Mažlietuviškos dvasios gūsis

Autorius: Data: 2012-05-29, 09:21 Spausdinti

Mažlietuviškos dvasios gūsis

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius

Prieš nemažai metų (kas dabar pasakys, prieš kiek? – tik, pamenu, ir šviesaus atminimo dailininkė Eva Labutytė čia buvo) turėjau progą Vilniuje pamatyti klaipėdiečių, vadovaujamų nenuilstančios mažlietuviško paveldo tyrėjos ir propaguotojos, Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto baltų kalbotyros ir etnologijos katedros prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės, spektaklį-koncertą pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“…

Jau maniau senokai šį vaidinimą „nuėjus nuo scenos“, tapus istorine detale, užfiksuota gal tik nuotraukose… O štai koks malonus netikėtumas! Šiemetinėje festivalio „Skamba skamba kankliai“ programoje išvydau ir tokį anonsą: 2012 m. gegužės 27-ąją Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kieme ar pačioje bažnyčioje (pagal oro sąlygas) – folkloro spektaklis „Jau saulelė“ (pirmoji dalis „Pavasario linksmybės“), atliekamas Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblių „Alka“ ir „Vorusnėlė“, kunigo vaidmenį jame atlieka kun. Jonas Liorančas, Slunkiaus – Jonas Tilvikas; režisierė Dalia Kiseliūnaitė, kapelos vadovas – Jonas Petrauskas…

Taigi sekmadienis daugeliui iš mūsų išties buvo šventiškas, kupinas įspūdžių – rašau iš Vilniaus liuteronų bažnyčios „varpinės“… Rytines pamaldas – o juk Sekminės! – laikė kun. Ričardas Dokšas ir… kun. Jonas Liorančas… Taigi pastarajam kunigu tądien teko pabūti dukart ir dvejopai: atstovaujant save, XXI-ojo amžiaus Nidos, Juodkrantės bei Rusnės parapijėlių kleboną, sostinės bažnyčioje pavaduojantį Vyskupą, ir – XVIII amžiaus mažlietuvių ganytoją, galbūt patį tolminkiemiškį Kristijoną Donelaitį, negailintį neviežlybiems būrams aštraus pabarimo.

Gal ir gerai, kad lietus ir pavakariop vis dar dulksnojo, nors smarkusis popietinis jo šuoras jau buvo praėjęs – nežinia, kaip ne itin erdviame bažnyčios kieme būtų išsitekę du gausūs būriai: mažlietuvių artistų, ir vilniečių žiūrovų.

Nors renginys netruko ilgai (kiek daugiau nei pusvalandį), tačiau emocinis, estetinis ir informacinis jo klodai ir krūviai, gražiai susilydę į vienumą, regis, paveikė kiekvieną žiūrovą. Senieji ano krašto simpatikai patyrė malonumą, o menkai apie jį girdėjusiems, tikėkimės, bent kiek prasiplėtė istoriniai horizontai…

Puikiai perpynus mūsų klasiko Kristijono Donelaičio poemos ištarmes (jomis bylojo ir Kunigas, ir Slunkius, ir bevardžiai mažlietuviai), Mažosios Lietuvos dainas, sakytinį folklorą (paukščių balsų bei kitokių garsų pamėgdžiojimą ir pan.), pasitelkus išmoningą režisūrinį sprendimą (kunigo vaidmenį atliekant „tikram“ kunigui; vaikų „Vorusnėlei“ ir suaugusiųjų „Alkai“ praplečiant vienam kito „diapazoną“) ir tradicinius etnografinius drabužius, spektaklis išties tapo kultūrinių-istorinių prasmių prisodrintu renginiu.

Pristatydama spektaklį, režisierė (ir, kaip galima manyti, – iniciatorė) prof. D. Kiseliūnaitė pažadėjo, kad sulauksime dar trijų spektaklų dalių (visos K. Donelaičio poemos inscenizacijos). Matyt, sumanymus inspiruoja ir būsimasis Kristijono Donelaičio 300-asis gimtadienis – visus metų laikus aprėpiantis spektaklis 2014-ųjų jubiliejų išties prasmingai praturtintų!

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Kun. J. Liorančas sakė pamokslą Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje

2. Folkloro spektaklį „Jau saulelė“ pristatė jo režisierė prof. D. Kiseliūnaitė (kairėje)

3. Kun. J. Liorančas tarp mažlietuvių 

Voruta. – 2012, birž. 9, nr. 12 (750), p. 8.

Evangelikai liuteronai , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra