Massimo Faggioli. Paulius VI sugrįžta iš užmaršties

Autorius: Data: 2014-10-19, 20:34 Spausdinti

Autorius yra Bažnyčios istorikas, dėsto Šv. Tomo universiteto Minesotoje (JAV) Teologijos fakultete.

Žinia, kad popiežius Pranciškus spalio 19 d. paskelbs palaimintuoju popiežių Paulių VI, turi keletą reikšmių. Viena vertus, nepraėjus nei pusei metų po dvigubos kanonizacijos (Jono XXIII ir Jono Pauliaus) sunku išvengti įspūdžio, kad popiežiaus institucija vis labiau sieja save su palaimintaisiais, kaip tik tuomet, kai Pranciškaus Bažnyčia mėgina sumažinti savąjį pasaulietinį aparatą ir atsispirti nuolatinei pagundai tapti nepriklausoma nuo Jėzaus Kristaus pavyzdžio.

Kita vertus, sunku nematyti ir to, kad sprendimas paskelbti palaimintuoju Paulių VI, yra dar vienas popiežiaus Pranciškaus pontifikato žingsnis, puikiai derantis su viskuo, ką nuo 2013-ųjų kovo 13 d. iki šiandien yra pasakęs ir padaręs Jorge Mario Bergoglio.

Pranciškus, kurio pontifikatas esmingai nukreiptas į vargšus ir gailestingumą, siekia Giovanni Battista Montini ištraukti iš šešėlio, į kurį pastarasis pats pasitraukė, po Vatikano II Susirinkimo apversdamas specialaus komiteto verdiktą dėl kontracepcijos (1967-1968), taip pat dėl moterų įšventinimo (1975-1976).

Būdamas popiežius, kuris mėgina perorientuoti katalikybę nuo hierarchijos tiesos prie „tiesų hierarchijos“ (kaip sakoma viename Vatikano II dokumentų, Unitatis redintegratio), Pranciškus sureliatyvina problematiškiausius Pauliaus VI aspektus. Pastarojo pontifikatas buvo jungtis tarp susirinkimo epochos ir ilgo po-susirinkiminio laikotarpio. Jis tai daro ne tiek tam, kad reabilituotų Montinį, bet tam, kad būtų atstatytas teisingumas „iš kūno ir kraujo“ sudarytiems katalikams.

Paulius VI nėra vien popiežius parašęs encikliką apie kontracepciją Humanae Vitae (1968), bet ir popiežius Bažnyčios, vedančios dialogą su pasauliu (Ecclesiam Suam, 1964), radikaliai visuomeninės ir progresyvios katalikybės  (Populorum progressio, 1967), taip pat ir teisėto politinio katalikų pliuralizmo popiežius (Octogesima adveniens, 1971). Paulius VI labiausiai yra popiežius, kuris atbaigė Vatikano II Susirinkimą (1962-65), iniciavo liturgijos reformą ir uždarė duris tradicionalistų lefebristų siekiams.

1964 m. Šventojoje Žemėje Pauliaus VI susitikimas su Graikų Ortodoksų ekumeniniu patriarchu Atenagoru buvo pirmas oficialus dviejų Bažnyčių vadovų susitikimas po 1054 metais įvykusio skilimo.

Šia prasme nestebina, kad Paulius VI buvo, iki Pranciškaus išrinkimo pernai metais, labiausiai užmirštas mūsų laikų popiežius Bažnyčios istorijoje: ne vien todėl, kad „pernelyg konservatyvus progresistams ir pernelyg progresyvus konservatoriams“, bet ir todėl, kad yra kaltas tuo, kad Vatikano II susirinkimą padarė pirmuoju savo pontifikato atskaitos tašku.

Net ir nesivarginant paskaičiuoti, kiek Pauliaus VI citatų randama popiežių mokyme tarp 2005 ir 2012 metų, aišku, kad popiežius Pranciškus nori ištraukti popiežių Montini iš užmaršties dviem aspektais. Pirmiausiai, teologinį Montini paveldą, kurį sudaro žodžiai lig šiol buvę tabu tam tikruose teologiniuose – politiniuose neo-konservatorių rateliuose: tokie kaip dialogas, pritaikymas, įkultūracija. Antroje vietoje, politinį Montini paveldą, – popiežius politiką suprato kaip labai konkretų krikščionių pašaukimą, o ne kastą, nuo kurios reikia laikytis kievienam patogiausiu atstumu (ne tik politiškai, bet ir intelektualiai).

Katalikų Bažnyčios likimas nėra privalomai susijęs nei su Wojtylos, nei su Ratzingerio, net ir ne su Bergoglio paveldu. Ji turi grįžti prie tradicijos idėjos, kurios neįmanoma suvokti be Vatikano II Susirinkimo laikotarpio periodizacijos. Pranciškus jį paskelbė ne vien šia beatifikacija, bet ir savo gestais bei rašytine teologija, kuri yra artimesnė evangelistui Jonui ir apaštalui Pauliui, nei Jonui Pauliui II.

Pagal europaquotidiano.it parengė S. Žiugždaitė

Bernardinai.lt

it.wikipedia.org nuotr.

Vatikanas



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra