Martyno Purvino knygos pristatymas Viešvilėje

Autorius: Data: 2016-01-26, 15:06 Spausdinti

Martyno Purvino knygos pristatymas Viešvilėje

Algirdas SINKEVIČIUS, monografijos ,,Viešvilė“ vyriausiasis redaktorius, sudarytojas

2016 m. sausio 15 d. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Kultūros centro Mažojoje salėje įvyko Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureato, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjo, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ rengėjo doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga, Trakai: Voruta, 2015) pristatymas. Jame dalyvavo ir knygos leidėjas, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius.

Autorius knygą skyrė Mažosios Lietuvos patriarcho, Valstybės Tarybos nario Martyno Jankaus vaikaitės, Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio vicepirmininkės, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narės ir mecenatės Evos Mildos Jankutės-Gerolos (1924–2014) šviesiam atminimui.

Martynas Purvinas jau išleidęs arti dešimties knygų, kurių dauguma – apie Mažosios Lietuvos kraštą:

„Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“ (Vilnius, 2008); „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ (I knyga, Kaunas, 2010); „Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida“ (I knyga, Kaunas, 2011); „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ (Trakai: Voruta, 2011); „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“ (I knyga, Kaunas, 2013); „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ (II knyga, Kaunas, 2014); „Lietuvos dvarų sodybų atlasas“ (II knyga, Vilnius, 2014).

Doc. dr. Martynas Purvinas dalija autografus

Po 1944 m. priverstinio gyventojų iškeldinimo suvažiavę į Viešvilę naujieji gyventojai nepažino šio evangeliško krašto, nežinojo garbingos jo istorijos, tradicijų. Mažosios Lietuvos rytinė dalis ilgus šimtmečius priklausė Ragainės apskričiai, visai prie pat svarbaus lietuviškos kultūros centro – Tilžės. Iš svarbiausių lietuviškos spaudos centrų – Tilžės, Ragainės į sulenkintą, vėliau rusinamą Didžiąją Lietuvą sklido spausdintas žodis. Mažojoje Lietuvoje išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, lietuvių kalbos gramatika, pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys, pirmasis mokslinis veikalas apie lietuvių kalbą. Mažoji Lietuva mums davė pasaulinės reikšmės literatūros šedevrą ,,Metai“, sukurtą mažlietuvio Kristijono Donelaičio. Nuo 1883 m. pradėtas leisti pirmasis lietuviškas laikraštis-žurnalas ,,Aušra“. Akademikas Zigmas Zinkevičius pripažįsta: ,,Mažoji Lietuva davė pradžią dabartinei bendrinei lietuvių kalbai. Būtent Mažojoje Lietuvoje, o ne Lietuvos valstybėje leistose knygose apčiuopiame mūsų bendrinės kalbos ištakas.“

Keletas šviesuolių yra gyvenę ir Viešvilėje: 1617–1620 m. – kunigas Bunchardas Lobelis – lietuviško giesmynėlio autorius, 1665–1667 m. parapinės mokyklos vedėju dirbo Mykolas Merlinas, parašęs savo garsųjį leidinį „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“. Įsimintina tai, kad Viešvilės pagrindinė mokykla pagal tai šiais metais galėtų švęsti 350 m. jubiliejų.

Viešvilėje gyveno vokiečių rašytojas Paulas Brokas, rašytojas, poetas, bardas, literatūrinės Jono Aisčio premijos laureatas Jonas Endrijaitis ir kt.

Apie Viešvilės istoriją turime dešimt tomų H. E. fon Knoblocho „Die Wischwiller Dorf Chronik“ (Viešvilės kaimo kronikos) ir „Die Wischwiller Kirchen-Chronik für die Jahre 1533 bis 1939“ (Viešvilės bažnyčios kronika) vokiečių kalba. Apie Viešvilės apylinkes rašoma Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės knygoje „Šiaurės Skalva. Keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“ (Kaunas, 2007).

Martyno Purvino leidinyje ,,Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“, be kitų, aprašyta ir daugelio senųjų, iki XX a. buvusių, Viešvilės evangelikų liuteronų parapijos gyvenviečių, išsidėsčiusių abipus Nemuno, istorinė raida. Aprašymai pradedami nuo 1422 m. Melno sutartimi nužymėtos sienos (tarp Pasaulietinės ordino valstybės, Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, Vokietijos imperijos ir LDK, Abiejų Tautų Respublikos, carinės Rusijos imperijos) ties pasienio gyvenviete – Pašvenčiu.Aprašytos Mažosios Lietuvos gyvenvietės: Smalininkai, Kasikėnai, Viešvilė, Pagulbiniai, Antgulbiniai, Baltupėnai, Vėžininkai, taip pat Šilėnai, Senieji ir Naujieji Lubėnai, Trapėnai, Būdupėnai, Treibgiriai, Mėžiai, Ąžuolynai, Nemunija – Karaliaučiaus krašte. Visos jos 1722–1874 m. priklausė Kasikėnų valsčiui, Viešvilės evangelikų parapijai. Vėliau – Smalininkų ir Viešvilės valsčiams bei evangelikų parapijoms. Knyga prieinama ir vokiečių bei rusų skaitytojui – čia pateiktos straipsnių santraukos vokiečių ir rusų kalbomis.

Doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ pristatymo Viešvilėje dalyviai, 2016 m. sausio 15 d.

Knygos, kuri praturtins mūsų krašto istoriją, autoriams turime būti dėkingi už atskleistus nežinomus mažai tyrinėto mūsų krašto istorijos puslapius. Krašto, kuriame aplinkybėms susiklosčius gyvename, kuriame gimė, augo mūsų vaikai, kuris jiems yra gimtinė. Jie turi pažinti ir šio krašto istoriją. Doc. dr. Martynas Purvinas yra parašęs keletą straipsnių ir į ruošiamą monografiją ,,Viešvilė“. Jam už tai nuoširdžiai dėkojame.

Autoriui dėkojo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, Viešvilės bendruomenės ,,Skalvija“ pirmininkas Andrius Šašys, Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Susirinkusieji įsigijo knygų su autoriaus autografu.

Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Mažoji Lietuva Renginiai , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra