Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2011 metais

Autorius: Data: 2011-01-10, 12:12 Spausdinti

Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS

1536m. Bambaliuose, netoli Friedlando gimė JonasBretkūnas, kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589) ir maldaknygę (1589), pamokslų rinkinį Postilla (1591), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–90, liko neišspausdinta).

Mirė 1602 X 1 Karaliaučiuje.

1576 m. Ragainėje mirė AugustinasJomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių ir psalmių (išsp. M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose), buvo pradėjęs versti Bibliją.

Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje.

1666 m. Ragainėje mirė JonasHurtelijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Buvo sudaręs giesmynėlį, iš kurio apie 30 giesmių paskelbta D. Kleino giesmyne (1666).

Gimė apie 1610 m. Ragainėje.

1671 m. Karaliaučiuje gimė Frydrichas Zigmantas Šusteris, religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Redagavo N. Testamento 1701 m. leidimą, D. Kleino giesmyno 1705 m. leidimą, parašė giesmių.

Mirė 1750 I 21 Būdviečiuose (Ragainės aps.).

1671m. Verdainėje mirė Vilhelmas Martinis, Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas.

Gimė apie 1618 m. Klaipėdoje.

1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos aps.) gimė Fridrikas VilhelmasHakas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Išleido „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių –lietuvių kalbų žodyną“ (1730) su trumpa lietuvių kalbos gramatika.

Mirė 1754 XI 19 Pilkalnyje.

1706 (1705 ar 1709) m. pastatyta mūrinė Kintų ev. liut. bažnyčia (1948 VIII 27 įregistruota parapija, bet bažnyčia paversta sandėliu).

1736 m. Zalcburgo krašte (Austrija) gimė Pričkus Grencas, Mažosios Lietuvos sakytojas tarp lietuvininkų.

Mirė 1826 m. Jurbarke (Įsruties aps.).

1766 m. Papelkiuose (Labguvos aps.) gimė Kristupas Gotlibas Vilkis (Wilke), kunigas, vertėjas.

Mirė po 1832 m.

Po 1781 m. Karaliaučiuje mirė Povilas FrydrichasRuigys, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare, ilgai gyveno Rygoje. Išleido „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenis“ vokiečių kalba.

Gimė apie 1725 m. Valtarkiemyje (Gumbinės aps.).

1786 m. Notrynuose (Įsruties aps.) gimė Fridrichas Vilhelmas Raušningas, kunigas, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas.

Mirė apie 1850 m.

1821 m. buvo atstatyta Skuodo ev. liut. bažnyčia, kuri apdegusi per II pasaulinį karą buvo suremontuota ir nuo 1957 m. vyko pamaldos; vėliau paversta muziejumi. 1572 V 17 Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius išrūpino Skuodui Magdeburgo teisių privilegiją ir kolonistams leista pasistatyti savo bažnyčią (pastatyta 1614 m.). Parapija vėl veikia.

Apie 1826 m. Gumbinėje gimė Vilhelmas Leopoldas Merlekeris, kunigas, Mažosios Lietuvos religinių raštų rengėjas.

Mirė 1887 m. Fišhauzene.

1836 m. Šakūnuose (Šilokarčemos aps.) gimė Otas Hugo Richardas Prelvicas (Otto Hugo Richard Prellwitz), kunigas, vertėjas.

Mirė 1915 VIII 17 Tilžėje.

1851 m. pastatyti Jurbarko maldos namai, o 1890 m. – ev. liut. medinė bažnyčia, turinti 500 sėdimų vietų. 1900 m. Jurbarke buvo pastatytas mūrinis klebonijos pastatas, o 1905 m. buvo pastatyti kiti ūkio trobesiai: mūriniai tvartai ir medinis kantoratas. 1952 m. bažnyčia uždaryta ir paversta sandėliu, vėliau – gyvenamuoju namu. 1994 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia.

1861 m. gimė Frydrichas Penčiukas, kunigas, spaudos darbuotojas, vertėjas.

Mirė 1917(?) m. Mielaukiuose (Labguvos aps.).

1861 m. padėtas kertinis akmuo Alkiškių ev. liut. dabartinei mūrinei bažnyčiai, kuri pašventinta 1865 m. (1829 m. kunigas Hermanas Konradas Šulcas pašventino pirmąją medinę bažnyčią). 1933 m. įforminta savarankiška parapija.

1891 m. įkurta savarankiška Plikių liuteronų bendruomenė (pokariu įregistruota 1948 IX 28); 1896 m. pastatyta neogotikos stiliaus, vienabokštė, raudonų plytų bažnyčia. Pirmasis kunigas – Feliksas Pėteris Žemaitaitis.

1906 m. Svencelėje (Klaipėdos aps.) gimė Vilius Dovilas, Klaipėdos krašto veikėjas, gubernatūros spaudos referentas.

Mirė 1934 I 28 Kaune.

1911 m. dab. Žemaičių Naumiestyje pradėtas leistisavaitraštis „Svečias“, pirmasis laikraštis Žemaitijoje po spaudos draudimo, skirtas Didžiosios Lietuvos lietuvininkams. Išėjo 184 numeriai, paskutinis – 1914 m. liepos 15 (28) d. Red. ir leid. vietos ev. liut. bažnyčios mokytojas (kantorius) Frydrichas Megnis (1873–1950).

1951 m. mirė Hermanas Dugnius, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas, dirbo Klaipėdoje.

Gimė 1890 I 13 Laučiuose (Šilutės aps.). 

1971 m. mirė KonstantinasHeinrichas Schmidt (Šmitas), studijavo VDU, iki 1941 m. Kudirkos Naumiesčio kunigas.

Gimė 1912 m. Lietuvoje.

1991 m. Klaipėdos šv. Jono parapijos namuose įrengta dabartinė Klaipėdos ev. liut. bažnyčia (par. įregistruota 1955 XI 29).

 

2011 m. sausis

1876 I 1 Ragainėje mirė JurgisMeškaitis, religinių raštų vertėjas, giesmių eiliuotojas, mokytojas. Leido kalendorių „Mažos Rytų ir Vakarų Prūsų kalendros“ (1852–1859).

Gimė 1801 IV 11 Kaukaruose (Įsruties aps.).

1941 I 1 Bakeliuose (Girdavos aps.) mirė Vilius (Vilhelmas) Steputaitis, Maž. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, Prūsijos landtago deputatas (1913–1918).

Gimė 1868 II 29 ten pat.

1881 I 7 Karaliaučiuje mirė Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas, vokiečių kalbininkas, tyrinėjęs lietuvių k. ir raštiją, skelbęs lietuvininkų tautosaką. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete. Parengė lietuvių k. žodyną („Wörterbuch der Littauischen Sprache“, 1851), liaudies dainų rinkinį („Littauische Volkslieder“, 1853), išleido kartu su vertimais į vokiečių k. K. Donelaičio kūrybą (1869).

Gimė 1811 II 14 Fürstenau (dab. Lenkija, Elblągo vaiv.).

1776 I 9 Karvaičiuose (Kuršių nerijoje) gimė Martynas Liudvikas Rėza, kritikas, folkloristas, vertėjas, poetas, kunigas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau jame profesoriavo. Paskelbė K. Donelaičio kūrybą, išleido Ezopo pasakėčių vertimų, lietuvių liaudies dainas, vokiškų eilėraščių, naujai suredaguotą Bibliją (1816 ir 1824).

Mirė 1840 VIII 30 Karaliaučiuje.

1856 I 10 Marggrabowoje (Suvalkų gub.) gimė JonasKarolis Zembrickis (Sembritzki), vaistininkas, Prūsijos istorikas, daugelio istorinių darbų reformacijos tema autorius, tautosakos rinkėjas.

Mirė 1919 III 8 Klaipėdoje.

1911 I 14 (1 sen. st.) įsteigta Sartininkų ev. liut. filija (Margiškių surinkimas su maldos namais veikė nuo 1848 m.), o 1935 IV 21 pašventinta dabartinė medinė bažnyčia.

1791 I 15 Tilžėje mirė VilhelmasRegė, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė rankraštinį giesmių rinkinėlį, iš vokiečių k. išvertė didaktinį leidinį „Mokslas pamokinimo…“ (1788).

Gimė 1716 III 16 Papelkiuose (Labguvos aps.).

1831 I 15 Hannoveryje (Vokietija) gimė JurgisZauerveinas (Georg Sauerwein), vertėjas, publicistas, poliglotas. Ilgokai gyveno Maž. Lietuvoje, kovojo prieš lietuvininkų germanizaciją, yra dainos „Lietuvninkai mes esam gimę“ autorius.

Mirė 1904 XII 16 Christianijoje (dab. Oslas, Norvegija).

I 15Klaipėdos krašto diena, kurią LR Seimas 2006 VII 19 paskelbė atmintina diena.

1906 I 18 Biržuose gimė Erikas Leijeris, kunigas Žeimelyje, karo meto bei pirmasis pokario Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras ir konsistorijos pirmininkas, Sibiro kankinys. 1929 XII 11 Kaune baigė Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultetą.

Mirė 1951 XII 31 tremtyje Michailovkos lageryje (Krasnojarsko kr., Rusijoje).

1981 I 20 Šakiuose mirė JurgisGavėnis, kunigas, vienas iš tautinės Lietuvos ev. liut. bažnyčios propaguotojų, Sibiro tremtinys (1948–1956). Įvairiu laiku aptarnavo Jurbarko, Sudargo, Šilutės, Kintų, Ramučių, Saugų parapijas.

Palaidotas Sudarge.

Gimė 1909 I 13 Kalnėnuose (Raseinių aps. prie Jurbarko).

1886 I 23 Klaipėdoje gimė Martynas Lacytis, chorvedys, muzikos mokytojas, vargonininkas. Baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją mokytojavo pradžios mokyklose, dėstė muziką Klaipėdos lietuvių gimnazijoje, 1920−1923 m. vadovavo Klaipėdos chorui „Aida“.

Mirė 1978 I 6 Wilmette (JAV).

1916 I 30 Žalgiriuose (Šilutės aps.) gimė Zigfrydas Ludžuvaitis (Siegfried Ludszuweit), mokytojas, kultūros tyrinėtojas.

Mirė 1998 m. Hanoveryje (Vokietija).

 

2011 m. vasaris

2001 II 4 Alkiškiuose mirė EdvinasŠvageris, 1976 V 30 Alkiškių bažnyčioje įšventintas kunigu diakonu Butingės parapijai, 1980 IV 13 Alkiškių bažnyčioje – kunigu. Aptarnavo dar ir kitas latviškas – Žeimelio, Skuodo, Biržų – par., Mažeikių bei Šiaulių tikinčiųjų grupes. Palaidotas šalia bažnyčios.

Gimė 1912 I 23 Alkiškiuose.

1756 II 13 Nemerkiemyje (Gumbinės aps.) gimė Kristupas DanieliusHasenšteinas, lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Studijavo Karaliaučiaus universitete.

Mirė 1821 XII 17 Piktupėnuose.

1546 II 14 Martyno Liuterio paskutinis pamokslas, pasakytas jo tėviškėje, Eislebene (Vokietija).

1811 II 14 Fürstenau (dab. Lenkija, Elblągo vaiv.) gimė Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas, vokiečių kalbininkas, tyrinėjęs lietuvių k. ir raštiją, skelbęs lietuvininkų tautosaką. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete. Parengė lietuvių k. žodyną („Wörterbuch der Littauischen Sprache“, 1851), liaudies dainų rinkinį („Littauische Volkslieder“, 1853), išleido kartu su vertimais į vokiečių k. K. Donelaičio kūrybą (1869).

Mirė 1881 I 7 Karaliaučiuje.

1546 II 18 Eislebene (Vokietija) mirė Martynas Liuteris, Bažnyčios reformatorius, visuomenės ir kultūros veikėjas, giesmių „Krikščionys, džiaukimės didžiai“, „Štai iš dangaus aš ateinu“, „O, mūsų Tėve Danguje“, „Tvirčiausia apsaugos pilis“ ir kt. autorius. Palaidotas Witenbergo pilies bažnyčios kriptoje.

Gimė 1483 XI 10 Eislebene (Vokietija).

1876 II 18 Įsrutyje gimė Maksas Lauriškus, lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas.

Mirė 1929 XI 17 Berlyne.

1821 II 19 Neiningene (Vokietija) gimė Augustas Šleicheris (Schleicher), vokiečių kalbininkas indoeuropeistas ir lituanistas, parašęs pirmą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką („Litauische Grammatik“, 1856), parengęs K. Donelaičio „Metų“ leidimą (1865). Profesoriavo Prahos ir Jenos universitetuose.

Mirė 1868 XII 6 Jenoje (Vokietija).

1511 II 23 Georgui Talaičiui buvo išduotas leidimas šile prie Šyšos įkurti karčemą. 2011 V 28Šilutė (iki 1923 m. Šilokarčema) minės 500 metų jubiliejų.

1881 II 24 Klaipėdoje mirė Karolis RudolfasJakobis, kunigas, pedagogas, kalbininkas, pirmasis Lietuvių literatūrinės draugijos pirmininkas.

Gimė 1817 II 14 Tilžėje.

1931 II 25 Pašventinyje (Jurbarko vls.) gimė prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas, kalbininkas, paskelbęs daug straipsnių apie Mažąją Lietuvą.

1961 II 25 Kaune gimė SauliusJuozaitis, 1993 X 31 įvestas diakono tarnystei Kėdainių par., 1995 IV 17 ordinuotas kun. diak. Kėdainių ir Panevėžio par., 1998 VII 26 Kaune įšventintas kunigu.

1621 II 28 Karaliaučiuje mirė LozoriusZengštokas (Sengstock), kunigas Klaipėdoje, religinių raštų redaktorius ir leidėjas.

Gimė 1562 XI 6 Lübecke (Vokietija).

 

2011 m. kovas

1916 III 1 Kleweje (prie Duisburgo Vokietijoje) mirė MartynasBanšėrius, prozininkas, dramaturgas, poetas; lietuviška kūryba liko neišleista.

Gimė 1892 XI 12 Drevernoje (Klaipėdos aps.).

1916 III 1 Lėbartuose (Klaipėdos aps.) gimė Hansas Janužys, pedagogas, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas.

Mirė 2000 m. Venesueloje.

1741 III 2 Rusnėje mirė Jonas JokūbasŠperberis (Sperber), religinių darbų redaktorius, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Tikrino J. H. Lysiaus katekizmo vertimą, išvertė dalį Biblijos (1735), giesmės „Su Kristum sandorą darau“ autorius.

Gimė 1679 V 6 Tilžėje.

1771 III 8 Kraupiške (Ragainės aps.) mirė BernardasAndersonas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Dvi giesmes apie 1770 m. išspausdino atskiru leidinėliu.

Gimė 1724 X 25 Angerburge (Gumbinės aps.).

1971 III 8 Kaune mirė Vilhelmas Žanas Burkevičius, LELB garbės senjoras, teisininkas, spaudos darbuotojas, bibliofilas, 1952 VIII 9 Tauragėje įšventintas kunigu.

Gimė 1885 XII 6 Ringene (Latvija).

1786 III 11 Bernsteinbruche (dab. Klaipėdos dalis) gimė Ernstas VilhelmasBerbomas, lietuvių liaudies dainų ir kalbinės medžiagos rinkėjas.

Mirė 1865 II 20 Muizėje (Šilutės aps.).

1831 III 11 Įsrutyje gimė Ernestas Augustas Vichertas (Wichert), vokiečių teisininkas, rašytojas, dramaturgas, vaizdavęs Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą.

Mirė 1902 I 21 Berlyne.

1711 III 12 Įsrutyje mirė JokūbasPerkūnas jaunesnysis, Įsručio vyskupas, sudaręs lietuvių patarlių rinkinį ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną, kurių rankraščiai neišliko. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė 1665 II 3 Išdaguose (Gumbinės aps.).

786 III 12 Viliūnuose (Pilkalnio aps.) gimė Gotfrydas LebrencasOstermejeris, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė K. Neiso „Evangelikų mišknygų“ (1856) pamokslus.

Mirė 1855 IV 3 Bildviečiuose (Stalupėnų aps.).

1986 III 12 Wietze miestelyje (VFR) mirė dr. Gustavas Vagneris, baigęs VDU Evangelikų teologijos fakultetą, mokytojavo Pagėgių Donelaičio gimnazijoje ir kunigavo Raseiniuose iki 1941 m.

Gimė 1907 II 9 (ar IX 2) Mickų k., Šakių aps.

2006 III 12 įvestas diakonu Priekulės ev. liut. bažnyčioje RičardasDokšas, gimęs 1967 III 10 Klaipėdoje, 2008 V 31 Vilniuje ordinuotas kunigu ir įvestas antruoju parapijos dvasininku.

1741 III 13 Klaipėdoje mirė Jonas ArnoldasPaulis, mokytojas, vienas iš J. H. Lysiaus katekizmo vertimo tikrintojų, apie prūsų kalbą paskelbė studiją (1732), teologas, Klaipėdos superintendentas.

Gimė 1682 II 21 Johannisburge (Rytprūsiai).

1911 III 15 Collinsvillėje (JAV) mirė Martynas Keturakaitis, Tauragės kunigas (1883–1892), knygnešys, liuteroniško turinio raštų parengėjas.

Gimė 1848 m. Jurbarke (Įsruties aps.).

1716 III 16 Papelkiuose (Labguvos aps.) gimė VilhelmasRegė, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė rankraštinį giesmių rinkinėlį, iš vokiečių k. išvertė didaktinį leidinį „Mokslas pamokinimo…“ (1788).

Mirė 1791 I 15 Tilžėje.

1761 III 19 Kretingalėje mirė GabrieliusEngelis, J. H. Lysiaus katekizmo (1722) vertimo į lietuvių k. redaktorius ir išleidėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė 1665 III 5 Tilžėje.

1916 III 22 Kavoliuose (Pagėgių aps.) gimė Helmutas Ramonaitis, miškininkas, visuomenės veikėjas, įkūrė pirmąjį Klaipėdos krašte Kavolių jaunųjų ūkininkų ratelį.

Mirė 1985 VII 22 Vilniuje.

1781 III 26 Karvaičiuose mirė DovydasGotfrydasZudnachovijus, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Apie 1780 m. išleido giesmių rinkinėlį, vertė Prūsijos valdžios įsakus.

Gimė 1737 m. Jaciškiuose (Kintų par.).

1686 III (ar IX) 27 Karaliaučiuje gimė Jonas JokūbasKvantas, vyskupas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, raštijos darbuotojas, oficialaus giesmyno (1732) ir Biblijos (1735 ir 1755) leidimo organizatorius, todėl giesmynas ir Biblija buvo vadinamos jo vardu.

Mirė 1772 I 17 ten pat.

1941 III 30 Klaipėdoje mirė KristupasLekšas, ūkininkas ir verslininkas, Maž. Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, poetas, giesmių autorius, giesmynų sudarytojas. Palaidotas Laugalių kapinėse (Katyčių vls.).

Gimė 1872 VIII 31 Striluose (Tilžės aps.).

 

2011 m. balandis

1976 IV 1 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1976 metams.

1886 IV 05 Jankaičiuose (Klaipėdos aps.) gimė Adomas Brakas, dailininkas, publicistas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Sibiro tremtinys.

Mirė 1952 II 2 Bijske (Altajaus kraštas).

1906 IV 5 Užpelkiuose (Tilžės aps.) gimė Mikas KristupasKūjus, pedagogas, literatūros tyrinėtojas, Maž. Lietuvos veikėjas išeivijoje. Paskelbė monografiją „Jurgis Sauerveinas, jo gyvenimas, veikla ir raštai“ (1937). 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos.

Mirė 1984 IX 15 Čikagoje (JAV).

1941 IV 7 Klaipėdoje gimė prof. habil. dr. Helmutas Arnašius, Mažosios Lietuvos ir vokiečių filosofas, nuo 1991 m. Klaipėdos universiteto Teologijos katedros vedėjas.

1981 IV 8 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1981 metams.

1801 IV 11 Kaukaruose (Įsruties  aps.) gimė Jurgis Meškaitis, religinių raštų vertėjas, giesmių eiliuotojas, mokytojas. Leido kalendorių „Mažos Rytų ir Vakarų Prūsų kalendros“ (1852–1859).

Mirė 1876 I 1 Ragainėje.

1896 IV 11 Būdupėnuose (Ragainės aps.)mirė JerkmonasPenčiukas, mokytojas, literatas.

Gimė 1847 XII 9 Maž. Lietuvoje.

1861 IV 12 Šilutėje (A. Umlaufo spaustuvėje) išspausdintas pirmasis vietos laikraštis „Heidekruger Anzeiger“ liet. ir vok. kalbomis. 

1851 IV 14 Kaselyje (Vokietija) gimė Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger), Karaliaučiaus universiteto prof., vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, baltų kalbų tyrinėtojas.

Mirė 1922 X 31 Karaliaučiuje.

1931 IV 15 Klaipėdoje gimė VytautasKaralius, poetas, rašytojas, vertėjas. Baigė VPI, jame dėstė. Gyvena Vilniuje.

1971 IV 15 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1971 metams.

1521 IV 16Martynas Liuteris Wormso seime patvirtino savo raštuose išdėstytą krikščionišką mokymą ir atsisakė ką nors iš jų atšaukti.

1716 IV 20 Marienburge (dab. Lenkijoje) gimė GotfrydasOstermejeris, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, teoretikas ir kritikas, kalbininkas, giesmynų ir kitų Rytų Prūsijos liuteroniško turinio raštų parengėjas, giesmių „Kas pakrikštytas yra“, „Dovana brangi vaikai“, „Mums Dievas žodyje“ autorius. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Mirė 1800 III 13 Trempuose (Darkiemio aps.).

1871 IV 20 Paskalviuose (Ragainės aps.) gimė Juras Banaitis, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas.

Mirė 1905 II 26 Tilžėje.

1946 IV 20 Regensburge (Vokietija) mirė Martynas Glažė, visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, žurnalistas, leidėjas, redagavo Klaipėdoje leistą laikraštį „Darželis“.

Gimė 1886 XI 20 Smeltėje (Klaipėda).

1751 IV 22 Kusuose (Pilkalnio aps.) mirė Jurgis FrydrichasPušys, kunigas, padėjęs rengti spaudai J. H. Lysiaus katekizmo vertimą.

Gimė apie 1688m. Įsrutyje.

1876 IV 23 Versmininkėliuose (Pilkapio aps.) gimė Kristupas Kairys, ilgametis Mažosios Lietuvos mokytojas, 1918 m. parengė du memorandumus lietuvių kalbos klausimu. 

Mirė 1951 XII 30 Okeryje prie Goslaro (Žemutinė Saksonija).

1916 IV 23 Kiūpeliuose (Pagėgių aps.) gimė Otonas Serapinas, skautas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas, Intos tremtinys.

Mirė 1998 IX 6 Šilutėje.

1806 IV 24 Noragėliuose (Pakalnės aps.) gimė FrydrichasKuršaitis, Karaliaučiaus lietuvininkų kunigas, Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovas, kalbininkas, giesmių vertėjas, lietuvininkų giesmyno III dalies parengėjas, daugelio Rytų Prūsijos liuteroniško turinio raštų autorius, laikraščio „Keleivis“ (1849–1880) redaktorius. Studijavo Karaliaučiaus universitete.

Mirė 1884 VIII 23 Krantos (Kranz) kurorte, palaidotas Karaliaučiuje.

1786 IV 29 Būdviečiuose (Ragainės aps.) gimė Frydrichas GotlybasHasenšteinas, padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos leidimą (1824). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Mirė 1830 VIII 3 Tilžėje.

 

2011 m. gegužė

1876 V ? Paskalviuose (Ragainės aps.) gimė Mikas Banaitis, Tilžės Akto signataras, Mažosios Lietuvos verslininkas, visuomenės veikėjas.

Mirė 1945 m. Fürstenberge (Vokietija).

1801 V 5 Pilkalnyje mirė Jonas FrydrichasPušys, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė giesmių rinkinį „Kelios šventos giesmelės“ (1820).

Gimė 1740 m. Kalnininkuose (Pakalnės aps.).

2001 V 6 pašventinta naujai suremontuota Panevėžio ev. liut. bažnyčia. Parapija įkurta grafo fon Ropo (von Ropp) 1790–1795 metais. 1790 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1845–1850 m., kuri 1990 III 17 buvo naujai pašventinta., o po remonto vėl pašventinta 1993 X 24.

1861 V 7 Priekulės par. gimė Vilius Kučius, mokytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas.

Mirė 1919 VIII 21 Priekulėje.

1901 V 8 Tilžėje mirė JonasSmalakys, lietuvininkų kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, pirmasis lietuvis Vokietijos reichstago deputatas, „Birutės“ draugijos pirmininkas.

Gimė 1835 VI 7 Didžiuosiuose Trumpaičiuose (Pakalnės aps.).

1956 V 9 įregistruota Skirsnemunės–Žvyrių ev. liut. parapija, pirmosios pamaldos VI 10, o bažnyčia kapitališkai suremontuota 1957 m. pavasarį. 1800 m. Žvyrių ev. liut. parapija prisijungė prie Tauragės. 1849 m. pastatyta, o 1886 m. atnaujinta dabartinė medinė bažnyčia.

1936 V 11 įsteigta „Lietuvių evangelikų sąjunga“, kurios vienas iš tikslų buvo pristatyti abi bažnyčias plačiajai Lietuvos visuomenei. Sąjunga steigė liuteronų ir reformatų parapijose savo skyrius, jaunimo kuopeles, sekmadienines mokyklas, organizavo krikščioniško, kultūrinio ir tautinio pobūdžio paskaitas, vystė labdarybės veiklą.

1981 V 12 Liubeke (Vokietija) mirė Vilius Endrikaitis, girininkas, aktyviai dalyvavęs Klaipėdos krašto jaunimo, po karo ir Vokietijos lietuvių veikloje, laikraščių bendradarbis.

Gimė 1890 V 5 Stankiškiuose (Šilutės aps.).

1826 V 13 gimė Heinrichas Holcas (Holz), spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos knygų leidėjas, Holzo ir Šerniaus spaustuvės steigėjas.

Mirė 1894 XI 4 Klaipėdoje.

1996 V 18 pašventintas Klaipėdos ev. liut. parapijos diakonijos centras „Sandora“.

1996 V 18 ant pokariu nugriauto Vilkyškių bažnyčios bokšto užkelta jo 17 m aukščio smailė, kurios viršūnėje pritvirtintas senasis restauruotas kryžius su kapsule. Parapija įsteigta 1560 m. 

1881 V 22 Ragainėje mirė Karolis Eduardas Cygleris (Ziegler), kunigas, leksikografas, vertėjas, prekiautojas lietuviškomis knygomis.

Gimė 1798 m. Kretingalėje.

1911 V 22 pašventinta mūrinė Mažeikių ev. liut. bažnyčia. 1944 m. pastato stogas ir bokštas nukentėjo nuo bombardavimo; valdžia neleido remontuoti, o įsteigė gaisrinę. Visas pastatas atgautas tik 1998 m.

1971 V 22 Čikagoje (JAV) mirė Jonas Pauperas, „Lietuvių Evangelikų Vyriausios Bažnyčios Tarybos“ (1946) pirmininkas, vienas iš „Evangelikų giesmyno“ (1942) sudarytojų, kitų liuteroniško turinio raštų autorius ir parengėjas. Baigė VDU, kunigas.

Gimė 1905 V 10 Sėlinuose (Klaipėdos aps.).

1946 V 23 Flensburge (Vokietija) mirė MartynasJankus, Mažosios Lietuvos patriarchas, vadintas „Rambyno sergėtoju“, visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius, publicistas, „Birutės“ draugijos pirmininkas (1889-1892), Tilžės akto signataras, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. Redagavo „Aušrą“, „Varpą“, leido „Garsą“, pirmąjį lietuvišką satyrinį laikraštį „Tetutė“, „Naująją Aušrą“, „Lietuvišką darbininką“, „Saulėteką“, dienraštį „Dienos laps“, savo spaustuvėje Bitėnuose spausdino lietuviškas knygas (apie 360) ir laikraščius (viso 25 lietuvių ir vokiečių kalbomis). Vokiečių, vėliau ir nacių persekiotas, išvežtas į Vokietiją. Parašė eilėraščių, paskelbė publicistinių brošiūrų, rinko ir skelbė tautosaką. Apdovanotas LR ir užsienio šalių ordinais, Kauno Karo muziejaus sodelyje jam buvo pastatytas biustas. 1981 V 24 Bitėnuose įkurtas jo vardo muziejus. 1993 V 30 perlaidotas Bitėnuose. 2006 m. vaikaitės Ievos Mildos Jankutės (g. 1924 VI 24) iniciatyva įsteigta Martyno Jankaus kasmetinė premija, skiriama už nuopelnus saugant Mažosios Lietuvos paveldą.

Gimė 1858 VIII 7 Bitėnuose (Ragainės aps.).

1576 V 25 Tilžėje gimė JonasRėza, perredagavęs ir išleidęs J. Bretkūno verstas Dovydo psalmes („Psalteras Dovydo“, 1625), rengęs spaudai visą jo Biblijos vertimą. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Mirė 1629 VIII 30 Karaliaučiuje.

1996 V 25 Šilutėje atidengtas paminklas Macikuose gimusiam vokiečių rašytojui Hermanui Zudermanui (1857–1928).

1906 V 26 Klaipėdoje mirė Johanas Fridrichas FrancasŠrederis (Schröder), knygų rengėjas ir leidėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Priekulėje, įsteigė vaikų prieglaudą. Išleido kelias dešimtis lietuviškų knygų, parengė vadovėlių, kalendorių, skaitinių, išvertė įvairios literatūros. Palaidotas Gropiškėje netoli Priekulės.

Gimė 1829 VII 3 Gumbinėje.

1996 V 27 naujai pašventinta dabartinė raudonų plytų Juodkrantės ev. liut. bažnyčia (pašventinta1885 VIII 2), po II pasaulinio karo paversta sandėliu, muziejumi, 1988 m. atiduota katalikams, bet po poros metų sugrąžinta atsikūrusiai ev. liut. parapijai. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pašventinta 1795 VII 28.

2011 V 28Šilutė (iki 1923 m. Šilokarčema) minės 500 metų jubiliejų (1511 II 23 Georgui Talaičiui buvo išduotas leidimas šile prie Šyšos įkurti karčemą).

1896 V 30 Nicos valsč. (Latvijoje) gimė Jonas Degis, kunigas, 1943 VII-1958 X 11 aptarnavęs latviškas Butingės, Skuodo ir Žeimelio parapijas.

Mirė 1973 I 22 Palangoje atvykęs į svečius iš Liepojos.

1971 V 30 sekant kitų Bažnyčių pavyzdžiu ir Konsistorijos nutarimu pamaldose dalyvauja diakonai su nustatytu kulto rūbu.

1976 V 30 Alkiškių bažnyčioje įšventintas kunigu diakonu Butingės parapijai EdvinasŠvageris, 1980 IV 13 Alkiškių bažnyčioje – kunigu. Aptarnavo dar ir kitas latviškas – Žeimelio, Skuodo, Biržų – par., Mažeikių bei Šiaulių tikinčiųjų grupes. Gimė 1912 I 23 Alkiškiuose.

Mirė 2001 II 4 Alkiškiuose, palaidotas šalia bažnyčios.

 

2011 m. birželis

1836 VI 6 Vanagupėliuose gimė Dovas Didlaukis, Gossnerio misijos misionierius Rytų Indijoje, spaudos darbuotojas.

Mirė 1897 IX 19 Tilžėje.

1901 VI 6 Skirvytėlėje (Šilutės aps.) gimė Adomas Goberis, žvejas, tautosakos ir liaudies dainų pateikėjas.

Mirė 1988 V 1 Skirvytėlėje.

1996 VI 6 pašventintos „Vilniaus Sandoros“Diakoninio centro patalpos (Vokiečių g. 22). 1990 X 17 įsteigta Vilniaus ev. liut. bažnyčios labdaros ir kultūros nepelno organizacija „Vilniaus Sandora“, perregistruota dabartiniu pavadinimu 1993 III 4.

2006 VI 6 buv. katalikų kun. Arvydas Malinauskas (g. 1966 XI 1 Raseinių raj.) paskirtas Biržų ev. liut. par. kunigu administratoriumi. Dabar aptarnauja Kėdainius ir Panevėžį.

1756 VI 8 Lėciuje (Rytprūsiai) gimė Liudvikas Bačko (Baczko), vokiečių rašytojas, istorikas, paskelbė Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies dainų tekstų, parašė veikalų iš Rytprūsių istorijos.

Mirė 1823 III 27 Karaliaučiuje.

1801 VI 10 Piktupėnuose (Tilžės aps.) gimė Johanas FerdinandasKelkis (Kelch), mokytojas, jurkūniškis sakytojas, raštijos darbuotojas, vertėjas, redaktorius.

Mirė 1877 II 19 Kisiniuose (Klaipėdos aps.).

1886 VI 12 Įsrutyje mirė JonasUrbonas, mokytojas, literatas, poetas, „kalendrų“ sudarytojas.

Gimė 1807 IV 15 Bandužiuose (prie Klaipėdos).

1976 VI 20 III pokarinis visuotinis LELB Sinodas Tauragėje pakeitė Statutą ir išrinko vadovaujantį dvasininką – vyskupą (iki tol vadinosi „senjoru“), o Estijos arkivyskupas Alfredas Tomingas čia pat konsekruoja kun. Joną Kalvaną vyskupu.

1986 VI 22 Čikagoje (JAV) mirė Ansas Trakis, „Tėviškės“ parapijos kunigas, išeivijos lietuvių ev. liut. vyskupas (1984), spaudos darbuotojas.

Gimė 1912 VI 2 Kuršeliuose (Klaipėdos aps.).

1861 VI 24 (28?) Fromborke (dab. Lenkija, Elblągo vaiv.) mirė FrydrichasTidigas, katalikų kunigas Prūsijoje, išleidęs katekizmą ir kt.

Gimė 1793 XIII 1 Lockau (dab. Tłókowas, Lenkija, Olštyno vaiv.).

1996 VI 24 Vilniuje mirė VytautasMartynasKavolis, sociologas, kultūrologas, literatūros tyrinėtojas, kunigo Martyno Kavolio sūnus. Gyveno JAV. Klaipėdos universiteto garbės dr. (1995 V 19).

Gimė 1930 IX 8 Kaune.

1526 VI 25 Špeyerio seimas leidžia kiekvienam kunigaikščiui Vokietijoje savo valdų ribose reformuoti bažnyčią.

1921 VI 25 Rokaičiuose (Pakalnės aps.) mirė DovasZaunius, ūkininkas, visuomenės veikėjas, „Birutės“ draugijos pirmininkas.

Gimė 1845 I 26 Šilutėje.

1921 VI 26 Musaičiuose (Šilutės aps.) mirė MikelisHofmanas (slapyv. Ateivis), Maž. Lietuvos poetas ir kultūros veikėjas.

Gimė 1889 V 3 ten pat.

1941 VI 26 Kaune gimė prof. habil. dr. Audronė Kaukienė, lietuvių kalbininkė Klaipėdoje, monografijos apie lietuvininkų kalbą ir kt. knygų autorė.

1921 VI 27 Vanaguose (Klaipėdos aps.) mirė KristupasLokys, misionierius, Vanagų kunigas, didaktinės ir religinės literatūros rengėjas, „Sandoros“ draugijos įkūrimo 1904 m. iniciatorius.

Gimė 1860 XII 8 Jurge–Šubynuose (Tilžės aps.).

1931 VI 27 Naudvaryje (Tauragės aps.) gimė Albinas Endzinas, pedagogas, Mažosios Lietuvos tyrėjas.

1941 VI 28 Virkytuose (Saugų vlsč.) gimė Edita Barauskienė (Kurpreikšytė), mokytoja, rašytoja, istor. romanų „Vyžekių karalienė“, „Žodi, nekrisk ant akmens“, „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ ir kt. knygų autorė.

 

2011 m. liepa

1906 VII 1 pašventinta Paleičių ev. liut. bažnyčia nukentėjo per II pasaulinį karą, galutinai nugriauta apie 1957 m. 1899 m. buvo įsteigta Paleičių (Šilutės aps.) parapija. Parapija neatkurta.

1976 VII 4 Sudarge įšventintas kunigu LiudvikasFetingis (g. 1940 XI 13 Ropkojuose), kuriam 1976 VI 3 buvoišduotas diakono pažymėjimasaptarnauti Plikių parapiją. Nuo 1981 m. dar aptarnavo Saugas ir Ramučius ir kt. par., atkūrė Dovilų parapiją.

1991 VII 4 Benninghausene (Vokietija) mirė Jurgis Gunga, baigęs teologijos studijas kunigavo įv. Vokietijos par.

Gimė 1912 V 14 Smilgynuose (Klaipėdos aps.).

1936 VII 5 Vilniuje mirė Stefanija Strazdaitė-Jablonskienė, ev. liuteronė, lietuvių rašytojų (A. Baranausko, Maironio, Vydūno ir kt.) vertėja į lenkų k.

Gimė 1861 IX 2 Bukiškio dvare (Sudeikių apyl., (tenos raj.).

1896 VII 5 Traksėdžiuose (Šilutės aps.) mirė Friedrikis (iki šiol klaidingai vadintas Endrikiu) Wendtas, mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas („Gromatų skarbnyčia“, 1890; „Trumpos mišios“, 1893–1895).

Gimė 1819 III 22 Maž. Lietuvoje.

1906 VII 6 Panjesuose (Priekulės vls.) mirė MikelisKybelka, sakytojas, Senojo surinkimo vadovas, religinės raštijos rengėjas ir leidėjas, laikraščio redaktorius.

Gimė 1837 IX 7 Svencelėje (Klaipėdos aps.).

1956 VII 7 Pfullingene (Vokietija) mirė ViktorasGailius, Klaipėdos krašto Direktorijos (1923–1925) pirmininkas, gubernatorius (1938–1939).

Gimė 1893 VIII 27 Berštininkuose (Pagėgių aps.).

1886 VII 11 dabartinės raudonų plytų Rukų bažnyčios pašventinimas, kuri 1945 m. metais perduota Romos katalikų bendruomenei; 1992 IV 26 pirmosios po kelių dešimtmečių liuteronų pamaldos bažnyčioje, 1993 m. atsikūrusi liuteronų parapija vėliau ją visiškai atgavo; po 1997 m. kilusio gaisro atstatytas stogas.

2001 VII 15 Lietuvos ev. liut. Bažnyčia pasirašo bendrystės aktą su JAV Misurio sinodu.

1691 VII 19 Žvirgaliuose (Stalupėnų aps.) gimė FabijonasKalau, kunigas, raštijos darbuotojas, padėjęs rengti spaudai J. H. Lysiaus katekizmą (1722), išvertęs dalį Biblijos (1735).

Mirė 1747 VIII 11 Verdainėje.

1671 VII 22 Įsrutyje gimė Kristijonas Štimeris (Stimehr), giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Sueiliavo giesmių (išsp. 1732 m. giesmyne), išvertė dalį NT (1735).

Mirė 1750 m. Žalvoje (Įsruties aps.).

1971 VII 24 Jurbarke gimė VirginijusKelertas, 1993 m. įvestas diakono tarnystėn Šakiuose, 1995 IV 16 įvestas kun. diak. tarnystei Šakiuose, 1998 VIII 9 Šakiuose įšventintas kunigu.

1871 VII 25 Kaušeliuose (Ragainės aps.) gimė Jokūbas Stiklorius (Stikliorius), mokytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas.

Mirė 1942 II 19 Tilžėje.

2001 VII 26 Klaipėdoje pradėjo veikti Prano Domšaičio paveikslų galerija ir kultūros centras. Dailininkas gimė 1880 IX 15 Kropynose (Karaliaučiaus aps.), mirė 1965 XI 14 Keiptaune (PAR).

2006 VII 27 buvo minimas Butingės jaunimo stovyklos įsteigimo 25–metis.). Pirmąją 1981 m. Kintuose suorganizavo diak. Reinholdas Moras, kitos – Butingėje.

1991 VII 28 Kretingoje į kunigus diakonus įšventintas DariusPetkūnas, gimęs 1969 IV 19 Klaipėdoje. 1994 V 28 Katyčiuose įšventintas kunigu. Kretingos, Priekulės ir Palangos kunigas, KU doc., religinės spaudos darbuotojas, pirmasis Lietuvoje po II pasaulinio karo teologijos daktaras (2004 V 28, Helsinkio universitete).

 

2011 m. rugpjūtis

1871 VIII 9 Ragainėje mirė Karolis AugustasJordanas, Tilžės superintendentas, vokiečių spaudoje paskelbęs darbų lietuvių etnografijos, mitologijos, kalbos klausimais, išvertęs F. Šilerio eilėraštį „Dauboj tarp kerdžių vargdienųjų“. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo.

Gimė 1793 V 29 Narkyčiuose (Įsruties aps.).

1996 VIII 10 naujai pašventinta restauruota mūrinė Kretingalės ev. liut. bažnyčia, pokario metais paversta grūdų sandėliu. Parapija vėl įregistruota 1988 XII 14.

1911 VIII 11 Lankupiuose (Priekulės par.) mirė Endrikis Šadagys, laiškanešys, lietuvių visuomenės, kultūros ir spaudos veikėjas.

Gimė 1867 XII 10 Uogalių kaime (Kintų parapija, Šilutės aps.).

1906 VIII 13 Pabijance (Lenkijoje) gimė Rudolfas Vymeris, baigęs VDU Evangelikų teologijos fakultetą Kaune, kunigavo Garliavoje, 1941 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją.

Mirė 1980 X 30 Bergkirchene (VFR).

1931 VIII 19 Paberžiuose (dab. Tauragės m.) gimė Jonas Kęstutis Gocentas, inžinierius, diakonas Vilniuje.

Mirė 1992 X 28 Vilniuje.

1866 VIII 21 Jodžiūnuose (Pilkalnio aps.) gimė Anė Jankuvienė-Puknaitė, Martyno Jankaus žmona, aktyvi Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja.

Mirė 1913 VII 27 Klaipėdoje ar Bitėnuose, palaidota Bitėnų kapinėse.

1941 VIII 23 Paneriuose kartu su visa šeima nacių sušaudytas Enzys Jagomastas, kultūros veikėjas, Tilžės akto (1918) signataras, savo spaustuvėje Tilžėje spausdinęs tautinio ir liuteroniško turinio knygas.

Gimė 1870 III 22 Lumpėnuose (Tilžės–Ragainės aps.).

1846 VIII 24 Būdviečiuose (Ragainės aps.) mirė Natanelis FrydrichasOstermejeris, vertėjas, raštijos darbuotojas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo, kunigavo. 1823 m. Tilžėje pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį „Nusidavimai Dievo karalystėje“ (išėjo 2 nr.).

Gimė 1784 IV 8 Viliūnuose (Pilkalnio aps.).

1996 VIII 24 diakonas Gintaras Pareigis ordinuotas kunigo tarnystei Rusnės par.

1731 VIII 26 Enciūnuose (Stalupėnų aps.) gimė EfraimasFrydrichasMeisneris, išvertęs pamokslų K. Milkaus „Mišknygoms“ (1800), padėjęs rengti 1806 m. jo giesmyną. Studijavo Karaliaučiaus ir Hallės universitetuose, kunigavo.

Mirė 1815 V 19 Širvintoje (Pilkalnio aps.).

 

2011 m. rugsėjis

1861 IX 2 Bukiškio dvare (Sudeikių apyl., Utenos raj.) gimė Stefanija Strazdaitė-Jablonskienė, ev. liuteronė, lietuvių rašytojų (A. Baranausko, Maironio, Vydūno ir kt.) vertėja į lenkų k.

Mirė 1936 VII 5 Vilniuje.

1941 IX 2 Gervėnuose (Šiaulių aps.) gimė dr. Vaclovas Bagdonavičius, filosofijos istorikas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, Vydūno draugijos pirmininkas. 

1981 IX 2 Kaune vyskupas Jonas Kalvanas susitiko su užsienio įvairių konfesijų teologų akademikų grupe ir papasakojo apie mūsų Bažnyčios gyvenimą.

1891 IX 4 Kuršlaukiuose (Klaipėdos aps.) gimė Martynas Reišys, pirklys, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas.

Mirė 1955 IX 12 Bad-Reichenhalle (Vokietija).

1686 IX 8 Liebstadte (Rytprūsiai) gimė Michaelis Lylientalis (Lilienthal), vokiečių istorikas, teologas, literatas, paskelbė straipsnių iš Mažosios Lietuvos istorijos, raštijos, vietovardžių.

Mirė 1750 I 20 Karaliaučiuje.

2001 IX 8 pirmosios atkurtos Raseinių ev. liut. parapijos pamaldos. 1818 m. pastatyta medinė bažnyčia (parapija įsteigta 1816 m.), 1853 m. įsigyta nebaigta statyti mūrinė karmelitų bažnyčia, kurią pašventino 1862 XII. 1953 m. sovietų valdžia uždarė bažnyčią ir ją nugriovė.

1946 IX 9 Kasselyje (Mattenbergo pabėgėlių stovykloje, Vokietija) mirė JonasVanagaitis, spaudos darbuotojas, publicistas. Leido ir redagavo įvairius Maž. Lietuvos laikraščius, paskelbė atsiminimų. 2009 IX 19 kartu su žmona perlaidotas Bitėnų–Rambyno kapinaitėse. 2010 VII 6 Klaipėdoje, J. Karoso g. 13 (buv. Žalioji g. 2), atidengta atminimo lenta.

Gimė 1869 IX 23 Pabudupiuose (Ragainės aps.).

1931 IX 10 Rimženčiuose (Tauragės aps.) gimė dr. Albertas Juška, pedagogas, kultūros darbuotojas, Mažosios Lietuvos Bažnyčios ir mokyklų tyrėjas.

1906 IX 11 Klaipėdoje mirė AdomasEinaras, mokytojas, spaudos darbuotojas, vienas iš „Sandoros“ draugijos steigėjų.

Gimė 1842 III 23 Bendikuose (Kretingalės vls.).

1906 IX 14 Šmuruose (Marijampolės aps.) gimė AdolfasKeleris, spaudos darbuotojas, kunigas, Išeivijos lietuvių ev. liuteronų senjoras. Studijavo Kauno universitete, įšventintas prof. dr. V. Gaigalaičio 1936 II 9, kunigavo Batakiuose, 1941 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją.

Mirė 1983 XI 4 Brėmene (Vokietija).

1936 IX 15 panaikintas VDU evangelikų teologijos fakultetas, įsteigtas1925 III 24Lietuvos universitete Kaune. Per 10 veikimo metų fakultetas paruošė 23 liuteronų ir 8 reformatų kunigus.

1741 IX 16 Barčiuose (Pilkalnio aps.) gimė Danielius GotlybasZetegastas (Settegast), išleidęs bitininkystės vadovėlį „Naudingos bičių knygelės“ (1801). Studijavo Karaliaučiaus universitete (nebaigė), mokytojavo Priekulėje.

Mirė 1813 V 22 Priekulėje.

1821 IX 19 Plyviškiuose (Vėluvos aps.) mirė ZigfrydasOstermejeris, publicistas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Vokiečių kalba išleido brošiūrą, ginančią lietuvių kalbos teises (1817), užrašė lietuvių liaudies dainų.

Gimė 1759 X 23 Trempuose (Darkiemio aps.).

1991 IX 22 K. Donelaičio memorialiniame muziejuje (bažnyčioje) Tolminkiemyje įvyko pirmosios pokarinės pamaldos, skirtos KNYGAI-BIBLIJAI.

1871 IX 25 Mantvilaičiuose (Pagėgių aps.) gimė Kristupas Urėdaitis, prekybininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas.

Mirė 1913 II 19 Tilžėje.

1921 IX 26 Jonušuose (Klaipėdos aps.) gimė Ansas Lymantas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, redaktorius, dailininkas, išeivijos lietuvininkų veikėjas.

Mirė 2002 VII 22 Montrealyje (Kanada).

1751 IX 28 Šilutėje gimė Kristijonas DovydasVitikas (Witich), giesmių rengėjas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išleido giesmynėlį „Kelios šventos giesmelės“ (1820), teikė medžiagos L. Rėzos „Dainų“ leidimui.

Mirė 1824 V 25 Kaukėnuose (Pakalnės aps.).

1991 IX 29 pašventinta nauja Šilalės bažnyčia (ant senųjų 1941 VI 24 sudegusios antrosios medinės bažnyčios (1838 m.) pamatų). Pamaldos iki tol vyko Obelyno k. Juliaus ir Marės Gėrkių namuose. 2006 X 28 bažnyčiai suteiktas Jono Tartilavičiaus–Batakiečio vardas, pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1806 m., kuri sudegė 1833 m.

2001 VII 29 pašventintas naujasis bažnyčios varpas. 1993 X 30 atidengtas paminklinis akmuo.

1941 m. rudenį Szerelinch‘e (buv. Neustetine, dabar Lenkija) mirė Henrikas Dzeržislovas Sroka, ilgametis Šakių parapijos klebonas (1886–1941), „Aušros“ platintojas, superintendentas, pirmasis LELB prezidentas.

Gimė 1858 VII 16 Viskitkiuose (prie Varšuvos).

 

2011 m. spalis

1646 X ? Laukiškoje (Labguvos aps.) mirė JonasPartatijus, giesmių eiliuotojas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė paskelbta 1753 m. giesmyne, sudarė lietuvių ir graikų kalbų lyginamąjį žodynėlį, kuris neišliko.

Gimė 1610 m. Reinerze (Silezija, dab. Lenkija).

2006 X 1 pašventinti ev. liut. senelių globos (slaugos) namai Vilniuje.

1636 X 4 Įsrutyje gimė BernardasZandenas, talkinęs S. Bitneriui verčiant NT. Kunigavo, profesoriavo Karaliaučiaus universitete.

Mirė 1703 IV 4 Karaliaučiuje.

1886 X 6 Mažuosiuose Dargužiuose (Pilkalnio aps.) gimė JonasElijošaitis, spaudos darbuotojas, periodikoje paskelbęs straipsnių, apsakymų, eilėraščių. Dirbo fabrikuose, Tilžėje vertėsi knygų prekyba.

Mirė 1915 VI 12 Tilžėje nuo džiovos.

1786 X 8 padėtas kampinis akmuo dabartinės mūrinės (akmens ir plytų) Žeimelio ev. liut. bažnyčios, kuri pašventinta 1793 IX 29. Parapija įsteigta1540 m.

Bažnyčios bokštas buvo pastatytas 1889–1890 metais. Iš tokios pat medžiagos 1862 metais buvo pastatyta ir klebonija.

1979 X 11 atidarytas K. Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje.

1936 X 12 Rimženčiuose (Tauragės aps.) gimė Marta Juškaitė, bibliotekininkė, kraštotyrininkė.

1901 X 14 Diegliuose (Klaipėdos aps.) gimė Martynas Kavolis, modernus ūkininkas, Klaipėdos krašto metraštininkas − fotografas mėgėjas.

Mirė 1978 XII 16 ten pat.

1891 X 15 gimė Jurgis Sauga, prekybininkas, Klaipėdos krašto lietuvybės darbuotojas.

Mirė 1986 X 8 Hagene (Vokietija).

X 16Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, kurią LR Seimas 2006 VII 19 paskelbė atmintina diena.

1991 X 19 Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė) perlaidotas Vydūnas (Vilius Storosta), gimęs 1868 III 22 Jonaičiuose (Šilutės aps.), dramaturgas, filosofas, publicistas, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vadovas. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo, vėliau studijavo Vokietijos universitetuose, dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje. Parašė pjesių („Probočių šešėliai“, 1908; „Amžina ugnis“, 1913; „Pasaulio gaisras“, 1928, ir kt.), filosofinių, istorinių, publicistinių ir kt. darbų.

Mirė 1953 II 20 Detmolde (Vokietija).

1756 X 25 Girdavoje gimė Karolis GotardasKeberis, kunigas, giesmių rengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Išleido giesmyną „Iš naujo perveizėtos ir pagerintos giesmių knygos“ (1832), vartotą iki 1841 m.

Mirė 1835 I 7 Gumbinėje.

2001 X 26 pašventinta Evangelijos koplyčia prie Klaipėdos universiteto Evangeliškosios Teologijos katedros.

1906 X 27 Bairam Alyje (Turkmėnija) gimė Arnoldas Endzinas, mokytojas, kultūros istorikas. 1935 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą.

Mirė 1984 II 4 Kaune.

1691 X 28 Dumnavoje (Friedlando aps.) gimė JonasBerendas (Behrend), giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo Katyčiuose ir Kaukėnuose.

Mirė 1749 X 1 Kaukėnuose (Pakalnės aps.).

1921 X 29 Karaliaučiuje gimė AlfredasFranckaitis (Franzkeit), poetas, vertėjas. Studijavo teologiją Erlangeno ir Fensterio universitetuose, kunigavo Freistatte, gyvena Wehrblecke (Vokietija). Rašo vokišką poeziją, verčia lietuvišką poeziją į vokiečių k.

1731 X 31 Zalsburgo (Austrija) katalikų vyskupas Leopoldas Firmianas išvaro 22 000 liuteronų, kurie apsigyveno maro išnaikintuose Rytų Prūsijos kaimuose.

 

2011 m. lapkritis

1966 XI 1 Raseinių raj. gimė buv. katalikų kun. Arvydas Malinauskas,2006 VI 6 paskirtas Biržų ev. liut. par. kunigu administratoriumi. Dabar aptarnauja Kėdainius ir Panevėžį.

1856 XI 4 Aleknaičiuose (Pakalnės aps.) gimė Jurgis Lapinas, visuomenės ir spaudos darbuotojas.

Mirė 1932 V 9 Senuosiuose Vainotuose (Tilžės aps.).

1691 XI 7 Būdviečiuose (Ragainės aps.) mirė Teodoras Lepneris, Maž. Lietuvos lietuvių kultūros tyrinėtojas, kunigas. Parašė knygą „Der Preusche Littauer…“ („Prūsų lietuvis“; išsp. 1744 ir 1848).

Gimė 1633 XI 7 Mühlhausene (Ylavos aps.).

1866 XI 7 pašventinta mūrinė Vyžių bažnyčia. 1857 X 1 įkurta parapija.

1948 VIII 22 įregistruota ev. liut. parapija. 1993 V 29 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos atgautoje bažnyčioje, kuriai 1865 V 21 padėtas kampinis akmuo.

1946 XI 9 Lebenstedt mieste (Vokietijoje) įvyko Pirmasis išeivijos evangelikų sinodas, kuriame buvo išrinkta „Lietuvių evangelikų Vyriausia Bažnyčios Taryba“, vadovaujama kun. J. Paupero. Vėliau reformatai nuo šio sinodo atsiskyrė, atstatydami savo sinodo ir kolegijos Lietuvoje tęstinumą.

1996 XI 9 Hamburge diak. Ričardas Baliulis įšventintas kunigu.

Gimė 1940 X 20 Lietuvoje.

1876 XI 10 Martinuose prie Klaipėdos gimė AnsasBruožis (slp. Prabočių Anūkas, A.B. Klaipėdiškis), literatūros istorikas, bibliografas. Dirbo Kauno, Tilžės, Klaipėdos spaustuvėse, tarnavo Klaipėdos krašto Gubernatūroje. Parašė ir išleido 13 faktografinio pobūdžio knygų („Prūsų lietuvių raštija : trumpa Prūsų lietuvių knygų, kalendorių ir laikraščių apžvalga“ (1913), istoriografinį veikalą „Mažosios Lietuvos buvysiejie rašytojai ir žymesniejie lietuvių kalbos mylėtojai“ (1920) ir kt.), paskelbė straipsnių lietuvių kultūros ir tautinių teisių klausimais.

Mirė 1928 XII 27 Klaipėdoje.

1926 XI 10 pašventinta puošniausia Klaipėdos krašto bažnyčia – mūrinė Šilutės Martyno Liuterio ev. liut. bažnyčia su 50 m aukščio bokštu su laikrodžiu ir 3 varpais, kurios kampinis akmuo padėtas 1913 VI 16 (šaltiniuose nurodoma 13 d. – neteisinga, atnaujintas 1924 VIII 1), o 1913 X 1 įsteigta parapija. Po karo parapija įregistruota 1948 VIII 27.

1831 XI 12 Papelkiuose mirė Johanas Frydrichas Glogau, Maž. Lietuvos raštijos veikėjas, kunigas. Išleido knygelę apie M. Liuterio gyvenimą (1818 ir 1882).

Gimė 1773 VI 5 Žabynuose (Darkiemio aps.).

1886 XI 20 Smeltėje (Klaipėda) gimė Martynas Glažė, visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, žurnalistas, leidėjas, redagavo Klaipėdoje leistą laikraštį „Darželis“.

Mirė 1946 IV 20 Regensburge (Vokietija).

1896 XI 21 Unguroje gimė dr. Valteris Didžys, Tilžės Akto signataras, gydytojas, visuomenės veikėjas.

Mirė 1977 X 21 Melburne (Australija).

1966 XI 21 Raseiniuose gimė Ridas JonasTamulis, 1992 II 14 įvestas diakono tarnystei Tauragėje, 1993 I 10 Šilutėje ordinuotas kunigu diakonu, 2009 IX 27 Pagėgiuose įteiktas sidabrinis kryžius – tapo kunigu.

1981 XI 21 Korschenbroiche (VFR) mirė Vilius Banšėrius, Pašyšių kun.

Gimė 1909 m. Voveriškiuose (Klaipėdos aps.).

1636 XI 23 pastatyta pirmojiBiržų evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri sudegė 1667 III 30.

1891 XI 26 Tilžėje gimė Endrius Borhertas, žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, tremtinys.

Mirė 1957 I 9 Karagandoje (Kazachstanas).

1936 XI 27 Laukžemiuose (Klaipėdos aps.) gimė Kurtas Moras, 1976 XI 14 Šilutėje įvestas Klaipėdos diakonu, 1978 V 9 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu, 1978 m. Klaipėdoje – kunigu.

Mirė 1993 IV 17 Klaipėdoje. Palaidotas Anaičių kapinėse.

1666 XI 28 Tilžėje mirė DanieliusKleinas, poetas, kalbininkas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Tilžėje. Išleido lotyniškai parašytą lietuvių kalbos gramatiką (1653), vokišką jos kompendiumą (1654), giesmyną „Naujos giesmių knygos“ (1666) ir maldaknygę „Naujos… maldų knygelės“ (1666), rankraščiu paliko vokiečių–lietuvių kalbų žodyną.

Gimė 1609 V 30 ten pat.

XI 30Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena, kurią LR Seimas 1998 VI 25 paskelbė atmintina diena.

 

2011 m. gruodis

1986 XII 1 Bremene (Vokietija) mirė Fricas Šlenteris, visuomenės ir kultūros veikėjas, girininkas, redaktorius.

Gimė 1905 IX 3 Šilgaliuose (Tilžės aps.).

1866 XII 6 Smeltėje prie Klaipėdos gimė Martynas BenjaminasLaužemis, vertėjas, publicistas. Berlyne baigęs misionierių mokyklą, dirbo misijose R. Indijoje, JAV, nuo 1915 m. kunigas Saugose. Bendradarbiavo „Lietuviškoje ceitungoje“, „Keleivyje“, „Pagalboje“, išvertė didaktinės vokiečių literatūros, paskelbė str. apie Indijos kultūrą.

Mirė 1924 I 9 Saugose (Šilutės aps.).

1891 XII 6 Poviluose (Šilutės aps.) gimė Mikelis Ašmys, publicistas, kultūros veikėjas. Studijavo teisę Hallės, Berlyno, Karaliaučiaus universitetuose, dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvininkų kultūrinėje veikloje. Atskirais leidiniais ir periodikoje paskelbė darbų politikos, švietimo klausimais, parašė vokiečių–lietuvių kalbų žodynėlį (1916), lietuvių kalbos vadovėlį (1917) ir kt.

Mirė 1918 XII 1 Kantone (Šveicarija).

1796 XII 7 Balėtuose (Darkiemio aps.) mirė PovilasŠrederis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Jo giesmių pateko į G. Ostermeyerio ir K. Milkaus giesmynus.

Gimė 1723 I 23 Mozūrijoje (dabar Lenkija).

1956 XII 8 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1957 metams (Pirmasis pokarinis LEBK 1956 metams išspausdintas „Vaizdo“ spaustuvėje Vilniuje 1955 m. pab. Šie kalendoriai buvo leidžiami iki 1992 m, išskyrus 1961–1967 m.).

1886 XII 11 Venckuose (Klaipėdos aps.) gimė Martynas Reisgys (Reizgys), ūkininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas.

Mirė 1942 IV 2 Mauthauseno koncentracijos stovykloje (Austrija).

1891 XII 12 Virkytuose (Šilutės aps.) gimė JonasUžpurvis, mokytojas, kalbininkas, Sibiro tremtinys.

Mirė 1992 IX 12 Pulheime (Vokietija).

1911 XII 12 Sugintuose prie Žem. Naumiesčio gimė Marija Irena Siliūtė−Malakūnienė, mokytoja, poetė.

Mirė 2000 IV 4 Viktorijoje (Australija).

1806 XII 13 Gilijoje (Labguvos aps.) mirė KristijonasMykolasPiečys, parengęs rankraščiu likusią maldaknygę ir giesmių rinkinį. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Gimė 1730 IX 26 Pilkalnyje.

1721 XII 15 Barštyne gimė Kristijonas Lovynas, vertėjas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė religinės ir didaktinės literatūros („Evangeliškas malonės davadas…“, 1768; „Pamokinimas apie užauginimą vaikų“, 1782), sueiliavo giesmių, buvo parengęs jų rinkinėlį.

Mirė 1783 I 6 Joneikiškėje (Pakalnės aps.).

1821 XII 17 Piktupėnuose mirė KristupasDanieliusHasenšteinas, lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Studijavo Karaliaučiaus universitete.

Gimė 1756 II 13 Nemerkiemyje (Gumbinės aps.).

1901 XII 17 Strupiuose (Šakių aps.) gimė Hermanas Jaekelis, 1930 m. baigęs teologijos studijas, kunigavo Žvyrių, Sudargo ir Raseinių par.

Mirė 1980 I 8 Goettingene (VFR).

1641 XII 19 Oberslebene (Vokietija) gimė Mykolas Merlinas, išleidęs lotynų kalba traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“), 1706). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Mirė 1708 II 21 Gumbinėje.

1731 XII 19 Karaliaučiuje mirė Henrikas Kristupas Vagneris (Wegner), Karaliaučiaus lietuvininkų kunigas, vertėjas, išvertė į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakų.

Gimė 1684 m. Prūsijoje.

1861 XII 21 Piauluose (Klaipėdos aps.) gimė Jonas Padagas, Mažosios Lietuvos bibliofilas, visuomenės veikėjas.

Mirė 1935 V 31 ten pat.

1861 XII 21 Stulbeikiuose (Tilžės aps.) gimė Kristupas Voska, spaudos darbuotojas. Organizavo Maž. Lietuvos kultūrinę veiklą, redagavo „Naujas žinias“ ir kt. laikraščius, parengė kalendorių „Lietuviškos kalendros“ (1890).

Mirė 1905 XI 1 Tilžėje.

1891 XII 21 Svistopolio dv. (Šiaulių aps.) gimė Jonas Remeika, pedagogas, istorikas, publicistas, „Aukuro“ draugijos valdybos narys, veikė Jachtklube, mokytojų draugijoje. Rinko ir skelbė Klaipėdos krašto tautosaką.

Mirė 1972 m. Neustadte (Vokietija).

1996 XII 23 pašventintas Sudargo ev. liut. bažnyčios kertinis akmuo (iš Vokietijos Visbek miesto gauta demontuota medinė bažnyčia), kurios statyba pradėta 1996 VII 8, o 1997 VIII 17 pašventinta Sudargo ev. liut. Emauso bažnyčia. Pokariu pamaldos vykdavo buv. klebonijoje. 1842 m. pradėta statyti medinė bažnyčia, 1843 XI pradėtos vesti metrikų knygos, 1912 m. padėtas kertinis naujos mūrinės bažnyčios akmuo, 1914 m. sumūrytas bokštas, 1916 X 22 bažnyčia pašventinta, 1944 m. susprogdinta.

1881 XII 26 Gumbinėje mirė Karolis Fridrichas AugustasHeinricis, mokytojas, kunigas, raštijos darbuotojas, 1850 m. išrinktas į Prūsijos seimą.

Gimė 1812 VIII 18 Barčiuose (Pilkalnio aps.).

1926 XII 30 Antšvenčiuose (Pagėgių aps.) gimė Lidija Meškaitytė, žymiausia Klaipėdos krašto savamokslė tapytoja, ypač vertingos jos peizažinės miniatiūros.

Mirė 1993 VII 31 Smalininkuose.

1951 XII 30 Okeryje prie Goslaro (Žemutinė Saksonija) mirė Kristupas Kairys, ilgametis Mažosios Lietuvos mokytojas, 1918 m. parengė du memorandumus lietuvių kalbos klausimu.

Gimė 1876 IV 23 Versmininkėliuose (Pilkalnio aps.).

1951 XII 31 tremtyje Michailovkos lageryje (Krasnojarsko kr., Rusijoje) mirė Erikas Leijeris, kunigas Žeimelyje, karo meto bei pirmasis pokario Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras ir konsistorijos pirmininkas, Sibiro kankinys. 1929 XII 11 Kaune baigė Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultetą.

Gimė 1906 I 18 Biržuose.

Voruta. – 2011, vas. 5, nr. 3 (717), p. 2.

Voruta. – 2011, kov. 12, nr. 5 (719), p. 2.

Voruta. – 2011, bal. 9, nr. 7 (721), p. 2.

Voruta. – 2011, geg. 7, nr. 9 (723), p. 2.

Voruta. – 2011, bir. 4, nr. 11 (725), p. 2.

Voruta. – 2011, liep. 2, nr. 13 (727), p. 2.

Voruta. – 2011, rugpj. 6, nr. 15 (729), p. 2.

Voruta. – 2011, rug. 3, nr. 17 (731), p. 2.

Voruta. – 2011, spal. 8, nr. 19 (733), p. 2.

Voruta. – 2011, lapkr. 12, nr. 21 (735), p. 2.

Voruta. – 2011, gruod. 10, nr. 23 (737), p. 4.

Jubiliejai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra