaidotas Klaipėdoje).

1974 03 21 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1974 metams.

1999 03 21 diakonas (1998 09 27 Tauragės ev. liuteronų M. Mažvydo bažnyčioje) Mindaugas Kairys, g. 1978 04 09 Tauragėje, ordinuotas kunigo diakono tarnystei Jurbarko, Skirsnemunės, Smalininkų ir Vilkyškių ev. liuteronų parapijose. 2009 06 14 jam suteiktas sidabrinis tarnybinis kunigo kryžius.

1819 03 22 gimė Friedrichas (iki šiol klaidingai vadintas Endrikiu) Ventas (Wendt), mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas („Gromatų skarbnyčia“, 1890 m.; „Trumpos mišios“, 1893–1895 m.).

Mirė 1896 07 05 Traksėdžiuose (Šilokarčemos aps.).

1939 03 22 23 val. 55 min., be jokio pasipriešinimo priėmus Vokietijos ultimatumą, Berlyne Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys ir Lietuvos pasiuntinys Kazys Škirpa pasirašė sutartį, kuria Lietuva perduoda Vokietijai Klaipėdos kraštą. Iš vokiečių pusės pasirašė J. Ribentropas.

1939 03 23 hitlerininkai atplėšė Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos Respublikos ir aneksavo – buvo pradėtas vykdyti Rytprūsių gauleiterio Ericho Kocho nurodymas „Rotten aus was litauisch ist“ („Išraukite, kas lietuviška“).

1994 03 26 Elniškės kapinėse netoli Priekulės perlaidoti Klaipėdos krašto visuomenės ir kultūros veikėjo, kunigo prof. dr. Viliaus Gaigalaičio ir jo žmonos Marijos palaikai.

1549 03 28 Martynas Mažvydas paskiriamas Ragainės ev. liuteronų kunigu.

1959 03 28 Vilkmedžiuose (Saugų apyl., Šilutės raj.) mirė Jonas Birškus, laukininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas.

Gimė 1870 10 13 Mozūriškiuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.).

1894 03 19 [Žemaičių] Naumiestyje (Raseinių aps.) gimė Kristupas Gudaitis, gydytojas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos prezidentas (1938–1941), veikalo „Lietuviai evangelikai“ (1957 m.) ir kitų liuteroniško turinio raštų autorius.

Mirė 1972 08 26 Warrene (JAV).

 

2014 m. balandis

 

1749 04 06 Valtarkiemyje (Gumbinės aps.) mirė Pilypas Ruigys, filologas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo. Paskelbė studiją vokiečių kalba „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (1745 m.), lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių k. žodyną (1747 m.), išvertė dalį N. Testamento (1727 m.) ir Biblijos (1735 m.).

Gimė 1675 03 31 Katniavoje (Stalupėnų aps.).

1784 04 08 Viliūnuose (Pilkalnio aps.) gimė Natanelis Frydrichas Ostermejeris, vertėjas, raštijos darbuotojas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo, kunigavo. 1823 m. Tilžėje pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį „Nusidavimai Dievo karalystėje“ (išėjo 2 nr.).

Mirė 1846 08 24 Būdviečiuose (Ragainės aps.).

1979 04 11 Alkiškiuose (Akmenės raj.) mirė kunigas dekanas Gustavas Aleksandras Rauskinas. Baigęs Rygos teologinį institutą, 1928 09 18 įšventintas kunigu ir pakviestas į Alkiškių parapiją (aptarnauja ir kitas latviškas parapijas), kurioje dirbo visą savo gyvenimą, išskyrus laiką Sibiro tremtyje (1945–1955).

Gimė 1902 12 06 Mazsalacės parapijoje (Latvija).

1954 04 14 Panevėžyje mirė Gustavas Juozupaitis (slp. Sėjus), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, vienas iš „Aukuro“ draugijos steigėjų.

Gimė 1895 10 24 Berštininkuose (Plaškių vls., Tilžės aps.).

1659 04 15 Karaliaučiuje mirė Simonas Dachas, R. Prūsijos vokiečių poetas, kilme susijęs su lietuviais. Baigęs Karaliaučiaus universitetą jame profesoriavo. Rašė vokiečių ir lotynų kalbomis eilėraščius ir giesmes („Amžiau, tu saldus, tėviške teisiųjų“, „O, gražus dangau“ bei kt. giedamos Lietuvoje ir dabar), ypač išgarsėjo jo daina „Annchen von Tharau“ (Anikė iš Toravos).

Gimė 1605 07 29 Klaipėdoje.

1989 04 16 Batakiuose įšventintas ev. liuteronų kunigu diakonu Mečislovas Bekeris, mokytojas, Batakiuose 1988 03 20 pašventintas diakono tarnystei, g. 1927 02 02 Šinkaučiškyje (Pakruojo raj.). Rašė eiles ir giesmes. Aptarnavo Šiaulių, Radviliškio, Kelmės ir Joniškio atsikuriančias parapijas.

Mirė 1993 07 18 Šiauliuose.

1969 04 19 Klaipėdoje gimė DariusPetkūnas, 1991 07 28 Kretingoje įšventintas kun. diak. (1994 05 28 Katyčiuose kunigu), KU dėstytojas, doc. (2010 m., Helsinkio universitete), religinės spaudos darbuotojas, pirmasis Lietuvoje po II pasaulinio karo teologijos daktaras (2004 05 28, Helsinkio universitetas), habil dr. (2013 12 09, Leipcigo universitetas). Aptarnauja Kretingos, Palangos ir Priekulės parapijas.

1949 04 21 Šlepečiuose (netoli Plungės) gimė Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos knygų ir spaudos tyrėjas, VU habil. dr., prof., LMA narys ekspertas, daugelio knygų ir straipsnių apie Mažosios Lietuvos paveldą autorius.

1724 04 22 Karaliaučiuje gimė Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, Kristijono Gotlybo Milkaus žodynui „Litauisch–deutsches und Deutsch–litauisches Wörter–Buch“ (1800 m.) parašė prakalbą.

Mirė 1804 02 12 ten pat.

1529 04 23 pasirodė „Didysis Liuterio katekizmas“ – viena iš pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų.

1914 04 24 Ruobežiuose (Biržų vls.) gimė Jonas Viktoras Kalvanas, teologijos licenciatas, Tauragės kunigas (ordinuotas 1940 07 28), Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, „Maldų ir giesmių knygelės“ (1982 m.) ir kitų liuteroniško turinio raštų parengėjas.

Mirė 1995 01 15 Tauragėje.

1939 04 24 Tauragėje gimė buvusi Vilniaus parapijos (1995–1998) kunigė Tamara Schmidt, išeivijos senjoro kun. Adolfo Kelerio dukra. Įšventinta kunige 1990 07 29 Tauragėje.

Mirė 2003 08 25 Esene (Vokietija).

1994 04 28 pasirodė žurnalas „Liuteronų balsas“ vietoje Vilniaus ev. liuteronų par. leisto laikraštėlio „Mūsų žinios“ (1991–1994).

2004 04 24 VIII neeiliniame LELB Sinode Tauragėje Vilniaus ev. liuteronų par. kunigas Mindaugas Sabutis išrinktas LELB vyskupu. Konsekracija ten pat Martyno Mažvydo bažnyčioje 2004 06 19.

1914 04 29 Tilžėje gimė Jonas Arvydas Stiklorius, Stikliorius, teisininkas, visuomenininkas. Teisės dr. (1953 m.). Jokūbo Stikloriaus sūnus.

Mirė 1999 11 28 Philadelphia’oje (Pensilvanijos v-ja, JAV).

1989 04 30 įvyko pirmosios atkurtos Kauno ev. liuteronų parapijos pamaldos (1988 12 18 pirmosios pamaldos Simo Preikšaičio bute) bažnyčioje po jos uždarymo 1953 m. 1682 09 22 padėtas kertinis Kauno Šv. Trejybės bažnyčios akmuo, o pati bebokštė bažnyčia pašventinta 1683 12 25. Joje 1953 03 30 prieš uždarymą įvyko paskutinės pamaldos. Parapija įsteigta 1558 m.

1994 04 30 Juodkrantėje atidengtas paminklas (skulpt. Arūnas Sakalauskas) tautosakininkui, K. Donelaičio kūrybos leidėjui prof. Liudvikui Rėzai.

 

2014 m. gegužė

 

1734 05 01 pašventinta naujoji, dabartinė iš lauko akmenų bei plytų sumūryta Katyčių ev. liuteronų bažnyčia. Restauruota bažnyčia naujai pašventinta 1994 05 28. Pirmosios pamaldos Katyčiuose laikiname pastate pradėtos laikyti 1568 m. Nors 1948 05 14 parapija įregistruota, bažnyčia atimta, apie 1955 m. nugriautas bokštas. 1958 03 23 pirmosios pamaldos atgautoje bažnyčioje. 2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis uždengtas stogas, perdažytos sienos ir bokštas. Aptarnauja kun. Reinholdas Moras.

1889 05 03 Musaičiuose (Pašyšių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Mikelis Hofmanas (slp. Ateivis), Mažosios Lietuvos poetas ir kultūros veikėjas.

Mirė 1921 06 26 ten pat.

2009 05 01–03 Vilniuje pirmą kartą vyko Taizé jaunimo dienos. Dalyvavo apie 5000 piligrimų iš kitų šalių.

1814 05 05 Stalupėnuose gimė Karolis Leopoldas Frydrichas Neisas, rengęs religinę literatūrą („Pamokinimas apie maldą“, 1854 m.; „Evangeliškos mišknygos“, 1856 m., ir kt.), teikęs medžiagą G. Nesselmanno žodynui, redagavęs „Nusidavimus apie evangelios praplatinimą…“. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Mirė 1873 01 25 Kaukėnuose (Pakalnės aps.).

1679 05 06 Tilžėje gimė Jonas Jokūbas Šperberis (Sperber), religinių darbų redaktorius, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Tikrino H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimą, išvertė dalį Biblijos (1735 m.), giesmės „Su Kristum sandorą darau“ autorius.

Mirė 1741 03 02 Rusnėje.

1889 05 10 Kaune gimė Jonas Budrys (iki 1923 m. Polovinskas), diplomatas, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo vadas.

Mirė 1964 09 01 Niujorke (JAV).

1914 05 11 Jurgiuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Reisgys, mokytojas, skulptorius, MLE talkininkas.

Mirė 2005 03 30 Greenacre (Australija).

1944 05 14 Leningrade (Sankt Peterburge) gimė Mykolas Letas Palmaitis, kalbininkas, baltistas, bandantis atkurti senąją prūsų kalbą.

1904 05 15 įkurta Karklininkų (Karklės, Klaipėdos aps.) ev. liuteronų parapija. 1909 07 19 pašventintas kampinis akmuo, 1911 06 08 pašventinta mūrinė bažnyčia per II pasaulinį karą kiek apgriauta, vėliau liko tik pamatai. 2013 m. pradedama atkurti parapiją.

1919 05 15 Klaipėdoje gimė Tautvydas Brakas, kultūros veikėjas, dailininko Adomo Brako sūnus, mokėsi Klaipėdoje, Sibiro tremtinys.

Mirė 1990 01 15 Vilniuje.

1934 05 15 Karaliaučiuje mirė Frydrichas Albertas Cvekas (Zweck), vokiečių istorikas, Klaipėdos Luizės gimnazijos vyriausiasis mokytojas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, išleidęs knygą „Lietuva : Kraštotyra ir etnologija“ (1898 m.).

Gimė 1857 01 19 Gros-Kärthene (Barštyno aps.).

1864 05 17 Tilžėje mirė Erdmonas Šesnakas, mokytojas, religinių raštų rengėjas, leidęs pirmą lietuvišką kalendorių Mažojoje Lietuvoje („Prūsiškos kalendros“).

Gimė apie 1797 m. greičiausiai Gastose (Pakalnės aps.).

1624 05 20 Tilžėje gimė Fridrichas Pretorijus vyresnysis, giesmių eiliuotojas, vertėjas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Parašė giesmių (išspausdintos D. Kleino giesmyne, 1666 m.), katekizmą, išvertė Biblijos sentencijų, sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių žodyną (apie 1675 m.).

Mirė 1695 02 27 Žiliuose (Zaumarų vls., Ragainės aps.).

2004 05 22Šakiuose kun. Virginijus Kelerto iniciatyva atidaryti ev. liuteronų vaikų namai.

1924 05 23 Klaipėdoje gimė Ansas (Hans) Masalskis, architektas, žurnalistas, dailininkas, visuomenės veikėjas. Gyvena Hanoveryje (Vokietija). Talkino rengiant MLE.

1824 05 25 Kaukėnuose (Pakalnės aps.) mirė Kristijonas Dovydas Vitikas (Wittich), giesmių rengėjas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išleido giesmynėlį „Kelios šventos giesmelės“ (1820 m.), teikė medžiagos L. Rėzos „Dainų“ leidimui.

Gimė 1751 09 28 Šilokarčemoje.

1899 05 28 Kintuose (Šilokarčemos aps.) gimė Jonas Anysas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.

Mirė 1985 09 24 Čikagoje.

1989 05 27 Klaipėdoje įkurta lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, išrinktas seimelis ir jo pirm. Viktoras Petraitis.

1994 05 28 naujai pašventinta restauruota mūrinė Katyčių ev. liuteronų bažnyčia. 1948 05 14 po karo įregistruota Katyčių ev. liuteronų parapija. 1958 03 22 po ilgesnės pertraukos (buvo įrengtas kino teatras) vėl laikomos pamaldos bažnyčioje (1734 05 01). Ten pat kunigas diakonas Darius Petkūnas įšventintas į kunigus.

1994 05 29 Tauragėje jaunas katalikų kunigas Romas Pukys, g. 1965 10 24 Klaipėdoje, ordinuotas kunigu LELB ir įvestas pastoraciniam darbui Šiaulių, Kelmės, Radviliškio ir Joniškio parapijose.

1609 05 30 Tilžėje gimė Danielius Kleinas, poetas, kalbininkas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Tilžėje. Išleido lotyniškai parašytą lietuvių kalbos gramatiką (1653 m.), vokišką jos kompendiumą (1654 m.), giesmyną „Naujos giesmių knygos“ (1666 m.) ir maldaknygę „Naujos… maldų knygelės“ (1666 m.), rankraščiu paliko vokiečių–lietuvių kalbų žodyną.

Mirė 1666 11 28 Tilžėje.

 

2014 m. birželis

 

1874 06 12 Pakalnės aps. gimė Artūras Bitėnas (Bittens), istorikas, pedagogas, dirbo Klaipėdoje, parašė veikalų apie Klaipėdos ir Šilutės apskritis.

Mirė 1920 07 12 Klaipėdoje.

1864 06 13 Ožiuose (Galbrasčių vls., Ragainės aps.) gimė Endrikis Endrulaitis, literatas, pirmojo lietuviško periodinio leidinio „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“ redaktorius, giesmių kūrėjas ir vertėjas, liuteroniško turinio raštų parengėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Verdainėje, Doviluose, Šakūnuose, Priekulėje.

Mirė 1919 11 28 Priekulėje.

1979 06 14 buv. Tolminkiemio ev. liuteronų bažnyčioje pusiau slaptai perlaidoti parapijos klebono, poeto Kristijono Donelaičio (1714–1780) palaikai.

1834 06 15 Klaipėdoje gimė Aleksandras Hornas, Prūsijos istorikas, parašęs darbų apie Mažosios Lietuvos gyvenviečių istoriją, paskelbęs vertingos medžiagos apie demografinius, ūkio statistikos ir ekonominius socialinių santykius Mažojoje Lietuvoje.

Mirė 1897 07 28 Įsrutyje.

1894 06 18 Berlyne gimė dr. Hermannas Theodoras Wangemannas, vokiečių ev. liuteronų teologas, daugelio religinių knygų autorius, ilgametis „Draugijos evangelikų misijoms stabmeldžių tarpe remti“ direktorius. Ši populiari draugija Mažojoje Lietuvoje buvo vadinama tiesiog „Wangemanno pasiuntinystės draugyste“.

Gimė 1818 03 27 Wilsnacke, netoli Vittenbergo (Vokietija).

1849 06 19 Klaipėdoje mirė Karlas HenrikasVaitas (Veit), apželdintojas, dirbo Klaipėdos uosto statybos inspektoriaus pareigose, savo darbus aprašė dviejose studijose.

Gimė 1779 07 15.

2009 06 21 Santarvės aikštėje prie Jonavos rajono savivaldybės pastato atidengtaspaminklas, skirtas bene žymiausiam XVI amžiaus lietuviui Abraomui Kulviečiui (apie 1510 m. Kulvoje–1545 m. Karaliaučiuje). Visą jo vertę (apie 260 tūkst. Lt) finansavo koncernas „Achemos grupė“ (vadovas Bronislovas Lubys). Skulptorių Konstantino Bogdano ir Mindaugo Šnipo darbas vaizduoja rankoje knygą laikantį A. Kulvietį.

1914 06 22 Kaušiuose (Girėnų vls., Ragainės aps.) mirė Vilius Kalvaitis, tautosakos bei kalbinės medžiagos rinkėjas ir leidėjas. Dirbo ūkyje, gyveno Berlyne. Paskelbė keletą liaudies ir autorinės kūrybos rinkinių („Lietuvos kanklės“, 1895 m.; „Prūsijos lietuvių dainos“, 1905 m.; ir kt.), asmenvardžių, vietovardžių („Lietuviškų vardų klėtelė“, 1910 m.). Palaidotas tėviškėje.

Gimė 1848 11 14 Girėnuose (Ragainės aps.).

1924 06 20 Klaipėdoje įsteigtas Klaipėdos krašto muziejus, ekspozicija lankytojams atidaryta 1931 09 01. Didžioji dalis eksponatų pražuvo per II pasaulinį karą ar sovietmečiu, jo darbą tęsia Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

1934 06 23 Klaipėdoje mirė Jurgis Arnašius, literatas, spaudos veikėjas.

Gimė 1872 02 12 Vanaguose (Agluonėnų vls., Klaipėdos aps.).

1924 06 24 Bitėnuose (Pagėgių aps.) gimė Eva Milda Jankutė, M. Jankaus vaikaitė, gyvenusi ir dirbusi JAV bei Italijoje, MLF valdybos narė ir mecenatė. Grįžusi į Klaipėdą, 2006 m. įsteigė Martyno Jankaus kasmetinę premiją, skiriamą už nuopelnus saugant Mažosios Lietuvos paveldą.

1519 06 27Leipcigo disputacija, kurioje M. Liuteris išdėstė evangelišką požiūrį į atgailą, atlaidus, skaistyklą, popiežiaus viršenybę; disputacijoje M. Liuteris patraukė savo pusėn humanistus, kurie išplatino reformacijos mokymą po visą Europą.

1899 06 27 pašventinta kun. Jono Straumanio (1864–1944) rūpesčiu pastatyta Kretingos ev. liuteronų grakšti neogotikinė raudonų plytų bažnyčia, kuriai 1897 03 09 dėtas kampinis akmuo, 1958 m. – naujas stogas. 1802 07 07 įsteigta parapija. Veikia 1785 m. Johano Preusso iš Karaliaučiaus sukurti vargonai.

 

2014 m. liepa

 

1829 07 01 Tilžėje gimė Erdmanas Julius Šykopas, mokytojas, Mažosios Lietuvos kalbininkas.

Mirė po 1901 m. ten pat.

1919 07 02 Kalėnuose (Lauksargių vls., Tilžės aps.) gimė Fricas Jonas Skėrys, aktyvus išeivijos veikėjas, mokytojas Žemaičių Naumiesčio pradžios mokykloje ir Lietuviškoje Vasario 16–osios gimnazijoje Vokietijoje, 1974 06 09 ordinuotas kunigu diakonu, 1977 01 01 – kunigu. Prižiūrėjo lietuvininkų E. Simonaičio, Vydūno, V. Gaigalaičio kapus.

Mirė 1994 10 18 Manheime (Vokietija).

1829 07 03 Gumbinėje gimė Johanas Fridrichas Francas Šrėderis (Schroeder, Schröder), knygų rengėjas ir leidėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Priekulėje, įsteigė vaikų prieglaudą. Išleido kelias dešimtis lietuviškų knygų, parengė vadovėlių, kalendorių, skaitinių, išvertė įvairios literatūros.

Mirė 1906 05 26 Klaipėdoje, palaidotas Gropiškiuose netoli Priekulės.

1994 07 03 Šilutėje ev. liuteronų kunigu įšventintas teologijos magistras Valdas Aušra, g. 1962 04 01 Klaipėdoje, 2001 08 24 paskirtas Ziono par. kunigu Čikagoje, filos. m. dr. (2010 05 16).

1909 07 06 Tilžėje mirė Vilius Bruožis, literatas. Baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo gydytoju. Paskelbė antigermaniškų eilėraščių, publicistinių straipsnių.

Gimė 1843 05 17 Gaištautuose (Būdviečių vls., Ragainės aps.).

1974 07 08 Klaipėdoje mirė Jonas Jurgis Gocentas, teisininkas, literatas, kraštotyrininkas. Palaidotas Žemaičių Naumiestyje.

Gimė 1897 12 23 Gardame (Naumiesčio vls., Raseinių aps.).

1994 07 08 sugrąžintas Vištyčio ev. liuteronų bažnyčios pastatas. 1844 m. pastatyta akmeninė bažnyčia. Jos bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 m. Parapija įkurta 1842 m., vėl įregistruota 1993 04 16. 1995 08 20 pirmosios pamaldos atgautoje bažnyčioje (sovietmečiu buvo traktorių dirbtuvės, sandėlis). Naujai pašventinta atstatyta bažnyčia 1998 08 30. Aptarnauja kun. Vaidas Klesevičius.

1859 07 12 Mediškiemiuose (Katyčių vls., Tilžės aps.) gimė Jonas Gryga (Griga), Mažosios Lietuvos religijos ir visuomenės veikėjas, sakytojas, vertėjas, redaktorius.

Mirė 1940 m. Stančiuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.).

1884 07 13 padėtas kertinis akmuo medinei Batakių ev. liuteronų bažnyčiai, kuri pašventinta 1885 10 27. 1884 m. laikomi parapijos įkūrimo metais, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai.

1779 07 15 gimė Karlas Henrikas Vaitas (Veit), apželdintojas, dirbo Klaipėdos uosto statybos inspektoriaus pareigose, savo darbus aprašė dviejose studijose.

Mirė 1849 06 19 Klaipėdoje.

1894 07 16 Bitėnuose (Ragainės aps.) gimė Elzė Jankutė, Martyno Jankaus vyriausioji dukra, Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, tautosakos rinkėja.

Mirė 1985 09 09 Toronte (Kanada).

1909 07 18 padėtas Pašyšių ev. liuteronų bažnyčios kampinis akmuo, 1910 10 20 pašventinta mūrinė su bokštu bažnyčia, uždaryta 1964 m. Jame įrengti kultūros namai (bokštas nugriautas), dabar veikia maisto prekių parduotuvė; parapija, įkurta 1903 m., iki šiol nėra atkurta. Po karo parapija buvo įregistruota 1948 08 27. Buv. parapijos ūkiniame pastate 2013 07 06 LELB vyskupas Mindaugas Sabutis pašventino Pašyšių kaimo bendruomenės namus.

1699 07 25 Piktupėnuose (Tilžės aps.) gimė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė pasaulietinių proginių eilių bei epigramų, išvertė Ch. Gillerto pasakėčių, sueiliavo giesmių, redagavo Bibliją (1755 m.) ir giesmyną (1750 m.).

Mirė 1763 11 22 Papelkiuose (Mielaukių vls., Labguvos aps.).

1714 07 27 Žalvoje (Įsruties aps.) gimė Jonas Braškys, 1737–1740 m. vertęs į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakus. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo.

Mirė 1773 01 12 Rusnėje.

1979 07 28 atidarytas Lietuvos jūrų muziejus-akvariumas Kopgalyje.

1529 07 29Špeyerio protestas, kunigaikščiai liuteronai užprotestavo Špeyerio seimo nutarimus, kuriais buvo siekiama sunaikinti reformaciją, dėl to jie pradėti vadinti „protestantais“.

 

2014 m. rugpjūtis

 

1739 08 03 pašventinta dab. mūrinė Vilniaus ev. liuteronų bažnyčia, 1555 m. – parapijos pradžia. 1871 m. pastatyta varpinė. Po 1940 m. parapijos veikla nutrūko, atimta bažnyčia smarkiai suniokota. 1989 11 19 atkurta parapija, 1995 11 19 restauruota bažnyčia naujai pašventinta. Aptarnauja LELB vyskupas Mindaugas Sabutis ir kun. Ričardas Dokšas.

1914 08 03 Tilžėje mirė Kristupas Kukaitis, sakytojas, Rytų Prūsijos evangeliškos maldų draugijos („Kukaitiškių“ surinkimo) steigėjas; redagavo lietuvių ir vokiečių kalbomis leistą laikraštį „Pakajaus paslas“ (1888–1914).

Gimė 1844 12 31 Versmininkuose (Lazdynų vls., Pilkalnio aps.).

1929 08 04 Rukuose (Pagėgių aps.) gimė kunigas Ernst Roga, 1952 m. pradėjęs skelbti Dievo žodį, 1967 m. įvestas diakono tarnystei Vanagų parapijai, čia 1969 02 23 ordinuotas kunigu diakonu ir 1979 09 23 Rygoje – kunigu. Be Vanagų įvairiu laiku aptarnavo Kintų, Ramučių, Šilutės ir Vyžių parapijas.

Mirė 2010 09 13 Nebros Johanitų ordino pensionate (Vokietijoje). Palaidotas Vanagų kapinėse.

1624 08 05 Įsėje (Pakalnės aps.) gimė Kristupas Šperberis, mokytojas, kunigas, išvertė dalį Biblijos (1735 m.).

Mirė 1752 02 10 Kalnininkuose (Šilokarčiamos aps.).

1844 08 06 Drevernoje (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Traušys, religinės literatūros rengėjas, leidęs „Evangelišką kalendorių“ (1876–1913).

Mirė 1918 08 22 Drukiuose (Priekulės vls. Klaipėdos aps.).

1979 08 10 Čikagoje mirė Martynas Arminas Kavolis, teisininkas, kunigas, raštijos veikėjas, sociologo Vytauto Kavolio (1930–1996) tėvas.

Gimė 1897 11 14 Gargžduose (Kretingos aps.).

1934 08 11–12 įvyko pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje.

1544 08 17 kunigaikštis Albrechtas įsteigia Karaliaučiaus universitetą, kurio tikslas ugdyti platų apsišvietusiųjų valdininkų, mokytojų, kunigų sluoksnį valstybei ir apginti reformacijos iškovojimus Prūsijoje.

1944 08 17 Kiefersfeldene (Vokietija) mirė Aleksandras Teodoras Kuršaitis, mokytojas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas.

Gimė 1857 10 02 Kretingoje.

1999 08 17 Kaune mirė dr. Erikas Purvinas, mokslininkas, botanikas, pelkėtyrininkas, buriuotojas. Mokytojavo Klaipėdoje, Palangoje (1935–1939). „Lietuviškajam botanikos žodynui“ pateikė Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus.

Gimė 1908 12 14 Klaipėdoje.

1859 08 18 Skuldainiuose (Sauseninkų vls., Pakalnės aps.) gimė Mikelis Reidys, Mažosios Lietuvos veikėjas, Tilžės akto signataras, ūkininkas ir malūnininkas iš Kaukėnų.

Mirė 1926 02 04 ten pat.

1979 08 17 Bostone (JAV) mirė Augustas Albertas Puskepalaitis, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, spaustuvininkas.

Gimė 1898 06 20 Rudminuose (Lazdynų vls., Pilkalnio aps.).

1919 08 21 Priekulėje mirė Vilius Kučius, mokytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas.

Gimė 1861 05 07 Priekulės vls. (Klaipėdos aps.).

1994 08 21 dar restauruojamame pastate pašventintas mūrinės Rusnės ev. liuteronų bažnyčios (1809 m.) altorius ir sakykla, minint pirmosios bažnyčios 575 m. jubiliejų (1419 m.). Bokštas pastatytas 1827 m. Parapija atkurta 1991 m.

1864 08 25 Lūjoje (Įsės vls., Pakalnės aps.) gimė Jonas Liudvikas Sakutis, Mažosios Lietuvos knygų leidėjas ir prekybininkas Naujojoje bei Žiliuose.

Mirė 1939 12 15 Žiliuose (Tilžės-Ragainės aps.).

1999 08 22 įvestas diakono tarnystei Vanaguose Remigijus Šemeklis, g. 1978 01 29 Tauragėje, 2002 08 31 Šilutėje ordinuotas kunigu, nuo 2002 m. KU Teologijos katedros asistentas, 2013 06 15 apdovanotas sidabriniu tarnybiniu kryžiumi. Aptarnauja Šilutės, Vanagų, Pagėgių ir Rukų parapijas.

1884 08 23 Kranto (Kranz) kurorte mirė Fridrichas Kuršaitis, Karaliaučiaus lietuvininkų kunigas, Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovas, kalbininkas, giesmių vertėjas, lietuvininkų giesmyno III dalies parengėjas, daugelio Rytų Prūsijos liuteroniško turinio raštų autorius, laikraščio „Keleivis“ (1849–1880) redaktorius. Studijavo Karaliaučiaus universitete.

Gimė 1806 04 24 Noragėliuose (Žiezdrinės vls., Pakalnės aps.).

1929 08 26 Rupeikiuose (Žvyrių par., Jurbarko raj.) gimė Jonas Armonaitis, 1950 10 29 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu, 1955 m. – kunigu. Aptarnavo Žemaičių Naumiesčio, Katyčių, Kretingos, Priekulės, Plikių ir Pašyšių parapijas, puoselėjo Klaipėdos krašto bažnytines tradicijas.

Mirė 1990 02 24 Kretingoje, palaidotas Elniškės kapinėse.

1994 08 26 pašventintas naujos mūrinės Jurbarko ev. liuteronų bažnyčios kertinis akmuo, 2009 10 27 ant statomos bažnyčios iškeltas metalinis kryžius, 2009 12 13 pirmosios pamaldos dar nebaigtoje įrengti bažnyčioje. 1851 m. buvo pastatyti maldos namai, o 1890 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, turinti 500 sėdimų vietų. 1900 m. Jurbarke buvo pastatytas mūrinis klebonijos pastatas, o 1905 m. – kiti ūkio trobesiai: mūriniai tvartai ir medinis kantoratas. 1947 07 08 įregistruota parapija. 1952 m. bažnyčia uždaryta ir paversta sandėliu, vėliau – gyvenamuoju namu.

1629 08 30 Karaliaučiuje mirė Jonas Rėza, perredagavęs ir išleidęs J. Bretkūno verstas Dovydo psalmes („Psalteras Dovydo“, 1625 m.), rengęs spaudai visą jo Biblijos vertimą. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Gimė 1576 05 25 Tilžėje.

1854 08 30 pašventintas kertinis Saugų ev. liuteronų bažnyčios akmuo. Dabartinė stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia pašventinta 1857 10 09. Pokarinė parapija įregistruota 1948 08 27.

1829 08 (07?) 31 Išdaguose (Gumbinės aps.) mirė Johanas Fridrichas Holfeldas (Hohlfeldt), kunigas, pasidarė K. Donelaičio rankraščių nuorašą („Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“, pasakėčios – tokiu būdu buvo išsaugota dalis poeto kūrybos).

Gimė 1767 05 03 Gumbinėje.

1864 08 31 Naujininkuose (Pašyšių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Dovydas (Dovas) Skėrys, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, baptistų sakytojas.

Mirė 1929 09 21 Klaipėdoje (patikslinta mirimo diena).

1929 08 31 Klaipėdoje gimė Gytis Martynas Šernas, inžinierius, mažlietuvių veikėjas. Gyvena Toronte (Kanada).

 

2014 m. rugsėjis

 

1769 09 04 Rummelsburge (Pomeranija, dab. Lenkija) gimė Jonas Fridrichas Hertellis, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Bandė versti į lietuvių kalbą vokiečių poetus, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas.

Mirė apie 1840 Aulavėnuose (Įsruties aps.).

1999 09 09 Fürstenberge (Vokietija) mirė Valteris Kristupas Banaitis, muzikas, žurnalistas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, liuteroniškų giesmių liaudies melodijų rinkėjas, „Lietuvių evangelikų liaudies giesmių“ (1951 m.) parengėjas. Palaidotas Bitėnuose.

Gimė 1918 09 26 Karaliaučiuje.

1974 09 14 iš Vyžių į Vanagų kapines perkelti Vanagų parapijos įkūrėjo kun. Emilijaus Bleiveiso (1875–1915), I. Simonaitytės globėjo, palaikai kartu su jam pastatytu paminklu.

1984 09 15 Čikagoje (JAV) mirė Mikas (Mykolas) Kristupas Kūjus, pedagogas, literatūros tyrinėtojas, Mažosios Lietuvos veikėjas išeivijoje. Paskelbė monografiją „Jurgis Sauerveinas, jo gyvenimas, veikla ir raštai“ (1937 m.). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos.

Gimė 1906 04 05 Užpelkiuose (Galzdonų vls., Tilžės aps.).

1904 09 16 Rasytėje (Žuvininkų aps.) mirė Wilhelmas Franzas Efa (Epha), gamtininkas. Rasytėje ir Pilkupos apylinkėse nerijoje apsodino bei sutvirtino kopas (dirbo daugiau kaip 40 metų) – taip išsaugojo šias vietas nuo užpustymo smėliu.

Gimė 1828 11 08 Geldapėje.

1929 09 21 (patikslinta mirimo diena) Klaipėdoje mirė Dovas Skėrys, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, baptistų sakytojas.

Gimė 1864 08 31 Naujininkuose (Pašyšių vls., Šilokarčemos aps.).

2009 09 20 Tauragėje diakono tarnystei įvestas teologijos bakalauras Karolis Skausmenis, g. 1986 03 19 Tauragėje, 2013 08 31 įšventintas į kunigus Batakių ev. liuteronų bažnyčioje.

1869 09 23 Pabudupiuose (Kakšių vls., Ragainės aps.) gimė Jonas Vanagaitis, spaudos darbuotojas, publicistas, visuomenės veikėjas. Leido ir redagavo įvairius Mažosios Lietuvos laikraščius, paskelbė atsiminimų.

Mirė 1946 09 09 Kasselyje (Mattenbergo pabėgėlių stovykloje, Vokietija). 2009 09 19 kartu su žmona perlaidotas Bitėnų–Rambyno kapinaitėse. 2010 07 06 Klaipėdoje, J. Karoso g. 13 (buv. Žalioji g. 2), atidengta atminimo lenta.

1989 09 27 atsikūrusi Smalininkų parapija 2004 11 06 įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų (1991 06 04 buvo pašventinta laikinai įrengta bažnyčia). 1878 11 13 pašventinta Smalininkų ev. liuteronų bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta.

2009 09 27 Pagėgių ev. liuteronų kunigui diakonui Ridui Jonui Tamuliui įteiktas sidabrinis kryžius – tapo kunigu. Gimė 1966 11 21 Raseiniuose, 1992 02 14 įvestas diakono tarnystei Tauragėje, 1993 01 10 Šilutėje ordinuotas kunigu diakonu. Suspenduotas 2011 m.

Mirė 2013 07 06 Raseiniuose, kur ir palaidotas.

 

2014 m. spalis

 

1749 10 01 Kaukėnuose (Pakalnės aps.) mirė Jonas Berendas (Behrend), giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo Katyčiuose ir Kaukėnuose.

Gimė 1691 10 28 Dumnavoje (Friedlando aps.).

1999 10 03 Skaudvilės ev. liuteronų bažnyčioje diakonas (1996 12 25 Tauragėje) Edikas Šulcas, g. 1967 05 22 Tauragėje, įšventintas kunigu. Baigė VPU (istorijos mokytojas), Sankt Peterburgo liuteronų seminarijos bakalauras. Aptarnauja Lauksargius, Skaudvilę, Žukus ir Piktupėnus.

1989 10 03–04 Kaune ir Vilniuje lankėsi PLS darbuotojas kun. dr. Paulius Hansenas ir kt. asmenys iš Danijos.

1704 10 04? Wejherowe (netoli Gdansko, dab. Lenkija) mirė Matas Pretorijus, istorikas, poetas, J. Bretkūno provaikaitis. Studijavo Karaliaučiaus ir Rostocko universitetuose, kunigavo. Paliko rankraščiu vokišką veikalą apie Prūsijos praeitį „Prūsijos grožybės, arba Prūsijos teatras“, vertė giesmes į lietuvių kalbą.

Gimė tarp 1631–1635 m. Klaipėdoje.

1944 10 05 sudegė Priekulės ev. liuteronų bažnyčia („perbudavota“ 1885 m.). Po karo parapija įregistruota 1948 09 15, o 1958 08 03 pašventintas išmūrytas bokštas su varpais ir suremontuota dabartinė Priekulės bažnyčia (buv. parapijos namai, 1903 m.). 1992 08 02 pašventintas paminklinis akmuo buv. bažnyčiai.

1944 10 09 ties Šilute besitraukiančius civilius vietos gyventojus (moteris, vaikus, senukus) traiškė sovietinės kariuomenės tankai.

1979 10 11 atidarytas K. Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje.

1909 10 14 pašventinta Kairių (Klaipėdos aps.) ev. liuteronų bažnyčia, 1944 m. pabaigoje sugriauta sovietų kariuomenės. Parapija (įsteigta 1904 05 15) neatkurta.

1919 10 15 atkurta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Kaune įvyko sinodas, kuriame Bažnyčia atsiskyrė nuo Rusijos liuteronų bažnyčios Sankt Peterburgo sinodo ir išsirinko konsistoriją, kuriai vadovavo superintendentas H. D. Sroka.

1899 10 16 Stramiliuose (Rokiškio vls.) gimė Petras Jakštas, švietėjas, bibliofilas, kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas.

Mirė 1988 11 14 Šilutėje.

10 16Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, kurią LR Seimas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena.

1914 10 18 Vaidauguose (Budelkiemio vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Pėteraitis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, kalbininkas baltistas, KU garbės daktaras (1995 05 19).

Mirė 2008 03 05 Montrealyje (Kanada).

1814 10 19 Nemerkiemyje (Gumbinės aps.) mirė Henrikas Ibšas (Huebsch), padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos leidimą (1816 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Gimė apie 1760 m. Varskiliuose (Sauseninkų vls., Pakalnės aps.).

1759 10 23 Trempuose (Darkiemio aps.) gimė Zigfrydas Ostermejeris, publicistas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Vokiečių kalba išleido brošiūrą, ginančią lietuvių kalbos teises (1817 m.), užrašė lietuvių liaudies dainų.

Mirė 1821 09 19 Plyviškiuose (Vėluvos aps.).

1724 10 25 Angerburge (Unguroje, Gumbinės aps.) gimė Bernardas Andersonas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Dvi giesmes apie 1770 m. išspausdino atskiru leidinėliu.

Mirė 1771 03 08 Kraupiške (Ragainės aps.).

1989 10 28 Agluonėnuose pradėta sodinti Mažosios Lietuvos bendrijos ir lietuvininkų giraitė.

10 31 evangeliškasis pasaulis kasmet švenčia Reformacijos dieną (1517 10 31 augustinų vienuolis dr. Martynas Liuteris prie Vittenbergo pilies bažnyčios durų prikalė 95 tezes, kuriomis pakvietė reformuoti bažnyčią).

 

2014 m. lapkritis

 

1894 11 04 Klaipėdoje mirė Heinrichas Holcas (Holz), spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos knygų leidėjas, Holzo ir Šerniaus spaustuvės steigėjas.

Gimė 1826 05 13.

1724 11 06 Gumbinėje mirė Kristupas Rebentišas, tikrinęs H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimą, vienas iš N. Testamento (1727 m.) vertėjų. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė apie 1682 m. Jurbarke (Įsruties aps.).

2004 11 06 Smalininkų ev. liuteronų parapija (atsikūrusi 1989 09 27) įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų (1991 06 04 buvo pašventinta laikinai įrengta bažnyčia). 1878 11 13 pašventinta Smalininkų ev. liuteronų bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta.

1919 11 09 Butkuose (Agluonėnų vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Ašmys, gydytojas ginekologas, dr. Parašė 30 moksl. straipsnių, taip pat kraštotyrinių str. apie Butkų k., Rokų pradžios m-lą, išleido kn. „Klaipėda grįžta Lietuvai. 1923“ (1990 m.), „Priekulės viltis“ (1993 m.). MLE str. autorius.

Mirė 2003 12 11 Kaune.

1849 11 10 Voveriškiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas ir leidėjas. Dirbo spaustuvėse Tilžėje ir Klaipėdoje. Išspausdino lietuviškų knygų ir kalendorių, leido „Lietuvišką ceitungą“, išvertė didaktinės vokiečių prozos.

Mirė 1908 04 14 Cintjoniškiuose (dab. Šilutė).

1754 11 14 Klaipėdoje mirė Jonas Richteris, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną (1728 m.).

Gimė 1705 m. Klaipėdoje.

1974 11 15 Heidelberge (VFR) mirė Martynas Mertinaitis, pedagogas, buriuotojas, mokėsi ir dirbo Klaipėdoje.

Gimė 1895 11 11 Protnešiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

1929 11 17 Berlyne mirė Maksas Lauriškus, lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas.

Gimė 1876 02 18 Įsrutyje.

1754 11 19 Pilkalnyje mirė Fridrikas Vilhelmas Hakas (Haack), leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Išleido „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną“ (1730 m.) su trumpa lietuvių kalbos gramatika.

Gimė 1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos aps.).

1969 11 25 Camberge (Heseno žemė, Vokietija) mirė Rudolfas Naujokas, kurčnebylys kraštotyrininkas, rašytojas, pedagogas.

Gimė 1903 07 23 Klaipėdoje.

 

1989 11 27 naujai įregistruota Pagėgių ev. liuteronų parapija vėl meldžiasi senojoje bažnyčioje, kuri buvo pašventinta 1933 02 19. Po II pas. karo parapija porą metų meldėsi bažnyčioje, kol 1948 06 30 pastatas buvo atimtas ir jame įrengtas grūdų sandėlis, vėliau kino teatras „Komjaunuolis“. Parapija naujai įregistruota 1990 01 04, bažnyčioje (dar užmūrytais langais) pirmosios pamaldos įvyko 1990 03 25.

1919 11 28 Priekulėje mirė Endrikis Endrulaitis, literatas, pirmojo lietuviško periodinio leidinio „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“ redaktorius, giesmių kūrėjas ir vertėjas, liuteroniško turinio raštų parengėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Verdainėje, Doviluose, Šakūnuose, Priekulėje.

Gimė 1864 06 13 Ožiuose (Galbrasčių vls., Ragainės aps.).

1999 11 28 Philadelphia’oje (Pensilvanijos v-ja, JAV) mirė Jonas Arvydas Stiklorius, Stikliorius, teisininkas, visuomenininkas. Teisės dr. (1953 m.). Jokūbo Stikloriaus sūnus.

Gimė 1914 04 29 Tilžėje.

1904 11 29 pašventinta didinga mūrinė neogotikinė Natkiškių ev. liuteronų bažnyčia (1903 09 04 padėtas jos kertinis akmuo). Bažnyčios bokštas 1944 m. numuštas, o po karo pastatas visiškai nugriautas. 1895 m. įkurta parapija, atkurta 1992 m. 1993 05 31 pašventinta dabartinė Natkiškių bažnyčia, įrengta buv. klebonijoje (1904 m.).

11 30Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena, kurią LR Seimas 1998 06 25 paskelbė atmintina diena.

 

2014 m. gruodis

 

1889 12 01 Rokaičiuose (Naujosios vls., Pakalnės aps.) gimė Endrius Rėželaitis, Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas.

Mirė 1928 10 29 Klaipėdoje.

1884 12 03 Lankupiuose (Venckų vls., Klaipėdos aps.) mirė Mikelis Šapalas, vertėjas, pasaulietinės ir religinės poezijos eiliuotojas, mokytojas. Išvertė iš vokiečių kalbos „Nusidavimą apie luoštąjį Pričkų“ (1855 m.), parengė giesmyną (1858 m.), eilėraščius skelbė periodikoje.

Gimė 1827 12 08 Gedvilaičiuose (Pakalnės aps.).

1789 12 07 Įsrutyje? gimė Johanas Heinrichas Postas, knygų leidėjas, turėjęs Tilžėje pirmąją spaustuvę, knygyną ir komercinę biblioteką.

Mirė 1842 04 13 Tilžėje.

1874 12 10 Mocviečiuose (Gedvilaičių vls., Pakalnės aps.) gimė Marta Augustė Raišukytė, spaudos ir kultūros veikėja. Rengė spaudai Vydūno darbus.

Mirė 1933 07 14 Tilžėje.

1909 12 12 Letūkuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.) mirė Ansas Baltris vyresnysis, sakytojas, lietuvių raštijos darbuotojas. Su kitais įkūrė kultūros, švietimo ir labdaros draugiją „Sandora“ (1904 m.).

Gimė 1835 03 31 ten pat.

1824 12 14 pašventinta dabartinė jau penktoji pastatyta iš akmenų ir plytų Būtingės ev. liuteronų bažnyčia su bokštu. 1560 07 19 paminėtos pirmosios žinios iš parapijos veikimo.

1939 12 15 Žiliuose (Tilžės-Ragainės aps.) mirė Jonas Liudvikas Sakutis, Mažosios Lietuvos knygų leidėjas ir prekybininkas Naujojoje bei Žiliuose.

Gimė 1864 08 25 Lūjoje (Įsės vls., Pakalnės aps.).

1869 12 16 Geisteriškiuose (Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.) gimė Augustas Aleksandras Vymeris (Wiemer) švietėjas, nuo 1896 m. Garliavos, Pabijanicos, Vyžainių ir ilgametis Tauragės (1911–1942 m.) kunigas. 1913 m. įsteigė blaivystės draugiją, 1919 m. – su kitais Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios konsistoriją, 1920 m. – mokytojų kursus. Artimai bendravo su Vydūnu, Martynu Jankumi, Viliumi Gaigalaičiu. Tauragėje buvo organizuota evangeliškos giesmės chorų šventė, veikė keturios evangelikų vaikų pradinės mokyklos, senelių priglauda. Užrašinėjo liuteronų liaudies giesmių melodijas.

Mirė 1942 04 01 Tauragėje. 1980 04 26 A. Vymerio, jo žmonos Leontinos (1889–1957) ir dukros Margaritos Vymerytės (1902–1965) palaikai iš uždarytų (1971 m.) Tauragės miesto kapinių perlaidoti Joniškės k. kapinėse.

1904 12 16 Christianijoje (dab. Oslas, Norvegija) mirė Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein), poetas, vertėjas, publicistas, poliglotas. Ilgokai gyveno Mažojoje Lietuvoje, kovojo prieš lietuvininkų germanizaciją, yra dainos „Lietuvninkai mes esam gimę“ autorius. 2011 09 23 Klaipėdoje atidengtas jo paminklas.

Gimė 1831 01 15 Hannoveryje (Vokietija).

1929 12 16 pašventinta dabartinė mūrinė Ramučių ev. liuteronų bažnyčia. 1900 m. pastatyta laikina bažnytėlė, 1902 m. įkurta parapija. 1948 09 14 įregistruota parapija.

1944 12 22 SSSR Liaudies komisarų Taryba įsteigia LSSR religijos reikalų tarybą sovietinė valdžia pradeda persekioti Bažnyčią.

1884 12 29 Letūkuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.) gimė Ansas Baltris jaunesnysis, liuteroniškos literatūros leidėjas, visuomenės veikėjas, kunigas diakonas, pokario metų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas, giesmės „Betlėme, ten tvarte, kūdikėlis mažėlis“ autorius.

Mirė 1954 01 29 Kretingoje.

1884 12 30 Piauluose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Martynas Kybelka, kunigas, misionierius, LELB Konsistorijos prezidentas (1922–1925).

Mirė 1945 12 18 Vokietijoje.

1844 12 31 Versmininkuose (Lazdynų vls., Pilkalnio aps.) gimė Kristupas Kukaitis, sakytojas, Rytų Prūsijos evangeliškos maldų draugijos („Kukaitiškių“ surinkimo ) steigėjas; redagavo lietuvių ir vokiečių kalbomis leistą laikraštį „Pakajaus paslas“ (1888–1914).

Mirė 1914 08 03 Tilžėje.

Jubiliejai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra