Martyno Jankaus istorija – vienu likimu besidalinantiems

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kaip taikliai pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, Martynas Jankus yra Tilžės aktas, ir atvirkščiai – kalbant apie Tilžės aktą negalima nekalbėti apie Martyną Jankų. Švenčiant 90-ąsias Tilžės akto bei 150-ąsias Martyno Jankaus gimimo metines, Mažosios Lietuvos muziejaus sienos pasipuošė ypač šilta nuotraukų bei dokumentų kolekcija, atspindinčia gana intymią ir plačiajai visuomenei mažiau žinomą M. Jankaus gyvenimo pusę – šeimos likimo peripetijas, šiandien tampančias raktu visiems lietuvininkų likimams atrakinti.

Sienos prakalbo apie šeimos likimą

Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos, visuomenės veikėjas, politikas, publicistas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, Mažosios Lietuvos patriarchas – tai tik maža dalis to, kaip ir kuo nusipelnęs būti vadinamas Martynas Jankus.
Taigi ir Klaipėdos universiteto bibliotekos bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda ,,Martynui Jankui atminti“ – įvairialypė. Joje – būdingiausius M. Jankaus gyvenimo etapus ir veiklą atspindinčios fotografijos, dokumentinė medžiaga, M. Jankaus spaustuvėje leisti leidiniai, seniausios lietuviškos periodikos – ,,Varpo“, ,,Aušros“ – numeriai, ir svarbiausia – į jo šeimos gyvenimą įsileidžianti archyvinė medžiaga.
Žmonių, rengusių parodą žodžiais, ji nebuvo planuota. Po to, kai M.Jankui skirtą parodą paruošė jo vardo muziejus Bitėnuose, o Vilniaus universitetas, besididžiuojantis gausia M.Jankaus spaudinių kolekcija, pakvietė į didžiulę konferenciją, atrodė, lyg ir nebėra ką pasakyti. Vis dėlto, nutylėti apie Klaipėdos universiteto fonduose saugomą medžiagą, M.Jankaus šeimos archyvus, būtų reiškę neatleistiną netektį.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, iki sausio 10-osios veiksiančioje parodoje nesiekta akcentuoti oficialios visuomeninės M.Jankaus veiklos, apie kurią daug rašyta ir žinoma.
– Mūsų pagrindinė idėja buvo M.Jankaus šeimos likimas – išblaškytos šeimos istorija, tarsi atspindys visos lietuvininkų tautos, visos lietuvininkų etninės grupės gyvenimo kelio, pradedant pirmaisiais judėjimais draugijose iki šių dienų. Ir iš tikro dar labai nedaug esame turėję parodų, kurios šitaip atskleistų šio krašto žmonių likimus, – teigė Z.Genienė.

Nuo asmens dokumentų iki laiškų iš Amerikos
Pasak Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų dokumentų, kolekcijų ir rankraščių skyriaus vedėjos D.Steponavičiūtės, medžiaga šiai parodai surinkta iš dviejų bibliotekos archyvų – Mažosios Lietuvos bei Dr. Kazio Pemkaus.
-Pastaroji kolekcija didžiuojasi periodikos rinkiniu, tačiau laikraščių ir žurnalų, leistų, redaguotų, remtų Martyno Jankaus, nėra labai daug. Įdomiausia medžiaga apie Martyną Jankų yra Mažosios Lietuvos archyve saugomame Anso Lymanto ir Ievos Jankutės fonduose, – pasakojo D.Steponavičiūtė.
Jo paties ir iš kitų žmonių perimtas viso gyvenimo kolekcijas savyje talpinantis Anso Lymanto fondas – tikras lobynas ir tuo pačiu sunkiai įveikiami informacijos kiekiai bibliotekos darbuotojams. Dėl šios priežasties parodoje dalinamasi tik dalimi visos fonde saugomos informacijos.
Ievos Jankutės bibliotekai perduoti šeimos dokumentai, apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1985 m. Tarp jų visa grupė šeimos narių (seserų Edės, Elzės, Urtės, brolių Kristupo, Merčiaus, jo žmonos Anės bei vaikų Jurgio ir Ievos) asmens dokumentų, išduotų įvairiose šalyse, skirtingais laikotarpiais. Tarp negausios korespondencijos išskirtini du M. Jankaus laiškai, namiškiams ir dukrai Elzei rašyti iš Čikagos 1926 metų kelionės po JAV metu., kur aprašo nesėkmingas pinigines rinkliavas, skundžiasi nuovargiu, mini p. Braką. 
1945-aisiais vasario 21 d. Edės rašytas atvirlaiškis Elzei informuoja apie pabėgėlių klajones karo keliais, nurodo, kur pasitraukė brolis Merčius ir sesuo Urtė.
Atkreiptinas dėmesys į įvairius Bitėnų ūkio dokumentus, išduotus 1880-1940 m. Tilžės, Ragainės įstaigų, rašytus vokiečių kalba, kai kuriuos gotišku šriftu. Būtent šie dokumentai ir tapo bibliotekos ir muziejaus bendradarbiavimo parodai pradžia:
– Versdami juos, kreipėmės pagalbos į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorių. Tai virto mažu žingsneliu, atvedusiu į parodos gimimą, – pasakojo D.Steponavičiūtė.

Ievos Jankutės prisilietimas
Parodos sumanytojų žodžiais, Ievos Jankutės perduotuose šeimos albumuose sukaupta be galo daug fotografijų, darytų daugiausia po Antrojo pasaulinio karo.
-Atrinkome tik gana nedidelę jų dalį, atspindinčią išeivijos visuomeninį gyvenimą, anuomet lietuvininkų švęstas šventes. Išvykusios į frontą tiek Elzė, tiek Edė Jankutės aktyviai dalyvavo mažlietuvių gyvenime, visuomeninėje veikloje, jos atnaujino moterų draugiją, lankėsi įvairiuose suvažiavimuose. Visa tai – svarus indėlis, – pasakojo Z.Genienė.
Nors tiek Klaipėdos universiteto biblioteka, tiek Mažosios Lietuvos istorijos muziejus saugo originalias nuotraukas ir dokumentus, ruošiant parodą prieita išvados medžiagą skanuoti ir didinti.
-Tai darėme tikslingai, siekdami, kad užfiksuoti momentai priartėtų prie šiandieninio žmogaus. Juk detalės, kurios kartais lieka nepastebėtos, kalba daugiau nei aprašyta vadovėliuose ar gali pasakyti dokumentai, – įsitikinusi parodos kuratorė Z.Genienė. – Didžiausias mūsų troškimas buvo surengti šiltą parodą, kurioje – ne vien nuogi faktai, bet ir gyvenimas. Gyvenimas toks, koks buvo anuomet, ypatingai po Antrojo pasaulinio karo, kai dauguma šio krašto žmonių buvo priversti pasitraukti. Tų, kurie liko, gyvenimai taip pat įvairiai susiklostė. Remdamiesi Martyno Jankaus šeimos archyvu, kuris be Ievos Jankutės prisilietimo nebūtų čia patekęs, šiandien galime viską suvokti daug tikriau.
Kaip bebūtų gaila, labiausiai lauktos vakaro viešnios susirinkusiems taip ir neteko išvysti. Ieva Jankutė parodos atidaryme negalėjo dalyvauti. Kita vertus, kas gali paneigti, jog jos čia buvo daugiau nei bet kurio kito – bibliotekai dovanotų dokumentų ir nuotraukų pavidalu.
Tikimasi, jog ši, pirmą kartą viešinama Ievos Jankutės šeimos archyvo medžiaga pasitarnaus ne tik lietuviams bei lietuvininkams, bet ir Vilniaus universiteto ruošiamai monografijai, įvertinančiai Martyno Jankaus gyvenimą.

Apie Mažąją Lietuvą būtina kalbėti
Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvo „Vorusnėlė“ vaikai, vadovaujami doc. Dalios Kiseliūnaitės, dainuodami dar Martyno Jankaus rinktas ir spausdintas dainas nukėlė parodon susirinkusius visus pusantro šimto metų atgalios.
Tiesa, pasak parodos lankytojų, jiems priminti, kas buvo Martynas Jankus, tikrai nereikia – jis artimas, tarsi šeimos narys, ir žinoma apie jį labai daug.
-Manau, jog paroda tikrai duos daug, tačiau čia susirinkusi publika daugiau ar mažiau jau viską žino ir pažįsta. Galbūt vieta turėtų būti kita, ar plačiau publikuoti, skleisti šitą dalyką reiktų, – sakė ponia Lidija.
Ponia Jūratė tikino, jog paroda pamalonins kiekvieną lietuvininką:
-Štai skaičiau kažkada laikraštį apie kariuomenę, o dabar matau nuotraukose –įdomu. Manau, jog apie Mažąją Lietuvą reikia kuo daugiau kalbėti. Aš ir pati stengiuosi apie tai pasakoti savo bendradarbiams ir kur benueičiau, tik dažnai į tai pasižiūrima labai skeptiškai. Nes jei tu mažlietuvis, tai tu – evangelybė, tu – vokietis. Nežiūrint į tai, kokie dabar laikai. Kad ir toks atsitikimas – dirbau nedideliam kolektyve, buvau vadove ir pastatė Naujųjų apaštalų bažnyčią tuoj po nepriklausomybės. Manęs klausė tuomet – Jūrate, ar ten Jūsų, vokiečių, bažnyčią pastatė? Tai tik vienas iš pavyzdžių įrodančių, kad švietimas žmonėms reikalingas. Pasakodama apie tai, aš matau, kad kai kas net išsižiojęs klausosi, nes nelabai žino, ir aš būtinai rekomenduosiu ateiti čia. O patiems mažlietuviams čia būti malonu, nes jauti, jog buvo idėja, buvo mintis. Kadangi mūsų liko labai mažai ir, aišku, mes esam išmirštantys, tai, kad kažkas po mūsų lieka, yra labai gerai, gal dar kiek laiko mūsų neužmirš.
Simboliška – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Martynui Jankui skirtą vakarą vainikavo Tilžės akto kopijų įteikimu visoms Mažosios Lietuvos regiono mokykloms. Įteikė, tarsi ženklą, neleisiantį lengvai pasiduoti šiandien kai kurių istorikų gana drąsiai išsakomoms abejonėms Tilžės aktu. Aritmetika paprasta – jei abejojama šiuo dokumentu, gal neverta kalbėti ir apie Martyną Jankų?

Autorės nuotraukos

Nuotraukose:
1. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, pagrindinė parodos idėja – M.Jankaus šeimos likimo istorija.
2. Martynas Jankus dailininko A.Taurinsko akimis, 1989 m.
3. Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvo „Vorusnėlė“ vaikai, vadovaujami Dalios Kiseliūnaitės, dainuodami dar Martyno Jankaus rinktas ir spausdintas dainas nukėlė parodon susirinkusius visus pusantro šimto metų atgalios
4. Parodoje „Martynui Jankui atminti“ eksponuojamos būdingiausius M. Jankaus gyvenimo etapus ir veiklą atspindinčios fotografijos, dokumentinė medžiaga, M. Jankaus spaustuvėje leisti leidiniai, šeimos archyvinė medžiaga

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra