Liucija Armonaitė, lrt.lt

Gegužės 14 ir 15 dienomis Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vanduo ir akmuo: poetika ir mitologija“. Tai jau 23-ioji tarptautinė konferencija, skirta iškilaus Lietuvos poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gyvenimo ir kūrybos įprasminimui.

Per renginį perskaityta 17 pranešimų, kuriuos juos pristatė garsūs Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Šveicarijos, JAV mokslininkai. Renginys sulaukė didelio kolegų, Maskvos inteligentijos dėmesio.

Konferencijos dalyvius pasveikino LR ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas. Ambasadorius akcentavo, kad šiuo metu, kai pasaulyje daug sudėtingų situacijų ir nesutarimų, labai svarbu rasti tai, kas jungia, o ne skiria žmones. O sieja mus, pasak R.Motuzo, dvasiniai dalykai: mokslas, kultūra, menas. Kalbėdamas apie šių metų tarptautinės konferencijos temą, R.Motuzas pasakė: „Vanduo ir akmuo – tai pagrindinės pasaulio sandaros dalys, tai pasaulio stiprybės ir jo amžinojo judėjimo simboliai. Vanduo ir akmuo – tai priešybės, kurios traukia ir veikia viena kitą. Iš jų sąveikos galime daug ko išmokti. Šiandien, kai aplink tiek daug priešpriešos, turime rasti bendrą kalbą su visais žmonėmis, net tais, kurie laikosi kitokių nei mes, gyvenimo nuostatų“. Ambasadorius pasveikino visus atvykusius į konferenciją; ypač šiltai padėkojo Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto ir Maskvos valstybinio universiteto Pasaulinės kultūros instituto atstovams, kurie labai seniai ir reikšmingai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada rengiant tarptautines mokslines konferencijas. R.Motuzas ypač išskyrė didelį indėlį palikusį akademiką – Vladimirą Toporovą (1928–2005), aktyviai bendradarbiaujantį akademiką Viačeslavą Ivanovą, konferencijų sielą ir įkvėpėją, o šiandien konferencijų Jurgio Baltrušaičio namuose idėjinę lyderę  –prof. habil. dr. Tatjaną Civjan. Šie mokslininkai kartu su tarptautinių konferencijų iniciatoriumi, buvusiu Kultūros atašė Maskvoje Juozu Budraičiu pradėjo ir tęsia šį įstabų ir labai reikšmingą renginį, kasmet nuo 1998-ųjų gegužės tradiciškai vykstantį Lietuvos ambasadoje Maskvoje.

Gausiai į konferenciją atvykusius mokslininkus pasveikino Lietuvos ambasados Rusijoje kultūros atašė Aleksandras Šimelis, Latvijos ambasados Rusijoje kultūros atašė Zigmars Zilgalvis, Estijos ambasados Rusijoje kultūros atašė Dmitrij Mironov, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimo centro ir Maskvos valstybinio universiteto Pasaulinės kultūros instituto pirmininkė Tatjana Civjan.

Pasak Lietuvos kultūros atašė A.Šimelio, renginio organizatorių pagrindinis tikslas – suburti Baltijos valstybių, Rusijos, kitų šalių mokslininkus ir kartu kalbėti visiems aktualiomis temomis. Šiais metais, nors ir analizuojama mitologija ir poetika, akivaizdžios sąsajos su nūdienos pasaulio aktualijomis. Visi konferencijos dalyviai – išskirtinės mokslo pasaulio asmenybės; jų unikalūs pranešimai sulaukė kolegų dėmesio, diskusijų ir gyvo atgarsio. Todėl labai svarbu ir reikšminga, kad visa konferencijos eiga bus įkelta į internetinę svetainę www.zivoje.tv ir jau greitai bus prieinama plačiajai pasaulio auditorijai. Verta pasidomėti pranenešimais; tarp kurių – Svetlanos Pogodinos ir Liudmilos Sproge (Ryga) „Vanduo ir Akmuo Jurgio Baltrušaičio eilėraščių rinkiniuose „Žemės laiptai“ ir „Kalnų takas“; Tatjanos Civjan (Maskva) „Akmuo Aleksandro Ivanovo „Stereoskope“: personažas ar anturažas?“; Viačeslavo Ivanovo (Maskva – Los Andželas) „Akmenų kultas hetitų tautoje, gyvenusioje senovės Mažojoje Azijoje“; Jean-Philippo Jaccaro (Ženeva) „Vanduo, kietas kaip akmuo“; Grigorijaus Utgofo (Talinas) „Vanduo ir akmuo „Kvietime į ešafotą“; Veros Polilovos (Maskva) „Persikūnijimai. „Vanduo, akmuo, vėjas (Octavio Paz)“; Natalijos Zlydniovos (Maskva) „Mitologinė vandens-akmens poetika balkaniškame pasaulio modelyje“, kt. Netikėta reakcija buvo į Aleksandro Rappaporto (Ryga) pranešimą „Planetų kultas, jo stichijos ir substancijos“, po kurios salėje kilo mokslinėms konferencijos nebūdinga reakcija – audringos ovacijos… Lietuvai atstovavo trys mokslininkai. Vilnietės Jelena Konickaja, Birutė Jasiūnaitė palygino mitologines lietaus būtybes slavų ir baltų kultūrose, o šiaulietis Skirmantas Valentas pristatė savo studiją apie „minkštą akmenį ir sukietėjusį vandenį“ Vlado Braziūno poezijoje.

Pasak T.Civjan, tarptautinės mokslinės konferencijos Baltrušaičio namuose Maskvoje – ypatingas reiškinys, reikšmingai jungiantys kultūrą ir mokslą. Mokslininkė puikiai prisimena šios idėjos autorius – V.Toporovą, J.Budraitį ir baltistę Mariją Zavjalovą, buvusią J.Budraičio pagalbininkę, rėmusią visas jo baltistines iniciatyvas. T.Civjan ir pati nuo pradžių pradžios aktyviai dalyvauja rengiant konferencijas, kitus mokslinius renginius. Tarp daugybės gvildentų temų – Martyno Mažvydo kūrybos studijos, Vilnius lietuvių poezijoje, apskritas stalas „Lietuva–Rusija“, skaitymai ir susitikimai, skirti V.Toporovo atminimui, daugelis kitų. T.Civjan sakė, kad šių metų konferencija atspindi universalią, mus supančio pasaulio temą. Konferencijos dalyviai, vadovaudamiesi nuostata būti tvirtais kaip akmuo ir dinamiškais kaip vanduo, analizuoja kokiu būdu mus supantis materialusis pasaulis formuoja mūsų dvasinį pasaulį. „Man ir kitiems Jurgio Baltrušaičio namų konferencijų, kitų renginių dalyviams labai svarbūs mus siejantys dvasiniai ryšiai, dvasinė bendrystė, – sakė T.Civjan. –. Todėl Jurgio Baltrušaičio namai mums tapo tikrais namais. Taip buvo per visus 15 metų, kai čia dirbo Juozas Budraitis, vėliau trumpai darbavosi Faustas Latėnas, o dabar štai triūsia gerasis genijus Aleksandras Šimelis, ant savo pečių užsikrovęs visą konferencijos organizacinį darbą“. Mokslininkė džiaugėsi, kad konferencija, kurioje kalbama sudėtinga mokslo kalba, yra įdomi, kaskart patraukia išprususią, elitinę Maskvos mokslo ir intelektualų bendruomenę. Ką jai pačiai asmeniškai reiškia šios konferencijos? „Anot V.Toporovo, mes „įsukame“ noosferą, kur protinga žmogaus veikla tampa pagrindiniu jo raidą lemiančiu veiksniu, – kalbėjo T.Civjan. – Tai aistringa veikla. Suteikia pojūti, kad ne veltui gyvenu…“

Garsus mokslininkas iš Ženevos Jean-Philipp Jaccar – domisi Sidabrinio mažiaus poetais, todėl jam gerai žinoma J.Baltrušaičio kūryba. Tačiau į konferenciją Jurgio Baltrušaičio namuose atvyko pirmą kartą. Koks įspūdis, palyginus su panašiais renginiais? „Labai skiriasi nuo rusistų konferencijų, kuriose man dažnai tenka dalyvauti, – lygino J.-P.Jaccar. – Ten visi kalba, bet beveik negirdi, net neklauso vienas kito… Nuobodžiaudami laukia pertraukėlių… O čia – viskas netikėta ir nepaprastai įdomu! Čia aukštas pranešimų lygis, gvildenančių tą pačią temą Baltijos šalių, Užbaikalės, Balkanų, Mažosios Azijos ar kitų šalių mitologijos, garsių Rusijos, Kinijos, Meksiko ar Lietuvos poetų kūrybos kontekste. Nuostabu!“.

Konferencija patraukė ir įspūdinga menine programa, kuri papildė, tarsi įsiliejo į renginio programą. Jurgio Baltrušaičio namuose atidaryta Jurijaus Barykino meninės fotografijos paroda „Muzika… Judesys… Spalva…“ (nuo A.Skriabino iki M.K.Čiurlionio). Parodoje eksponuojama per 30 fotografijų. Tai savitas menininko žvilgsnis į spalvos ir šviesos atmosferą balete ir muzikoje. Beje, tarp fotografijų, yra ir Vilniuje, Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje darytos nuotraukos, lietuvių menininkai Lukas Geniušas, Alina Orlova, kiti, įamžinti .koncertų Maskvoje metu. Dėmesį patraukia Jurgio Baltrušaičio namų fojė atidaryta skulptoriaus Nikolajaus Naumovo skulptūrų ir šviesos instaliacijų paroda. Konferencijos atidarymo vakarą skambėjo Cesaro Francko sonata, kurią atliko tarptautinių konkursų laureatas Aleksandr Osminin (fortepijonas), griežė Anastasija Belova (smuikas). Per tarptautinės mokslinės konferencijos uždarymą pianistė Ilse Wollhaf (Šveicarija) skambino Franzo Schuberto ir Johannes Brahmso kūrinius.