Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas ŽEMAITAITIS, Vilnius

2008 sausis1688 I 1 gimė Vilhelmas Vilkas (Wilcke), Klaipėdos šv. Jono ev. liuteronų bažnyčios kunigas (1709-1745), Vitenbergo universiteto filosofijos dr.
Mirė 1745 m.

1783 I 6 Joneikiškėje (Pakalnės aps.) mirė Kristijonas Lovynas, vertėjas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė religinės ir didaktinės literatūros („Evangeliškas malonės davadas…“, 1768; „Pamokinimas apie užauginimą vaikų“, 1782), sueiliavo giesmių, buvo parengęs jų rinkinėlį.
Gimė 1721 XII 15 Barštyne. (*MLE, 2, 688)

1993 I 10 Šilutėje kunigu diakonu ordinuotas Ridas Jonas Tamulis (gim. 1966 XI 21).
1773 I 12 Rusnėje mirė Jonas Braškys, 1737-1740 m. vertęs į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakus. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo.
Gimė 1714 VII 27 Želvoje (Įsruties aps.). (*MLE, 1, 203)

1923 I 15 lietuvių sukilėliai užėmė Klaipėdą – ši data (Klaipėdos krašto sukilimas) yra viena iš šešių pačių svarbiausių Lietuvos istorijoje, nes Lietuva atgavo uostą prie Baltijos jūros.

1723 I 23 Mozūrijoje (dabar Lenkija) gimė Povilas Šrederis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Jo giesmių pateko į G. Ostermeyerio ir K. Milkaus giesmynus.
Mirė 1796 XII 7 Balėtuose (Darkiemio aps.).

1993 I 23 atkurta Kėdainių evangelikų liuteronų parapija. Dabartinė mūrinė bažnyčia pašventinta 1679 m.

1873 I 25 Kaukėnuose mirė Karolis Leopoldas Frydrichas Neisas, rengęs religinę literatūrą („Pamokinimas apie maldą“, 1854; „Evangeliškos mišknygos“, 1856, ir kt.), teikęs medžiagą G. Nesselmanno žodynui, redagavęs „Nusidavimus apie evangelios praplatinimą…“. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė 1814 V 5 Stalupėnuose. (*MLE, 3, 254)

1573 I 28 Varšuvos konfederacijos aktas, Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimas nustatė teisinę evangelikų (liuteronų ir reformatų) padėtį valstybėje.

2008 vasaris

1598 II 3 Karaliaučiuje gimė Kristupas Vilkas, poetas, J. Bretkūno vaikaitis. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dirbo archyvaru, mokytojavo. Parašė vokiškų eilėraščių, kurių viename įterpė lietuviškų eilučių (1640).
Mirė 1647 XI 2 Karaliaučiuje.

1898 II 5 Laugaliuose (Pagėgių aps.) gimė Martynas Emilis Nauburas, pedagogas, kultūros veikėjas, mokytojavo Klaipėdoje. 1930-1939 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktoriumi. Parašė daug str. Maž. Lietuvos istoriniais ir etnografiniais klausimais.
Mirė 1973 VIII 17 Čikagoje. (*MLE, 3, 224)

1903 II 11 Katenhofe (Lenkija) gimė Viktoras Falkenhanas, vokiečių kalbininkas, Humboldtų universitete dėstė lietuvių kalbą. Išleido monografiją apie Bretkūną, vokiškai sukūrė novelių apie jį. Parašė straipsnių apie lietuvių literatūrą enciklopediniam žodynui, išvertė į vokiečių kalbą liaudies pasakų.
Mirė 1987 IV 16 Berlyne.

1688 II 17 Dovydėliuose (Įsruties aps.) gimė Fabijonas Ulrichas Glazeris, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Sueiliavo giesmių, išleido jų rinkinį „Kelios nobažnos giesmės…“, 1736, kartu su J. Berendu.
Mirė 1747 XI 7 Didlaukiuose (Įsruties aps.). (*MLE, 1, 504-506)

1933 II 19 pašventinta Pagėgių ev. liuteronų bažnyčia. Po II pas. karo parapija porą metų meldėsi bažnyčioje, kol 1948 VI 30 pastatas buvo atimtas ir jame įrengtas grūdų sandėlis, vėliau kino teatras „Komjaunuolis”; 1989 m. atsikūrusi Pagėgių parapija vėl meldžiasi senojoje bažnyčioje.

1953 II 20 Detmolde (Vokietija) mirė Vydūnas (Vilius Storosta), dramaturgas, filosofas, publicistas, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vadovas. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo, vėliau studijavo Vokietijos universitetuose, dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje. Parašė pjesių („Probočių šešėliai“, 1908; „Amžina ugnis“, 1913; „Pasaulio gaisras“, 1928, ir kt.), filosofinių, istorinių, publicistinių ir kt. darbų.
Gimė 1868 III 22 Jonaičiuose (Šilutės raj.). 1991 m. perlaidotas Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė).

1993 II 20-25 Vilniuje vyko Pasaulinės Liuteronų Sąjungos aptariantis (koordinacinis) suvažiavimas.

1708 II 21 Gumbinėje mirė Mykolas Merlinas, išleidę lotynų kalba traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“), 1706). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Gimė 1641 XII 19 Oberslebene (Vokietija). (*MLE, 3, 165-166)

1868 II 29 Bokeliuose (Pakalnės aps.) gimė Vilius (Vilhelmas) Steputaitis, Maž. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, Prūsijos landtago deputatas (1913-1918).
Mirė 1941 I 1 ten pat?.

2008 kovas

1898 III 6  Antšyšiuose (Pagėgių aps.) gimė Jurgis Stragys, mokytojas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas.
Mirė 1928  Klaipėdoje.

1708 III 13 Skaisgiriuose mirė Motiejus Vilhelmas Meisneris, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių (kelios jų išspausdintos 1705 m. giesmyne).
Gimė 1664 m. prie Gumbinės. (*MLE, 3, 50)

1983 III 14 Vilniuje mirė Emilijus Kraštinaitis, vertėjas. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo spaustuvėje, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus įstaigose, Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parašė vertingų atsiminimų apie Maž. Lietuvą. Išvertė H. Manno „Profesorių Unratą“ (1948), E. M. Remarque’o „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1958), vokiškų novelių, lietuvių rašytojų kūrinių į vokiečių kalbą. Išvertė D. Kleino „Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką“ (1957), iššifravo Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybes“ (1999).
Gimė 1903 VIII 15 Mažuosiuose Šileliuose (Ragainės aps.). (*MLE, 2, 304)

1898 III 19 Žem. Naumiestyje gimė Kristupas Gudaitis, gydytojas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos prezidentas (1938), veikalo Kanadoje „Lietuviai evangelikai“ (1957) ir kitų liuteroniško turinio raštų autorius.
Mirė 1972  VII 26 Warrene (JAV). (*MLE, 1, 529)

1568 III 20 Tepliuvoje mirė Albrechtas Brandenburgietis, paskutinysis „palaimintosios Mergelės Marijos vokiečių namų Jeruzalėje prieglaudos brolių ordino“ didysis magistras, Prūsijos kunigaikštis (1525-1568), Reformacijos įtvirtintojas Prūsijoje, giesmės „Tebūna taip, kaip nori Jis“ autorius.
Gimė 1490 V 17 Ansbache (Vokietija). (*MLE, 1, 43)

1818 III 21 Ragainėje mirė Danielius Frydrichas Milkus, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė pamokslų brolio K. Milkaus „Mišknygoms“, dalyvavo polemikoje su G. Ostermeyeriu dėl lietuviškų giesmynų. Gimė 1739 I 11 Mielkiemyje. (*MLE, 3, 116)

1868 III 22 Jonaičiuose (Šilutės aps.) gimė Vydūnas (Vilius Storosta), dramaturgas, filosofas, publicistas, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vadovas. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo, vėliau studijavo Vokietijos universitetuose, dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje. Parašė pjesių („Probočių šešėliai“, 1908; „Amžina ugnis“, 1913; „Pasaulio gaisras“, 1928, ir kt.), filosofinių, istorinių, publicistinių ir kt. darbų.
Mirė 1953 II 20 Detmolde (Vokietija), 1991 m. perlaidotas Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė).

2008 balandis

1703 IV 4 Karaliaučiuje mirė Bernardas Zandenas, talkinęs S. Bitneriui verčiant NT. Kunigavo, profesoriavo Karaliaučiaus universitete.
Gimė 1636 X 4 Įsrutyje.

1973 IV 8 Šilutėje įšventintas kunigu diakonu ilgametis diakonas Jonas Okas (g. 1922 III 6 Ridikiškėje, Tauragės aps.). 1978 VIII 13 ten pat pakeliamas pilnateisiu kunigu.

1908 IV 14 Cintjoniškiuose (dabar Šilutė) mirė Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas ir leidėjas. Dirbo spaustuvėse Tilžėje ir Klaipėdoje. Išspausdino lietuviškų knygų ir kalendorių, leido „Lietuvišką ceitungą“, išvertė didaktinės vokiečių prozos.
Gimė 1849 XI 10 Voveriškiuose (Klaipėdos aps.).

1938 IV 15 Begėdžiuose (Šilutės aps.) gimė Eva Erika Labutytė (Vanagienė), žymi Lietuvos grafikė, dramatiško Maž. Lietuvos paveldo įprasmintoja.
Mirė 2003 IX 18 Vilniuje, palaidota Plikių kapinėse (Klaipėdos raj.). (*MLE, 2, 442-445)

1613 IV 17 Priekulėje mirė kunigas Frydrichas Masalskis, vienas iš J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojų.
Gimė apie 1558 m. Lietuvoje. (*MLE, 2, 745)

1993 IV 17 Klaipėdoje mirė kun. Kurtas Moras, 1978 V 9 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu.
Gimė 1936 XI 27 Laukžemiuose (Klaipėdos aps.). Palaidotas Anaičių kapinėse. (*MLE, 3, 162)

1833 IV 23 Šaipiuose (Klaipėdos aps.) gimė Jonas Pipiras, religinės literatūros rengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Nidoje, Tauragėje, Klaipėdoje. Išleido keletą liuteroniškų giesmynų, lietuvių kalbos vadovėlį (1899), parašė pamokslus „Mišios“ (1913).
Mirė 1912 III 29 Klaipėdoje, palaidotas Skaisgiriuose. (*MLE, 3, 603-604)

2003 IV 25 Tauragėje staiga mirė LELB vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis, palaidotas Joniškės kapinėse šalia tėvo vyskupo J.V. Kalvano.
Gimė 1948 VIII 2  Tauragėje. (*MLE, 1, 707)

2008 gegužė

1903 V 1 Labguvoje mirė Jurgis Mikšas, spaudos darbuotojas. Mokėsi Tilžės gimnazijoje, tarnavo valdiškose įstaigose. Redagavo „Aušrą“, leido „Nemuno sargą“.
Gimė 1862? III 18 Virkytuose (Šilutės aps.). (*MLE, 3, 111)

1833 V 5  gimė Friedrichas Vilhelmas Zybertas (Siebertas), Maž. Lietuvos poligrafijos veikėjas. Jo įkurta spaustuvė veikė Šilutėje (1861-1922) ir Klaipėdoje (1865-1944).
Mirė 1900 III 12 Klaipėdoje.

2003 V 10 Bitėnų kapinaitėse pašventintas akmeninis paminklas – simbolinis altorius  su atversta knyga – kunigui, poetui Kristijonui Donelaičiui.

1948 V 14 po karo įregistruota Katyčių ev. liuteronų parapija. 1958 III 22 po ilgesnės pertraukos (buvo įrengtas kino teatras) vėl laikomos pamaldos bažnyčioje (1734). 1994 V 28 restauruota bažnyčia naujai pašventinta. Parapija įsteigta 1568  m.

1843 V 17 Gaištautuose (Ragainės aps.) gimė Vilius Bruožis, literatas. Baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo gydytoju. Paskelbė antigermaniškų eilėraščių, publicistinių straipsnių.
Mirė 1909 VII 6 Tilžėje. (*MLE, 1, 212-213)

1563 V 21 Ragainėje mirė Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmuso prasti žodžiai“ (1547) parengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Ragainėje. Dar išleido „Giesmę šv. Ambraziejaus“ (1549), „Formą krikštymo“ (1559), parengė giesmyną „Giesmės krikščioniškos“ (d. 1 išl. 1566, d. 2 – 1570) ir maldyną „Parafrazis“ (1574?). 1998 II 19 Ragainėje (dabar Neman) prie buv. bažnyčios pritvirtinta memorialinė lenta M. Mažvydui.
Gimė apie 1520 m. Žemaitijoje (spėjama, kad Švėkšnos-Gardamo (2007 m. pastatytas koplytstulpis) – Žemaičių Naumiesčio (2007 m. t. p. pastatytas koplytstulpis) areale) (Šilutės raj.). (*MLE, 2, 824-826)

1843 V 21 pašventinta dabartinė Tauragės ev. liuteronų bažnyčia.

1813 V 22 Priekulėje mirė Danielius Gotlibas Zetegastas, išleidęs bitininkystės vadovėlį „Naudingos bičių knygelės“ (1801). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Priekulėje.
Gimė 1741 IX 16 Bartuose.

1793 V 29 Narkyčiuose (Įsruties aps.) gimė Karolis Augustas Jordanas, Tilžės superintendentas, vokiečių spaudoje paskelbęs darbų lietuvių etnografijos, mitologijos, kalbos klausimais, išvertęs F. Šilerio eilėraštį „Dauboj tarp kerdžių vargdienųjų“. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, kunigavo.
Mirė 1871 VIII 9 Ragainėje. (*MLE, 1, 653) 

1993 V 31 pašventinta Natkiškių ev. liuteronų bažnyčia, įrengta buv. klebonijoje. 1903 IX 4 padėtas bažnyčios kertinis akmuo, 1904 XI 29 pašventintos didingos neogotikinės bažnyčios bokštas 1944 m. numuštas, o po karo pastatas visiškai nugriautas.

2008 birželis

1773 VI 5 Žabynuose (Darkiemio aps.) gimė Johanas Frydrichas Glogau, Maž. Lietuvos raštijos veikėjas, ev. liuteronų kunigas. Išleido knygelę apie M. Liuterio gyvenimą (1818, 1882).
Mirė 1831 XI 12 Papelkiuose. (*MLE, 1, 507)

1753 VI (VII?) 9 Mielkiemyje mirė Petras Gotlibas Milkus, poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė dalį 1735 m. Biblijos, sueiliavo keliolika giesmių (išsp. 1753 m. giesmyne).
Gimė 1693 m. Tilžėje. (*MLE, 1, 117)

1928 VI 11 Bliūdžiuose (Nemunėlio Radviliškio apyl.) gimė Erikas Laiconas,  1998 V 21 Žeimelyje įšventintas kunigu diakonu.

1968 VI 16 Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia priimta į Pasaulinę Liuteronų Sąjungą.

1948 VI 19 Bažnyčios turto nacionalizacija, LSSR Aukščiausiosios tarybos įsakas dėl kulto pastatų nacionalizacijos.

1898 VI 20 Rudminuose (Pilkalnio aps.) gimė Augustas Albertas Puskepalaitis, Maž. Lietuvos kultūros veikėjas, spaustuvininkas.
Mirė 1979 VIII 20? Bostone. (*MLE, 3, 812)

1988 VI 22 Braunšveige (Vokietija) mirė kun. Adomas Gelžinius, buvęs Kretingos klebonas ir lietuvių ev. liuteronų senjoras, LELB Konsistorijos viceprezidentas.
Gimė 1902 IV 19 Lamsočiuose (Šilutės aps.). (*MLE, 1, 444-445)

1753 VI 30 Narkyčiuose (Įsruties aps.) gimė Jonas Gotfridas Jordanas, raštijos veikėjas, išsaugojo K. Donelaičio poemos „Metai“ rankraštį, redagavo Liudviko Rėzos Bibliją (1816), užrašinėjo lietuviškas dainas. Baigė Karaliaučiaus universitetą, kunigavo.
Mirė 1822 VIII 1 Geldapėje. (*MLE, 1, 653)

2008 liepa

1998 VII 4 Skirsnemunėje dabartinis LELB vyskupas Mindaugas Sabutis įšventintas kunigu (g. 1975 VIII 26 Tauragėje).

1858 VII 16 Viskitkiuose (prie Varšuvos) gimė Henrikas Dzeržislovas Sroka, ilgametis Šakių parapijos klebonas (1886-1941), „Aušros“ platintojas, superintendentas, pirmasis LELB prezidentas.
Mirė 1941 rudenį Szerelinch‘e (buv. Neustetine, dabar Lenkija).

1993 VII 21 Šiauliuose mirė Mečislovas Bekeris, mokytojas, 1989 IV 16 Batakiuose įšventintas kunigu diakonu. Rašė eiles ir giesmes. Aptarnavo Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio, Kelmės ir Joniškio atsikuriančias parapijas.
Gimė 1927 II 2 Šingaudiškyje (Pakruojo raj.).

1998 VII 26 Kaune kunigas diakonas Saulius Juozaitis (g. 1961 II 25 Kaune) įšventintas kunigu.

1648 VII 28 Karaliaučiuje mirė Kristupas Šmitas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Viena jo giesmė „Nauji metai stojos jau“ paskelbta D. Kleino giesmyne.
Gimė 1610 XI 10 Želvoje (Įsruties aps.).

1993 VII 31 Smalininkuose mirė Lidija Meškaitytė, žymiausia Klaipėdos krašto savamokslė tapytoja, ypač vertingos jos peizažinės miniatiūros.
Gimė 1926 XII 30 Antšvenčiuose (Pagėgių aps.).

2008 rugpjūtis

1868 VIII 1 Smeltėje prie Klaipėdos gimė Mikelis Kiošis, visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius. Dirbo spaustuvėse. Redagavo „Naują lietuvišką ceitungą“, „Lietuvos keleivį“, leido kalendorius, paskelbė religinės literatūros, kelionių aprašymų.
Mirė 1927 XI 8 Tilžėje. (*MLE, 2, 104)

1948 VIII 2 Tauragėje gimė LELB vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Mirė 2003 IV 25  Tauragėje, palaidotas Joniškės kapinėse šalia tėvo vyskupo J.V. Kalvano. (*MLE, 1, 707)

1958 VIII 3 pašventintas išmūrytas bokštas su varpais ir suremontuota Priekulės ev. liuteronų parapijos salė (buv. parapijos namai, 1903). 1885 m. „perbudavota“ bažnyčia sudegė 1944 X 5. Po karo parapija įregistruota 1948 IX 15.

1958 VIII 4 Karklininkuose gimė Klaipėdos ev. liuteronų parapijos kun. Reincholdas Moras. (*MLE, 3, 162)

1858 VIII 7 Bitėnuose (Ragainės aps.) gimė Martynas Jankus, visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius. Redagavo „Aušrą“, „Varpą“, leido „Garsą“, savo spaustuvėje Bitėnuose spausdino knygas ir laikraščius. Nacių persekiotas, išvežtas į Vokietiją. Parašė eilėraščių, paskelbė publicistinių brošiūrų.
Mirė 1946 V 23 Flensburge (Vokietija). Perlaidotas Bitėnuose 1993 m. (*MLE, 1, 626-630)

1998 VIII 9 Šakiuose kunigas diakonas Virginijus Kelertas (g. 1971 VII 24 Jurbarke) įšventintas kunigu.

1888 VIII 13  Jogauduose (Ragainės aps.) gimė Jurgis Gerulis, lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas, baltistas. Surinko ir išleido M. Mažvydo raštus (1922) ir kt.
1945 m. Berlyne jį suėmė sovietai, tolesnis likimas nežinomas. (*MLE, 1, 465)

1903 VIII 15 Mažuosiuose Šileliuose (Ragainės aps.) gimė Emilijus Kraštinaitis, vertėjas. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo spaustuvėje, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus įstaigose, Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parašė vertingų atsiminimų apie Maž. Lietuvą. Išvertė H. Manno „Profesorių Unratą“ (1948), E. M. Remarque’o „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1958), vokiškų novelių, lietuvių rašytojų kūrinių į vokiečių kalbą. Išvertė D. Kleino „Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką“ (1957), iššifravo Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybes“ (1999).
Mirė 1983 III 14 Vilniuje. (*MLE, 2, 304)

1863 VIII 16 Lazdynuose (Pilkalnio aps.) gimė Augustas Ambrasaitis, Rytprūsių ir Maž. Lietuvos istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas.
Mirė 1913 XI 23 Graudenze (Pavyslyje). (*MLE, 1, 54)

1883 VIII 18 Varšuvoje gimė Siegfried Oskar Loppe, paskutinis Vilniaus ev. liuteronų parapijos kunigas (1924-1940), superintendentas.
Mirė 1957 IX 21 Vokietijoje.

1948 VIII 22 įregistruota Vyžių ev. liuteronų parapija. 1993 V 29 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos atgautoje bažnyčioje, kuriai 1865 V 21 padėtas kampinis akmuo.
2003 VIII 25 Esene (Vokietija) mirė buvusi Vilniaus parapijos (1995-1998) kunigė Tamara Schmidt, kunigo, išeivijos senjoro kun. Adolfo Kelerio dukra.
Gimė 1939 IV 24 Tauragėje.

1893 VIII 27 Berštininkuose (Pagėgių aps.) gimė Viktoras Gailius, Klaipėdos krašto Direktorijos (1923-1925) pirmininkas, gubernatorius (1938-1939).
Mirė 1956 VII 7 Pfullingene (Vokietija). (*MLE, 1, 417-418)

1978 VIII 27 Vilniuje mirė Ieva Simonaitytė, prozininkė. Mokėsi savarankiškai, dirbo siuvėja, tarnavo įstaigose Klaipėdoje, nuo 1939 m. gyveno Kaune ir Vilniuje. Parašė romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Pavasarių audroj“ (1938), „Vilius Karalius“ (1939), „Be tėvo“ (1941), „Paskutinė Kūnelio kelionė“ (1971), apysaką „Pikčiurnienę“ (1953), autobiografinę trilogiją „… o buvo taip“ (1960), „Ne ta pastogė“ (1962), „Nebaigta knyga“ (1965), ir kt. kūrinius.
Gimė 1897 I 23 Vanaguose.

2008 rugsėjis

1998 IX 4 Vilniaus ev. liuteronų bažnyčią aplankė Jos didenybė Norvegijos karalienė Sonja.

1938 IX 18 pašventintas atstatytas Tauragės ev. liuteronų bažnyčios bokštas.

2003 IX 18 Vilniuje mirė Eva Erika Labutytė (Vanagienė), žymi Lietuvos grafikė, dramatiško Maž. Lietuvos paveldo įprasmintoja.
Gimė 1938 IV 15 Begėdžiuose (Šilutės aps.), palaidota Plikių kapinėse (Klaipėdos raj.). (*MLE, 2, 442-445)

1918 IX 26 Karaliaučiuje gimė Valteris Kristupas Banaitis, muzikas, žurnalistas, Maž. Lietuvos visuomenės veikėjas, liuteroniškų giesmių liaudies melodijų rinkėjas, „Lietuvių evangelikų liaudies giesmių“ (1951) parengėjas.
Mirė 1999 IX 9 Fürstenberge (Vokietija), palaidotas Bitėnuose. (*MLE, 1, 135)

1703 IX 28 Vėluvoje mirė Jonas Rikovijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių, paruošė D. Kleino giesmyno ir maldyno 1685 m. leidimą.
Gimė 1652 m. Želvoje (Įsruties aps.).

1793 IX 29 pašventinta dabartinė mūrinė Žeimelio ev. liuteronų bažnyčia. 1786 X 8 padėtas jos kampinis akmuo, parapija įsteigta 1540 m.

2008 spalis

1913 X 1 įsteigta Šilutės ev. liuteronų parapija. 1913 VI 16 pašventintas kampinis bažnyčios akmuo, o 1926 X 10 pašventinta pastatyta bažnyčia. Po karo parapija įregistruota 1948 VIII 27.

1998 X 2-7 Vilniuje viešbutyje „Naujasis Vilnius“ vyko kasmetinis Pasaulinės Liuteronų Sąjungos (PLS) koordinacinis pasitarimas.

1603 X 5 Jurbarke (Maž. Lietuva) mirė Jonas Bylaukis vyresnysis, vienas iš spėjamų Wolfenbüttelio postilės autorių. Mokytojavo, kunigavo. Parašė giesmių, paruošė D. Kleino giesmyno ir maldyno 1685 m. leidimą.
Gimė apie 1540 m. Vėluvoje. (*MLE, 1, 174)

1993 X 9 ką tik atgautoje, paskubomis iššluotoje, Šakių ev. liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios atkurtos parapijos pamaldos. 2000 IX 10 restauruota bažnyčia pašventinta.

1888 X 10 pašventinta dabartinė Nidos ev. liuteronų bažnyčia, kuri buvo uždaryta 1963 m., joje buvo įrengtas muziejus ir koncertų salė, o prasidėjus nepriklausomybės sąjūdžiui atiduota katalikams, bet po poros metų sugrąžinta atsikūrusiai liuteronų parapijai. 1992 IX 20 iškilmingai pašventintas naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla.

1758 X 18 Joneikiškiuose (Pakalnės aps.) mirė Mykolas Zigmantas Engelis, išvertęs dalį 1735 m. Biblijos. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Gimė 1700 X 5 Laukiškoje (Labguvos aps.). (*MLE, 1, 360-361)

1888 X 30 Spečiuose (Tilžės aps.) gimė Erdmonas Simonaitis, visuomenės veikėjas,  Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas (1923 ir 1926), Klaipėdos aps. viršininkas (1930-1937), nacių kalintas konclageriuose.
Mirė 1969 II 24 Veinheime (Vokietija). Palaikai 1991 m. perlaidoti Klaipėdos Lėbartų kapinėse.

2008 lapkritis

1983 XI 4 Brėmene (Vokietija) mirė Adolfas Keleris, spaudos darbuotojas, kunigas, Išeivijos lietuvių ev. liuteronų senjoras. Studijavo Kauno universitete, kunigavo Batakiuose, 1941 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją.
Gimė 1906 IX 14 Šmuruose (Marijampolės aps.).

1633 XI 7 Mühlhausene (Ylavos aps.) gimė Teodoras Lepneris, Maž. Lietuvos lietuvių kultūros tyrinėtojas, ev. liuteronų kunigas. Parašė knygą „Der Preusche Littauer…“ („Prūsų lietuvis“; išsp. 1744 ir 1848). Mirė 1691 XI 7 Būdviečiuose (Ragainės aps.). (*MLE, 2, 551)

1828 XI 8 gimė Wilhelmas Franzas Efa (Epha), gamtininkas. Rasytėje ir Pilkupos apylinkėse nerijoje apsodino ir sutvirtino kopas ir taip išsaugojo šias vietas nuo užpustymo smėliu.
Mirė 1904 m.

1778 XI 8 Karaliaučiuje gimė Frydrichas Vilhelmas Horchas, spaustuvininkas, pirmosios spaustuvės Klaipėdoje įkūrėjas (1816). Mirė 1855 I 13 Klaipėdoje. (*MLE, 1, 574)

1483 XI 10 Eislebene (Vokietija) gimė Martynas Liuteris, Bažnyčios reformatorius, visuomenės ir kultūros veikėjas, giesmių „Krikščionys, džiaukimės didžiai”, „Štai iš dangaus aš ateinu”, „O, mūsų Tėve Danguje”, „Tvirčiausia apsaugos pilis” ir kt. autorius.
Mirė 1546 II 18 ten pat. Palaidotas Witenbergo pilies bažnyčios kriptoje.

1798 XI 11 Elke (Lenkija) gimė Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus, rinkęs lietuvininkų tautosaką ir etnografinę medžiagą bei ją skelbęs vokiečių periodikoje, išvertęs į vokiečių kalbą liaudies dainų ir pasakojamųjų kūrinių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Tilžėje.
Mirė 1880 V 9 Tilžėje. (*MLE, 1, 495)

1863 XI 12  gimė Johanas Tynemanas (Thienemann), kunigas, domėjosi gamtos mokslais. Visą savo gyvenimą paskyrė Kuršių nerijos gamtos tyrimams. Įsteigė pirmąją pasaulyje paukščių žiedavimo stotį Rasytėje (1901).
Mirė 1938 m.

1878 XI 13 pašventinta Smalininkų ev. liuteronų bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta; 1989 m. atsikūrusi parapija įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų.

1848 XI 14 Girėnuose (Ragainės aps.) gimė Vilius Kalvaitis, tautosakos bei kalbinės medžiagos rinkėjas ir leidėjas. Dirbo ūkyje, gyveno Berlyne. Paskelbė keletą liaudies ir autorinės kūrybos rinkinių („Lietuvos kanklės“, 1895; „Prūsijos lietuvių dainos“, 1905, ir kt.), asmenvardžių, vietovardžių („Lietuviškų vardų klėtelė“, 1910).
Mirė 1914 VI 22 Kaušiuose (Ragainės aps.), palaidotas tėviškėje. (*MLE, 1, 705-706)

1988 XI 19 Vilniaus evangelikų (liuteronų ir reformatų) pirmasis susirinkimas prie ev. reformatų bažnyčios (tuo metu kino teatras„Kronika“) ir Mokytojų namuose priimtas sprendimas atkurti atskiras savo konfesijos parapijas.

1763 XI 22 Papelkiuose (Labguvos aps.) mirė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė pasaulietinių proginių eilių bei epigramų, išvertė Ch. Gillerto pasakėčių, sueiliavo giesmių, redagavo 1755 m. Biblijos leidimą, giesmyną (1750).
Gimė 1699 VII 25 Piktupėnuose.

1988 XI 28 atkurta Kauno Šv. Trejybės ev. liuteronų parapija. 1682 IX 22 padėtas kertinis bažnyčios akmuo, o pati bažnyčia pašventinta 1683 XII 25. 1953 III 30 įvyko paskutinės pamaldos prieš bažnyčios uždarymą. Parapija įsteigta 1558 m.

1813 XI 30 Kalnininkuose (Pakalnės aps.) gimė Rudolfas Andrius Cipelis, 1849 m. Klaipėdoje ėjusio laikraščio „Lietuvininkų prietelis“ redaktorius, religinės literatūros vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo, vėliau gyveno savo ūkyje Drukiuose (prie Priekulės).
Mirė 1894 II 19 Drukiuose.

1918 XI 30 Tilžėje Prūsų Lietuvos tautinės tarybos prezidiumas priėmė 24 asmenų pasirašytą Deklaraciją, išgarsėjusią Tilžės akto vardu, apie Mažosios Lietuvos prisiglaudimą prie Didžiosios Lietuvos.

2008 gruodis

1918 XII 1 Kantone (Šveicarija) mirė Mikelis Ašmys, publicistas, kultūros veikėjas. Studijavo teisę Hallės, Berlyno, Karaliaučiaus universitetuose, dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvininkų kultūrinėje veikloje. Atskirais leidiniais ir periodikoje paskelbė darbų politikos, švietimo klausimais, parašė vokiečių- lietuvių kalbų žodynėlį (1916), lietuvių kalbos vadovėlį (1917) ir kt.
Gimė 1891 XII 6 Poviluose (Šilutės aps.). (*MLE, 1, 81)

1868 XII 6 Jenoje (Vokietija) mirė Augustas Schleicheris, vokiečių kalbininkas indoeuropeistas ir lituanistas, parašęs pirmą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką („Litauische Grammatik“, 1856), parengęs K. Donelaičio „Metų“ leidimą (1865). Profesoravo Prahos ir Jenos universitetuose.
Gimė 1821 II 19 Neiningene (Vokietija).

1883 XII 9 Medukalniuose (Įsruties aps.) gimė Fridrichas Bajoraitis (slp. Paukštelis), poetas, publicistas. Mokytojavo. Parašė eilėraščių (rink. „Gyvumo žodžiai“ 1932 m. išleido Vydūnas), periodikoje paskelbė lietuvininkų teises ginančių straipsnių.
Mirė 1909 III 16 Balandžiuose (Ragainės aps.). (*MLE, 1, 113-114)

1823 XII 11 Gumbinėje gimė Karlas Teodoras Valdemaras Hoffheincas, lietuvių raštijos tyrinėtojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo Įsėje, Verdainėje, Tilžėje. 1882-1889 m. „Lietuvių literatūros draugijos“ pirmininkas, paskelbė lietuviškų giesmių melodijų rinkinį „Giesmių balsai“ (1894), straipsnių lietuvių kalbos ir raštijos klausimais.
Mirė 1907 VIII 31 Tilžėje. (*MLE, 1, 570-571)

1908 XII 14 Klaipėdoje gimė Erikas Purvinas, mokslininkas, botanikas, pelkėtyrininkas. Mokytojavo Klaipėdoje, Palangoje (1935-1939). „Lietuviškajam botanikos žodynui“ pateikė Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus.
Mirė 1999 VIII 17 Kaune.

1873 XII 24 Prialgavoje (Skuodo parapijoje) gimė Frydrichas Megnis, Žemaičių Naumiesčio kunigas diakonas, laikraščio „Sweczias“ leidėjas (1911-1914), elementoriaus „Raktelis, arba pradžiamokslis evangeliškiems lietuvių vaikams“ (1913) parengėjas, giesmės „Pasižadu Jėzui, ne savo esu“ autorius.
Mirė 1950 X 9 Žem. Naumiestyje, kur ir palaidotas. (*MLE, 3, 47)

1928 XII 27 Klaipėdoje mirė Ansas Bruožis (slp. Prabočių Anūkas, A.B. Klaipėdiškis), literatūros istorikas, bibliografas. Dirbo Kauno, Tilžės, Klaipėdos spaustuvėse, tarnavo Klaipėdos krašto Gubernatūroje. Parašė ir išleido 13 faktografinio pobūdžio knygų ( „Prūsų lietuvių raštija : trumpa Prūsų lietuvių knygų, kalendorių ir laikraščių apžvalga“ (1913), istoriografinį veikalą „Mažosios Lietuvos buvysiejie rašytojai ir žymesniejie lietuvių kalbos mylėtojai“ (1920) ir kt.), paskelbė straipsnių lietuvių kultūros ir tautinių teisių klausimais.
Gimė 1876 XI 10 Martinuose prie Klaipėdos. (*MLE, 1, 212)

Kitos atmintinos datos

1878 m. Naujakiemyje (Pilkalnio aps.) gimė Albertas Storosta, Mažosios Lietuvos pedagogas, kompozitorius, dainininkas, vargonininkas. Vydūno brolis.
Mirė 1905 m.

1873 m. gimė Friedrich Imma, Batakių ev. liuteronų parapijos kantorius (1899-1910), pirmasis vertėjas iš latvių kalbos. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido J.V. Sakranovičiaus (Zakranovičs Janis Vilhelms) „Dievo tarnas dr. Martins Lutėrus“ (1905) ir V. Plutės (Plutte, V., tikr. Olavs Vilis) „Švento rašto nusidavimai“ (t. y. istorija, 1907 ir 1926 (2 leidimai)). Įsteigė Blaivystės draugiją.
Mirė 1910 m. Batakiuose (Gerviečiuose), palaidotas parapijos Mažintų kapinėse.

1868 m. gimė Karlas Janzas, muzikos mokytojas, kompozitorius. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas ir giesmes, kuriomis papildė Maž. Lietuvos lietuvių giedotojų draugijų repertuarą.
Mirė XX a. pr. (*MLE, 1, 632)

1863 m. gimė Francas Oskaras Tecneris, vokiečių etnografas, K. Donelaičio archyvo tyrinėtojas. Su žmona išvertė į vokiečių kalbą 70 lietuviškų dainų (1897).
Mirė 1919 m.

1858 m. gimė Albertas Cvekas (Zweck), vokiečių istorikas. Luizės gimnazijos vyriausiasis mokytojas. Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, išleido knygą “Lietuva. Kraštotyra ir etnologija” (1898).
Mirė po 1916 m.

1848 m. Jurbarke (Įsruties aps.) gimė Martynas Keturakaitis, Tauragės kunigas (1883-92), knygnešys, liuteroniško turinio raštų parengėjas.
Mirė 1911 III 15 Collinsvillėje (JAV). (*MLE, 2, 82)

1798 m. gimė Karolis Eduardas Cigleris, leksikografas, vertėjas, prekiautojas lietuviškomis knygomis.
Mirė 1881 m.

1783 m. Gastose gimė Endrikis Budrius, Mažosios Lietuvos literatas, tautosakos rinkėjas, kanklių meistras, vargonininkas, mokytojas.
Mirė 1852 m. Bredūnuose, netoli Pilupėnų. (*MLE, 1, 220)

1643 m. Laukiškoje gimė Frydrichas Partatijus, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, vertė į lietuvių kalbą ir pats eiliavo giesmes, lygino lietuvių kalbą su graikų kalba (surado apie 400 žodžių, tariamai kilusių iš graikų kalbos).
Mirė 1687 ar 1688 m. Įsrutyje. (*MLE, 3, 435)

Apie 1618 m. Klaipėdoje gimė Vilhelmas Martinis, Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, ev. liuteronų kunigas.
Mirė 1671 m. Verdainėje. (*MLE, 2, 743)

Apie 1553 m. Bartuose gimė Mykolas Sapūnas (Sappun), ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, spėjamas 1573 m. postilės perrašinėtojas.
Mirė 1630 m. Pilupėnuose.

1533 m. Tiuringijoje gimė Jonas Hopneris vyresnysis, ev. liuteronų kunigas, vienas iš Jono Bretkūno „Biblijos“ vertimo (1590) korektorių. Su J. Sperberiu 1590 m. sudarė Įsruties vyskupijos lietuvių parapijų bei kaimų sąrašą.
Mirė 1593 m. Įsrutyje. (*MLE, 1, 574)

1273 m. nužudytas Herkus Mantas, Didžiojo prūsų sukilimo (1260-1274) vadas prieš kryžiuočius. (*MLE, 1, 563)

*Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE, 2000, 1 t.; MLE, 2003, 2 t.; MLE, 2006, 3 t.)Voruta. – 2008, nr. 1-24. p. 3.